Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-28 · Civilinė byla Nr. e2-624-558/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
e2-624-558/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
Z. T.
Atsakovas
E. M.
Advokatai
Jurgita Lingienė, Diana Voitechovič
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant ieškovui Z. T., jo atstovei advokatei Dianai Voitechovič,atsakovės E. M. atstovei advokatei Jurgitai Lingienei,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. T. ieškinį atsakovei E. M. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės E. M. priešieškinį Z. T. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Z. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinęs teismo posėdžio metu prašė nustatyti tokią jo ir nepilnamečio vaiko L. M. bendravimo tvarką:

1. Pereinamąjį laikotarpį, t.y. 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. neutralioje aplinkoje du kartus per savaitę, iš kurių:

1.1. vieną kartą per savaitę ne mažiau nei 1 (vieną) valandą sveikatos priežiūros įstaigoje dalyvaujant psichologui/psichoterapeutui,

1.2. vieną kartą per savaitę ne mažiau nei 1 (vieną) valandą vaikų žaidimų aikštelėje/vaikų užimtumo kambaryje dalyvaujant vaikui artimam žmogui. Sveikatos priežiūros įstaiga, specialistas, vaikų žaidimų aikštelė/vaikų užimtumo kambarys ir bendravimo su vaiku laikas yra nustatomas atsižvelgiant į vaiko interesus ir atsiklausius motinos E. M. nuomonės. Z. T. prieš dvi dienas įpareigotinas pranešti E. M. apie pasirinktą vietą ir laiką (bendravimo trukmę), o pastaroji sutartu laiku įpareigotina atvežti vaiką į nustatytą vietą.

Šalies argumentai

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui iki tol, kol vaikui sukaks 6 (šešeri) metai, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. savo gyvenamojoje vietoje kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją nustatytu laiku. Apie numatomą susitikimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas ir atsiklausti jos nuomonės dėl palankesnės pasimatymo dienos (šeštadienio arba sekmadienio).

3. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. Tėvo dieną, t.y. pirmąjį birželio sekmadienį, savo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją nustatytu laiku. Apie numatomą susitikimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.

4. Kai L. M. sukaks 6 (šešeri) metai, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Apie numatomą susitikimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.

5. Taip pat nuo to laiko, kai L. M. sukaks 6 (šešeri) metai, Z. T. turi teisę papildomai bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdų antrąją dieną, t.y. gruodžio 26 d. nuo 11 val. iki 20 val. bei kiekvienais neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną, t.y. pirmadienį nuo 11 val. iki 20 val. Apie numatomą susitikimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.

6. Kai L. M. sukaks 10 (dešimt) metų, Z. T. turi teisę papildomai bendrauti su dukra nepertraukiamai iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamoje vietoje L. M. vasaros atostogų metu. Vaiką Z. T. paima pirmosios atostogų dienos 10 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 18 val. Apie numatomą bendravimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų.

7. Šalys susitaria, kad apie pageidavimą bendrauti su dukra Z. T. turi pranešti E. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute.

8. L. M. susirgus ar dėl kitų svarbių priežasčių negalint pasimatyti su Z. T., vaiko motina E. M. kaip galima anksčiau privalo telefonu įspėti Z. T. apie tai, jog vaikas į susitikimą vykti negalės. Tokiu atveju tėvo pasirinkimu vaiko su tėvu susitikimo diena/savaitgalis yra perkeliamas sekančiai savaitei ar kitai tėvo pasirinktai dienai, laikantis įspėjimo terminų.

9. E. M. atostogų metu, nesant galimybės Z. T. bendrauti su L. M. aukščiau numatytais būdais, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. Skype programa arba kitomis susisiekimo priemonėmis vieną kartą per savaitę šalių suderintu laiku.

10. Z. T. privalo užtikrinti L. M. dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, ekskursijose ir kituose renginiuose, jeigu jo ir vaiko bendravimo laikas sutampa su vaiko mokymo, ugdymo ir lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, treniruotės, varžybos, ekskursijos, kt. renginiai).

11. E. M., norėdama nepilnametę L. M. atostogų išsivežti į užsienį ilgiau nei trims savaitėms, privalo informuoti tėvą ne vėliau nei prieš 10 dienų, nurodydama šalį, į kurią vykstama, kelionės tikslą, nakvynės adresą ir kitą būtiną informaciją. Tokiu atveju Z. T. turi teisę pasimatyti su L. M. jos atostogų metu šalių suderintu laiku ir vietoje.

12. Apie šalių ir/ ar vaiko gyvenamosios vietos, bei elektroninio pašto pasikeitimą kita šalis turi būti informuojama nedelsiant.

13. E. M. įsipareigoja teikti Z. T. visą informaciją apie vaiką, jo sveikatos būklę, poreikius ir interesus, lankytinas ugdymo ir švietimo įstaigas. (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 2-6).

Atsakovė E. M. pateikė priešieškinį, kurį galutinai sutikslinusi posėdžio metu prašė priteisti iš ieškovo Z. T. nepilnametės L. M. išlaikymui po 666 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, iki jos pilnametystės ir nustatyti tokią ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:

Pirmuosius 3 (tris) mėnesius po teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. vieną kartą per savaitę 1 (vieną) valandą, jų susitikime dalyvaujant psichologui/psichoterapeutui. Atsižvelgiant į vaiko interesus, įstaiga, specialistas ir bendravimo su vaiku laikas turi būti iš anksto suderinta su motina E. M.. Kitus tolesnius 9 (devynis) mėnesius Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. vieną kartą per savaitę 1 (vieną) valandą vaikų žaidimų aikštelėje/vaikų užimtumo kambaryje, tokio susitikimo laiką ir vietą suderinus iš anksto su motina E. M..Praėjus laikotarpiui, numatytam 1 punkte, kitus tolesnius 12 (dvylika) mėnesių Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. tiesiogiai, poriniais šeštadieniais nuo 10 iki 12 val., ne vaiko gyvenamoje vietoje. Praėjus laikotarpiams, numatytiems 1 ir 2 punktuose, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. tiesiogiai, poriniais šeštadieniais nuo 10 iki 18 val., ne vaiko gyvenamoje vietoje. Praėjus laikotarpiams, nurodytiems 1-3 punktuose, ir ne anksčiau negu L. M. sukaks 7 (septyneri) metai, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. poriniais savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. ne vaiko gyvenamoje vietoje.Praėjus laikotarpiams, numatytiems 1 ir 2 punktuose, Z. T. turi teisę papildomai bendrauti su L. M. ne vaiko gyvenamoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdų antrąją dieną, t.y. gruodžio 26 d. nuo 11 val iki 20 val. bei kiekvienais neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną, t.y. pirmadienį nuo 11 iki 20 val. Praėjus laikotarpiams, nurodytiems 1-4 punktuose bei ne anksčiau nei L. M. sukaks 10 (dešimt) metų, Z. T. turi teisę papildomai bendrauti su L. M. nepertraukiamai iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų per vienerius metus ne L. M. gyvenamoje vietoje L. M. vasaros atostogų metu. Vaiką Z. T. paima pirmosios atostogų dienos 10 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 18 val. Šalys susitaria, kad apie pageidavimą bendrauti su dukra Z. T. turi pranešti E. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau negu 5 (penkios) dienos iki susitikimo (5 punkto atveju – 7 (septynios) dienos, 6 punkto atveju – 90 (devyniasdešimt) dienų). Jeigu toks pranešimas nėra gautas, Z. T. neturi teisės atitinkamą dieną (laikotarpiu) bendrauti su L. M.. Nurodytu laiku Z. T. paima L. M. iš motinos E. M. arba jos nurodyto asmens ir po susitikimo parveža atgal E. M. arba jos nurodytam asmeniui. Jei Z. T. vėluoja vaiką grąžinti ilgiau negu pusę valandos, jis privalo apie tai nedelsdamas informuoti E. M. el. paštu, o kitas artimiausias jam priklausantis bendravimo su L. M. laikas (artimiausias šeštadienis, savaitgalis, šventinė ar atostogų diena) yra trumpinamas tokia trukme, kuria buvo vėluota grąžinti vaiką. Tokiu atveju Z. T. turi teisę pasiimti vaiką atitinkamai vėlesnę valandą (dieną) ir privalo sugrąžinti laiku.Jeigu Z. T. nepasiima L. M. jam priklausančiu laiku ar nesusitinka su L. M. dėl bet kokių kitų priežasčių, bendravimo su vaiku laikas nėra pratęsiamas ar kitaip kompensuojamas. Z. T. suteikiama galimybė bendrauti su L. M. artimiausią jam priklausiančią dieną. Z. T., bendraudamas su L. M., įsipareigoja nedelsdamas užtikrinti galimybę vaikui susisiekti su motina E. M. bet kuriuo metu, kai vaikas to pageidauja bei užtikrina, kad bendravimo su L. M. metu ji visada būtų pasiekiama jos asmeniniu telefonu. Bendravimo su Z. T. metu vaikui pareiškus norą vykti pas motiną E. M., Z. T. įsipareigoja apie tai nedelsiant informuoti E. M. ir grąžinti L. M. motinai ar jos nurodytam asmeniui.L. M. susirgus ar dėl kitų svarbių priežasčių negalint pasimatyti su Z. T., vaiko motina E. M. kaip galima anksčiau privalo įspėti Z. T. apie tai, jog vaikas į susitikimą vykti negalės. L. M. pasveikus, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. artimiausią jam priklausančią dieną. Jeigu bendravimo su Z. T. metu L. M. atsitinka nelaimingas nutikimas, trauma, kitoks sunegalavimas ar susirgimas, Z. T. nedelsiant apie tai informuoja E. M. ir, jeigu nenurodoma kitaip, nedelsdamas parveža L. M. motinai E. M. ar jos nurodytam asmeniui.E. M. atostogų metu, nesant galimybės Z. T. bendrauti su L. M. būdais, numatytais 1-6 punktuose, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. Skype programa iki 30 minučių vieną kartą per savaitę šalių suderintu laiku. Z. T. privalo užtikrinti L. M. dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, ekskursijose ir kituose renginiuose, jeigu jo ir vaiko bendravimo laikas sutampa su vaiko mokymo, ugdymo ir lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, treniruotės, varžybos, ekskursijos, kt. renginiai).Z. T. įsipareigoja užtikrinti nepilnametės L. M. saugumą, kol ji bus jo žinioje, įskaitant, bet neapsiribojant turėti ir naudoti specialią vaiko amžių, svorį bei poreikius atitinaknčią automobilinę kėdutę, maitinimo priemones, higienos reikmenis ir pan. Z. T. įsipareigoja laikytis motinos E. M. nurodymų dėl L. M. mitybos, higienos bei miego režimo, taip pat kitų svarbių motinos nurodymų, susijusių su vaiko interesais.Z. T., norėdamas nepilnametę L. M. atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti motiną E. M. el. paštu ne vėliau nei prieš 90 dienų, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, kelionės tikslą, keliavimo priemones, būdus, nakvynės adresą, kartu keliaujančius asmenis ir kitą būtiną informaciją, paprašytą E. M. ir gauti E. M. rašytinį sutikimą. E. M. įsipareigoja išduoti tokį sutikimą, jei tam nėra objektyvių kliūčių. Tokios išvykos galimos tik pasibaigus laikotarpiams, nurodytiems 1-3 punktuose bei L. M. sulaukus 12 metų. Tokių išvykų metu Z. T. privalo sudaryti galimybę bet kuriuo metu susisiekti su L. M. mobiliuoju telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Tokių išvykų metu įvykus svarbioms aplinkybėms, susijusioms su L. M. (ištikus nelaimei, įvykus traumai, kitaip sunegalavus ar susirgus) Z. T. įsipareigoja apie tai nedelsiant pranešti E. M. ir savo lėšomis užtikrinti skubų L. M. grąžinimą motinai E. M. ar jos nurodytam asmeniui. Apie šalių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos, bei elektroninio pašto pasikeitimą kita šalis turi būti informuojama artimiausiu metu.Z. T. ir E. M. įsipareigoja gerbti vienas kito asmeninį gyvenimą, gyvenamąją bei darbo erdves, netrukdyti vienas kitam bei elgtis pagarbiai ir oriai, bendrauti tik klausimais, susijusiais, su L. M.. Z. T. ir E. M. įsipareigoja visus su L. M. susijusius klausimus spręsti tik el. paštu. E. M. adresuojami laiškai adresuojami tokiu adresu: (duomenys neskelbtini); Z. T. – (duomenys neskelbtini). Bendravimui Skype programa: skype vardas: (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 154-183, 143-146).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas Z. T. kartu su tėvais gyvena 3 kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Būstas nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai. Ieškovo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos mažametei ilsėtis ir leisti laisvalaikį. Ieškovas dirba projektų vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sudaro 300 Eur. Ieškovo manymu, jo siūloma bendravimo tvarka geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Jis pažymėjo, kad nuo 2014 metų liepos mėnesio dukros nėra matęs. Jo nuomone, atsakovė piktybiškai vengia su juo bendrauti, neatsako į skambučius, ieško priežasčių neleisti jam susitikti su dukra. Ieškovas teigė, kad jis nuolatos teikia vaikui 145 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovės E. M. gyvenamojoje vietoje Skyriaus specialistė nerado, duris atidarė moteris, kuri paaiškino, kad yra atvykusi iš Rusijos, būstą nuomoja ir E. M. asmeniškai nepažįsta. Kitose žinomose atsakovės gyvenamosiose vietose, jos rasti nepavyko. Skyrius mano, kad ieškovui yra galimai ribojama galimybė bendrauti ir auklėti savo vaiką, todėl Skyrius pritaria ieškinio reikalavimams dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (elektroninės bylos priedo, III tomas, b.l. 2-4).

2016-04-20 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja R. P., kuri parodė, kad ji buvo nepilnametės L. M. auklė. Nepilnametę L. M. prižiūrėjo nuo 2013 metų vasario mėnesio iki 2015 metų. Pradėjo L. prižiūrėti kai šiai buvo 9 mėnesiai. Vaikas yra linksmas, guvus, jaučiasi saugiai. 2013 metų lapkričio mėnesį buvo priimta nutartis, kuria nustatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka. 2014 metų birželio mėnesį atsakovė supažindino auklę su nurodyta nutartimi ir nurodė, kad reikės vežti vaiką pasimatyti su tėvu. Pirmą kartą šalių dukra, atvykusi pasimatyti su tėvu, nelipo iš automobilio, verkė pamačiusi tėvą. Ieškovas padovanojo mergaitei žaislą. 9 kartus mergaitė buvo tėvo namuose, jiems sunkiai sekėsi bendrauti. Liudytojos nuomone, mergaitė buvo per maža, jai buvo vos 1,5 metų, todėl tėvui su dukra sekėsi sunkiai. 5 kartus nepilnametė dukra buvo palikta su tėvu viena. Tėvas dovanojo žaislus, piešdavo, kartu dėliodavo kaladėles ir žaisdavo. Pastaruoju metu mergaitė pradėjo daug verkti. 4 valandas iš eilės bendrauti mergaitei su tėvu yra per daug, mergaitė zyzdavo, tačiau tėvas nepasiūlydavo jai važiuoti namo. Vaiko ir tėvo ryšys neužsimezgė, nes mergaitė nenoriai važiuoja pas tėvą, verkia. Vaikas pradėjo bijoti svetimų žmonių, ji sekiojo paskui auklę, niekur nuo jos nesitraukė. Mama (atsakovė) sakydavo, kad mergaitė pradėjo blogai miegoti. Prie blogos jos savijautos prisidėjo ir tai, kad nepilnametę L. M. reikėjo žadinti, nes 16 val. reikėjo pristatyti dukrą tėvui. Pažadintas iš miego vaikas verkia. Tuomet mama verkia, vaikas verkia. Auklė bando raminti abi. Liudytojos teigimu motina skatina vaiką bendrauti su tėvu, o L. K. (sugyventinis) nenuteikinėja mergaitės prieš jos biologinį tėvą. Tėvas stengiasi suartėti su dukra, tačiau jam nepavyksta. Tėvo ir dukros bendravime dalyvaudavo senelė. Mergaitė bijo senelio, todėl jis stebėdavo iš šalies. Dabar nepilnametė L. M. lanko darželį, todėl auklės paslaugomis nepasinaudojo. Pati auklė teigė neaiškinusi vaikui, kas yra jos biologinis tėvas. Mergaitė su L. K. sutaria gerai. Atsakovė pagimdė antrą vaiką nuo L. K. ir leido mergaitę į darželį. Nuo 2015 metų kovo mėnesio liudytoja nebepadeda atsakovei priežiūrėti jos dukros.

2016-04-20 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas L. K., kuris nurodė, kad yra atsakovės E. M. sugyventinis. Kartu su atsakove gyvena nuo 2013 metų gegužės mėnesio, kaip šeima. Turi bendrą sūnų – A.. Liudytojo teigimus jis ir atsakovė, žinodami, kad ieškovas yra biologinis mergaitės tėvas, bando pagelbėti, tačiau ieškovas pats nesiekia bendrauti su nepilnamete mergaite. Kadangi atsakovė yra gydytoja ir dirba pamaininį darbą, buvo nutarta, kad nepilnametę mergaitę į susitikimus su tėvu veš auklė. Tokiu atveju vaiko ir motinos išsiskyrimas neturėtų taip stipriai įtakoti vaiko savijautos. Mergaitė nenorėjo su tėvu būti viena ir grįždavo verksminga. Ekspertizės metu L. M. išsigando tėvo, ji nežiūrėjo į jo pusę. Kai liudytojas paėmė ant rankų nepilnametę L., įvyko susistumdymas, kadangi ieškovas elgėsi neadekvačiai. Mergaitė išbėgusi iš kabinėto puolė liudytojui ant kaklo. Ieškovas daugiau nei pusę metų nesiekė su dukra bendrauti. Nepilnametė L. nenori, kad jos klausinėtų apie ieškovą, vengia tos temos, todėl liudytojo nuomone, nereikia mergaitei per prievartą „brukti“ bendravimo su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas L. M., gim. 2012-05-21, yra ieškovo Z. T. ir atsakovės E. M. dukra. Šalių santuoka nebuvo sudaryta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-39591-127/2013 buvo patvirtinta tarp šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl tėvo Z. T. bendravimo su nepilnamete L. M. tvarkos (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 7-10).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Nors tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia ir šalių nepilnametis vaikas, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Nors atsakovė ir nurodo, kad šiuo metu mergaitė nenori bendrauti su tėvu, jo nepažįsta, vaiko nuomonės negalima sutapatinti su jo interesais. Nepilnametės L. M. amžius yra per mažas, kad ji galėtų išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ir naudinga, be tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, darnią raidą, o vaikų bendravimas su tėvais atitinka jų interesus.

Į bylą yra pateiktas 2015-09-24 – 2016-01-15 teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-118/2015, remiantis kuriuo buvo atlikta pirminė ambulatorinė psichologijos ekspertizė nepilnametei L. M. (elektroninio bylos priedo, I tomas, b.l. 58-67). Joje yra nustatyta, kad nepilnametė L. M. negali savarankiški ir visapusiškai teisingai suvokti byloje nagrinėjamos situacijos esmės ir suformuluoti savo nuomonės. Mergaitės supratimu jo šeima yra asmenys, su kuriais ji gyvena. O kadangi mamos santykis su dukra yra pozityvus ir geranoriškas, natūralu, kad ji perima jos nuotaikas, pasisakymus ir elgseną, todėl atsiranda priešiškas nusiteikimas biologinio tėvo atžvilgiu. Neigiamas šalių dukros nuomones sustiprina ir neigiamai nusistatę kartu gyvenantys asmenys ieškovo atžvilgiu. Psichologės vertinimu L. santykis su tėvu yra nutolęs. Tačiau mergaitės nenoras bendrauti su tėvu, verksmingumas, jautrumas į fizinį tėvo buvimą šalia, vertinamas kaip jai daromo poveikio išvada, kurį jai daro artimi jai žmonės (motina ir jos sugyventinis). Jei nepilnametei L. poveikis daromas nebūtų, ji elgtųsi kitaip. Todėl mergaitės gerovė ir psichologinė būsena priklauso nuo jos motinos. Atsakovės argumentas, kad ieškovas neturi įgūdžių bendraujant su dukra ir nesugeba užmegzti ryšio su vaiku, neturi objektyvaus pagrindimo. Ieškovo ir dukros bendravimas nėra pakankamas. O įgūdžius lavinti šiuo atveju yra reikalinga abiem tėvams, ne tik ieškovui. Konfliktinėse situacijose atsakomybę prisiimti turi abi šalys, kadangi jos prie jo prisideda. Teismo posėdžio metu liudytojas L. K. nurodė, kad ieškovas buvo kaltas dėl kilusio konflikto, kadangi nepilnametei L. būnant ant rankų liudytojui, ieškovas elgės neadekvačiai, įvyko susistumdymas. Tačiau ekspertės pastebėjimu, susiklosčiusiame konflikte daugiau dalyvavo atsakovė ir jos draugas, o ieškovas mėgino tvardytis, nors tai jam buvo sunku. Iš esmės, pateiktos išvados kontekste paneigiami atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovas nesugeba užmegzti kontakto su nepilnamete dukra, kuri visiškai nenori su juo bendrauti, tampa verksminga ir irzli, kadangi šias aplinkybes sąlygoja motinos elgesys. Teismo vertinimu, tėvai privalo išsispręsti tarpusavio nesutarimus kuo greičiau ir abu pasirūpinti, kad vaikui išsiugdytų emocinis saugumas ir stabilumas būnant su tėvu. Todėl svarbu yra laikytis nuoseklaus ir sistemingo tėvų bendravimo su dukra tvarkos režimo palaikymo su abiem tėvais.

CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Išanalizavus šalių pateiktas bendravimo tvarkas, darytina išvada, kad ieškovo suformuluota bendravimo tvarka labiau atitiktų nepilnamečio vaiko ir šalių interesus. Atsakovės suformuluotoje bendravimo tvarkoje yra sąlyginių nuostatų (pavyzdžiui 10 punktas – ar dėl kitų svarbių priežasčių), kurios gali suteikti teisę motinai neleisti tėvui pasimatyti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką, arba tokių nuostatų, kurios yra reglamentuotos įstatymų ar moralės normų (pavyzdžiui, 9 punktas, 13 punktas, 14 punktas, 17 punktas), todėl jos perteklinės. Nėra reikalo bendravimo tvarkoje nustatinėti to, kad tėvas privalo laikytis motinos nurodyto miego, maitinimo ir higienos režimo bendraujant su mergaite, užtikrinti jos dalyvavimo ugdymo įstaigose, saugoti kiekvieno iš tėvų asmeninę ir gyvenamąją erdvę. Be to, nuostata, kad nepilnamečiam vaikui pareiškus norą vykti pas motiną, ieškovas nedelsiant įsipareigoja perduoti ją motinai ar jos nurodytam asmeniui, pažeidžia ieškovo, kaip vaiko tėvo interesus, kadangi ir šioje situacijoje yra sudaromas pagrindas manipuliacijoms. O ir vaiko noras nedelsiant vykti pas motiną yra vertinimo dalykas. Motinos ir dukros santykiai yra labai artimi ir šilti, todėl natūralu, kad būnant su tėvu tokio amžiaus vaikui gali trūkti motinos, o esant geriems santykiams su tėvu – būnant su motina, vaikui gali trūkti tėvo. Teismo nuomone konkreti bendravimo tvarka gali būti nustatyta, remiantis abiejų šalių pateiktomis bendravimo tvarkomis, atlikus jose tam tikras korekcijas. .

Pirmiausia, teismo posėdžio metu šalys, atsižvelgę į VTAS atstovės paaiškinimus, sutiko, kad pereinamasis laikotarpis turėtų trukti vienerius metus. Nors formuluodamas bendravimo tvarką ieškovas ir prašė nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, teismo posėdyje ir savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jo ir mergaitės tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, todėl vienerių metų pereinamajam laikotarpiui neprieštaravo.

Abi šalys pereinamuoju laikotarpiu siūlė tėvui bendrauti su dukra dalyvaujant psichologui/psichoterapeutui. Šis šalių reikalavimas tenkintinas, tačiau bendrauti tėvui su dukra vieną valandą per savaitę nepakanka, kad būtų atkurtas ir suformuotas artimas ryšys. Todėl šioje dalyje teismas nustato, kad vieną valandą per savaitę tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant psichologui ir vieną valandą per savaitę žaidimų kambariuose. Atsakovė nurodė, kad ji dažnai išvyksta į JAV arba kitas šalis, todėl prašė nustatyti, kad jos išvykimo laikotarpiu pereinamasis laikotarpis būtų sustabdomas. Su tokiu prašymu nesutiko VTAS atstovė. Teismas su šiuo atsakovės taip pat nesutinka, kadangi tokiu atveju pereinamasis laikotarpis gali užsitęsti itin ilgą laiką, o atsakovei su dukra išvykus keliems mėnesiams atostogauti į užsienio šalį, pereinamasis laikotarpis praras prasmę ir tikslą, kadangi nepilnamečio vaiko ir tėvo ryšys taip ir nebus atstatytas, suformuotas, sustiprintas. Todėl pereinamasis laikotarpis turi būti tęstinis ir nepertraukiamas, o motina privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko dalyvavimą bendraujant su tėvu pas psichologą ir žaidimų kambariuose. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog VTAS atstovė nurodė, kad pagal LAT praktiką, praėjus pusei metų, šalys pačios turi nuspręsti ar jiems yra reikalingas psichologas bendraujant su vaiku, ar ne. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra besitęsiantys konfliktai, santykiai yra nestabilūs, todėl teismo vertinimu, šalims tarpusavyje nepavyks susitarti ar tolimesniam tėvo ir vaiko bendravimui yra reikalingas psichologo dalyvavimas, todėl jo dalyvavimas nustatytinas viso pereinamojo laikotarpio metu.

Praėjus pereinamajam laikotarpiui abi šalys prašė nustatyti tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimą be nakvynių. Ieškovas prašė nustatyti, kad iki vaikui sukaks 6 metai jis bendraus su dukra nuo 10 iki 16 val. jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė iš esmės, formuluodama savo bendravimo tvarką, su tuo sutiko, tačiau prašė nustatyti, kad tėvas bendrauja su dukra poriniais šeštadieniais nuo 10 iki 16 val., o po 12 mėnesių iki 18 val. Teismo posėdžio metu VTAS atstovė nurodė, kad tikslinga tėvo bendravimą su dukra, pasiimant ją su nakvynėmis, nustatyti nuo 7 metų. Teismas su tokia išvada sutinka, jai neprieštaravo ir ieškovas. Teismo vertinimu pasibaigus pereinamajam laikotarpiui leisti tėvui bendrauti su dukra nuo 10 val. iki 16 val. nėra tikslinga, kadangi nepilnametė L. yra mažo amžiaus, psichologinėje išvadoje konstatuota, kad jai ta pati veikla greitai pabosta, sunku išlaikyti jos dėmesį, ji tampa irzli, verksminga, išsiblaškiusi. Teismo posėdžio metu, liudytoja R. P. patvirtino, kad mergaitė neišbūna su tėvu taip ilgai ir pradeda „zyzti“, pasidaro verksminga. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustačius tėvo bendravimą su dukra kiekvieną šeštadienį, bus pažeidžiama motinos teisė praleisti su dukra savaitgalį. Todėl teismas sprendžia, jog yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su dukra bendrauja kas antrą (porinį) mėnesio savaitgalį ne vaiko gyvenamojoje vietoje iki vaikui sukaks 7 metai nuo 10 iki 12 valandos, kas mėnesį pridedant po vieną papildomą bendravimo valandą iki tėvas galės su dukra bendrauti nuo 10 val. iki 18 val. Šalims sutarus bendravimas gali būti perkeliamas į sekmadienį. Teismas mano, kad tokia bendravimo tvarka nepažeis tėvo interesų, leis palaipsniui dukrai prisitaikyti prie fizinio tėvo buvimo šalia. Mergaitė taps labiau atsipalaidavusi ir galės su tėvu užsiimti mėgiama veikla nejausdama diskomforto ar įtampos.

Ieškovas prašė nustatyti, kad jis galės bendrauti su dukra tėvo dieną pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Ši nuostata neprieštarauja nei teismų praktikai, nei šalių interesams, todėl nustatytina, tačiau teismas viršija reikalavimo ribas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesą ir nustato, kad Motinos dieną dukra visada praleidžia su motina.

Abi šalys neprieštaravo, jog nepilnametei dukrai sulaukus 7 metų, ji bendrautų su tėvu pasilikdama nakvoti jo namuose. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo dėl metinių šventinių dienų bei dėl atostogų. Tačiau teismas mano, kad apie numatomą bendravimą atostogų metu, tėvas turėtų įspėti motiną prieš 1 mėnesį, o ne prieš 14 dienų, bet ir ne prieš 90 dienų, kaip prašo atsakovė. Šis laiko tarpas yra itin didelis, gali įvykti pokyčiai, suplanuoti atostogas per tokį ilgą laiko tarpą yra sudėtinga.

Ieškovas prašė nustatyti, kad apie numatomą bendravimą su dukra jis praneša motinai pirmiausia telefonu, vėliau elektroniniu paštu. Teismas su tuo sutinka, kadangi susisiekti telefonu yra paprasčiau nei elektroniniu paštu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 7 punktu atsakovė prašo nustatyti, kad tėvas, vėluodamas dukrą pristatyti į namus ilgiau nei pusę valandos, kitas jam priklausantis savaitgalis (bendravimas su dukra) yra trumpinamas laiku, kuriuo jis vėlavo grąžinti vaiką. Tokia nuostata ne tik sąlyginė, bet ir prieštaraujanti tėvo interesams. Teismas sutinka, kad ieškovas, vėluodamas pristatyti vaiką į namus, privalo informuoti vaiko motiną apie priežastis, tačiau toks vėlavimas gali įvykti ne dėl tėvo kaltės. Tokiu atveju sutrumpinus bendravimą kitą savaitgalį tokiu pat laiko tarpu niekaip neatitiks jo interesų.

Šalys, teikdami bendravimo tvarkas nesutarė dėl to, ar turėtų būti tėvui kompensuojamas laikas, kai dėl vaiko ligos, ar kitų priežasčių, jis negalėjo susitikti su dukra. LAT formuojama teismų praktika vienareikšmiškai pasisako, jog toks laikas tėvui nėra kompensuojamas. Tačiau nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad šalių dukra itin dažnai serga. Todėl galimai susidarys situacija, kad tėvas su dukra negalės pasimatyti ir šių dienų nekompensavus, tėvui atkurti artimą ryšį su vaiku pasidarys neįmanoma, o tai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra tikslinga tėvui kompensuoti nebendravimą su dukra kitu laiku, tačiau kompensuojamą laiką šalys privalo nusistatyti tarpusavio sutarimu. Be to, ligos atveju tėvas prašė nustatyti, kad atsakovė sudarytų galimybę tėvui vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad tokį prašymą tenkinti netikslinga. Tarp šalių susiklostė itin konfliktiniai santykiai, ieškovas nesutaria ir su atsakovės sugyventiniu, su kuriuo atsakovė jau kurį laiką gyvena kartu, sukūrė bendrą šeimą, laukiasi antro jo vaikelio. Tokia situacija prieštaraus ne tik atsakovės ir jos šeimos interesams, tačiau kylant konfliktams ar esant itin įtemptiems suaugusių asmenų tarpusavio santykiams, gali pakenkti nepilnametės L. M. interesams, gerai jos savijautai ir emocinei būklei. Dėl nurodyto, teismas sprendžia, kad šiuo atveju geriau yra nustatyti kompensacinį mechanizmą, tačiau neįpareigoti atsakovės savo namuose sudaryti sąlygas tėvui lankyti dukros ligos atveju.

Ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 9 punktas nekeičiamas, nustatant, kad tėvas su dukra bendrauja ne mažiau nei vieną valandą per Skype. Iš esmės atsakovės bendravimo tvarkoje yra analogiškas punktas (12), tačiau ji siūlo tėvui bendrauti su vaiku 30 min. Teismas sprendžia, kad tai per mažas laiko tarpas.

Ieškovo bendravimo tvarkos 10 punktas ir atsakovės – 13 punktas, yra pertekliniai ir nenustatytini. Kadangi tėvas ir taip turi pareigą užtikrinti nepilnametės L. M. dalyvavimą mokymo įstaigoje, būreliuose, ekskursijose, kituose renginiuose ir negali ugdymosi laiko kompensuoti savo buvimo su L. sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas jau nurodė, kad atsakovės siūlomi 9 ir 14 punktai yra pertekliniai, todėl jie nenustatomi, kadangi tėvas, su kuriuo tuo metu yra vaikas privalo sudaryti sąlygas tuo metu skyrium esančiam tėvui (motinai) bet kuriuo metu susisiekti su vaiku (pavyzdžiui telefonu).

Tačiau teismas sprendžia, kad atsakovės pasiūlytas 11 punktas nustatytinas, kadangi nepilnamečio vaiko motina privalo nedelsiant žinoti apie vaikui nutikusį nelaimingą atsitikimą ar jo ligą.

Ieškovas 11 punktu prašo teismo nustatyti, kad atsakovė privalo jį informuoti, jei išsiveža mergaitę į užsienį ilgiau nei trims savaitėms. Toks tėvo prašymas yra tenkinamas, nes ieškovas ne kartą teismui nurodė, kad atsakovė išsiveža dukrą į JAV ir visiškai apie tai neinformuoja ieškovo. Be to, teismas sprendžia, kad tikslinga yra viršyti šalių reikalavimus šioje dalyje ir nustatyti, kad esant galimybei ieškovui atvykti į šalį, kurioje tuo metu yra atsakovė su dukra, atsakovė privalo sudaryti galimybę tėvui bendrauti su dukra pagal nustatytą grafiką arba pagal šalių susitarimą.

12 ir 13 ieškovo bendravimo tvarkos punktai nekeistini, kadangi ieškovas nurodo, jog atsakovė neteikia jam informacijos apie tai, kokį darželį lanko dukra, o jam, kaip tėvui, tai yra svarbi informacija.

15 punktu atsakovė prašė nustatyti, kad tėvas, norėdamas išvežti nepilnametę dukrą L. M., privalo apie tai informuoti prieš 90 dienų ir gauti sutikimą. Darytina išvada, kad toks laikotarpis yra per ilgas, kadangi ieškovas gali pasinaudoti paskutinės minutės kelionių pasiūlymais, arba atostogas darbovietėje suderinti tik prieš mėnesį ar du. Be to, atsakovė prašė nustatyti, kad dukrą tėvas į užsienį gali išvežti nuo 12 metų. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, todėl atsakovės prašymas tenkintinas, atsisakant sąlyginių nuostatų.

16 atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos punktas atitinka 12 ieškovo punktą, todėl dėl jo teismas nepasisako.

17 atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos punktas perteklinis ir nenustatytinas.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-39591-127/2013 buvo patvirtinta tarp šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad tėvas Z. T. nepilnametės dukros L. M. išlaikymui mokės po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 10). Atsakovė priešieškiniu prašo teismo pakeisti iš tėvo priteisto išlaikymo dydį iki 666 Eur per mėnesį. Atsakovė teigia, kad jos turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovės darbo užmokestis taikos sutarties pasirašymo dieną sudarė 1 042 Eur. Tačiau gimus nepilnamečiam vaikui A. K., vaiko gimimas ir augimas finansinę padėtį pablogino ženkliai. Išėjus vaiko priežiūros atostogų, atsakovei mokama pašalpa sudaro 771 Eur per mėnesį. Dalį pajamų šiuo metu reikia skirti antrajam vaikui, kurio laukiasi. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovas turėtų labiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovės paskaičiavimais nepilnametės L. M. poreikiai sudaro 1 332 Eur per mėnesį.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo Z. T. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (elektroninės bylos priedo, II tomas, b.l. 187). Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu nuo 2015-04-03 (elektroninės bylos priedo, II tomas, b.l. 193), jo darbo užmokestis sudaro apie 300 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (elektroninės bylos priedo, II tomas, b.l. 195-198). Ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (elektroninės bylos priedo, II tomas, b.l. 200).

Atsakovė E. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 190). Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką A. K., gimusį 2014-09-14 (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 192). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-12-04 sprendimu E. M. yra mokama motinystės pašalpa, kuri sudaro 771 Eur (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 193).

Nors atsakovė ir teigia, kad jos turtinė padėtis pakito po taikos sutarties pasirašymo, teismas sprendžia, kad jos turtinėje padėtyje esminių pokyčių neįvyko. Nors jai ir gimė antrasis vaikas, ji su vaiko tėvu gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir kartu privalo rūpintis antrojo vaikelio poreikių tenkinimu. Šios faktinės aplinkybės esminės reikšmės šioje byloje, sprendžiant nepilnametės L. M. išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, neturi. Be to, pagal bylos medžiagą nustatyta, kad atsakovė su savo sugyventiniu net kelis kartus per metus atostogauja ne tik Europoje, bet ir JAV. Tuo tarpu atsakovas gauna minimalią mėnesio algą ir jokio turto neturi. Be to, atsakovė patvirtino aplinkybę, kad ieškovas reguliariai ir laiku moka priteistą išlaikymą vaikui. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi teisę pati nuspręsti ar vaiko išlaikymui skirti didesnes lėšas, tačiau tokiu atveju, kai vaiko tėvas nesutinka dalintis tokiomis išlaidomis, teismas gali priteisti iš vaiko tėvo tik būtinas ir vaiko poreikius atitinkančias išlaidas.

Atsakovė pateikė į bylą paskaičiavimus iš kurių matoma, kad ji patiria 1 332 Eur išlaidas nepilnametei dukrai išlaikyti (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 169-171). Atsakovės teigimu auklės paslaugos sudarė 492 Eur išlaidų per mėnesį. Tačiau teismo posėdžio metu liudytoja (nepilnamečio vaiko auklė) nurodė, kad neprižiūri vaiko nuo 2015 metų kovo mėnesio. Auklė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas šiuo metu lanko daželį. Procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, kad net ir vaikui lankant daželį, auklės paslaugos jai bus būtinai reikalingos. Šiuo metu byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnametei L. M. prižiūrėti yra samdoma auklė. Dabar nepilnametei L. M. yra ketveri metai. Teismo nuožiūra, atsakovė nepagrįstai būtinuosius vaiko poreikius tapatina su faktinėmis jos turėtomis išlaidomis vedant prabangų gyvenimo būdą. Esant itin gerai vaiko tėvų turtinei padėčiai, vaikui turi būti sudaromos kuo geriausios vystymosi sąlygos, tačiau tai nereiškia, jog vaiko poreikiai yra beribiai. Nors atsakovė ir nurodė, kad nepilnamečiam vaikui bus reikalinga auklė nepriklausomai nuo to lankys ji darželį, ar ne, teismas sprendžia, kad šis reikalavimas yra nukreipiamas į ateitį, kadangi šiuo metu atsakovė nedirba, laukiasi dar vieno vaiko, todėl jai bus suteikiamos vaiko priežiūros atostogos ir auklė vaikui reikalinga nebus. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui, negali remtis vien prielaidomis. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Kita vertus, vaiko prabangios gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaiko išlaikymo dydžio didinimo linkme.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų. Tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) vaiko išlaikymo dydis turi būti siejamas ir su protingais vaiko poreikiais, ir su tėvų finansinėmis išgalėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.).

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo nutarties, kuria buvo nustatytas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymas, situacija pasikeitė, kadangi nepilnametė mergaitė paaugo. Po taikos sutarties sudarymo praėjo daugiau nei dveji metai. Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.), tačiau yra mažintinas, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad nepilnametė L. M. neturi specialiųjų poreikių bei į tai, kad teismas negali priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui daugiau nei objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis, kadangi tokiu atveju taip pat kyla grėsmė, jog išlaikymo vaikas gali negauti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas nepilnametei dukrai išlaikymą visuomet teikė tokį, koks jis yra priteistas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, iš ieškovo nepilnamečio vaiko L. M., gim. 2012-05-21, naudai priteistinas išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra 2015-06-09, iki dukros pilnametystės (CK 3.201 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 31 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 20).

Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos priedo, I tomas, b.l. 184), 4 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos priedo, III tomas, b.l. 157-159), 176,78 Eur už paskirtą psichologinę ekspertizę (elektroninės bylos priedo, III tomas, b.l. 45).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos yra patenkintas, bendravimo tvarka nustatyta, tačiau teismas kai kuriuos punktus pakoregavo, atsižvelgdamas į teismų praktiką bei į galiojančias teisės normas, bei nustatė kai kuriuos abiejų šalių prašomus bendravimo tvarkos punktus, žyminis mokestis už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymą šalims nėra kompensuojamas (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovės prašymu byloje buvo paskirta nepilnamečio vaiko pirminė ambulatorinė psichologijos ekspertizė. CPK 178 str. normos numato, kad šalys privalo įrodinėti procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Teismas vertina, kad šios išlaidos atsakovei nekompensuotinos, atsižvelgiant į ekspertizės aktą, kuris labiau patvirtino ieškovo nurodomus argumentus apie tai, kad motina nepilnamečiam vaikui užkerta kelią bendrauti su tėvu, o ne skatina. Todėl nėra tikslinga šių patirtų išlaidų priteisti iš ieškovo, juolab, kad didžiąja dalimi atsakovės priešieškinis yra atmestas.

Atsakovė, paduodama priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš ieškovo priteisiamas 8,15 Eur (175 Eur – 144,81 Eur = 47,15 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant priešieškinį, atsakovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovas nepateikė prašymo priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų pagrindžiančių dokumentų, todėl jo patirtos išlaidos už advokato pagalbą nepriteistinos.

Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.1 punkte nurodyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato LR Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose rekomenduojama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą (2.1 p.), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3. p.), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4. p.), ginčo sumos dydį (2.5. p.) ir kitas šioje rekomendacijoje išvardintas svarbias aplinkybes. Šios bylos medžiaga patvirtino, kad atsakovei buvo teikiamos šios teisinės paslaugos: atsiliepimo parengimas, priešieškinio parengimas, atsiliepimas į LAP prašymą parengimas, prašymo dėl ekspertizės parengimas, prašymo dėl liudytojų apklausos parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 str.) darytina išvada, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra nepagrįstai didelė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (CPK 93 str. 4 d.), bei į tai, kad ši byla nėra laikoma sudėtinga ir nereikalauja specialiųjų teisinių žinių, atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 2 500 Eur. Kadangi atsakovės priešieškinis yra patenkintas 26,28 procentais, jai iš atsakovo priteistina 657 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d.)

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-07, 2016-03-24 nutartimis, naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 150 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. N2-39591-127/2013 dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią tėvo Z. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-05-21, tvarką:

1. Nustatyti vienerių metų (12 mėnesių) pereinamąjį laikotarpį, kurio metu Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. neutralioje aplinkoje du kartus per savaitę, iš kurių:

1.1. vieną kartą per savaitę ne mažiau nei 1 (vieną) valandą sveikatos priežiūros įstaigoje dalyvaujant psichologui/psichoterapeutui;

1.2. vieną kartą per savaitę ne mažiau nei 1 (vieną) valandą vaikų žaidimų aikštelėje/vaikų užimtumo kambaryje dalyvaujant vaikui artimam žmogui. Sveikatos priežiūros įstaiga, specialistas, vaikų žaidimų aikštelė/vaikų užimtumo kambarys ir bendravimo su vaiku laikas yra nustatomas atsižvelgiant į vaiko interesus ir atsiklausius motinos E. M. nuomonės. Z. T. prieš dvi dienas įpareigotinas pranešti E. M. apie pasirinktą vietą ir laiką (bendravimo trukmę), o pastaroji sutartu laiku įpareigotina atvežti vaiką į nustatytą vietą.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui iki tol, kol vaikui sukaks 7 (septyneri) metai, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. savo gyvenamojoje vietoje (arba kitoje, ne vaiko gyvenamojoje vietoje) kas antrą šeštadienį (kiekvieno mėnesio porinį šeštadienį) nuo 10 val. iki 12 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją nustatytu laiku, kiekvieną mėnesį pridedant po vieną papildomą valandą iki tėvas su vaiku bendraus nuo 10 iki 18 val. Apie numatomą susitikimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas. Šalims susitarus toks bendravimas gali būti perkeliamas į sekmadienį.

3. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. Tėvo dieną, t.y. pirmąjį birželio sekmadienį, savo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 16 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją nustatytu laiku. Apie numatomą susitikimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.

4. Motinos dieną nepilnametė L. M. visuomet praleidžia su motina.

5. Kai L. M. sukaks 7 (septyneri) metai, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Apie numatomą susitikimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.

6. Kai L. M. sukaks 7 (septyneri) metai, Z. T. turi teisę papildomai bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdų antrąją dieną, t.y. gruodžio 26 d. nuo 11 val. iki 20 val. bei kiekvienais neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną, t.y. pirmadienį nuo 11 val. iki 20 val. Apie numatomą susitikimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.

7. Kai L. M. sukaks 10 (dešimt) metų, Z. T. turi teisę papildomai bendrauti su dukra nepertraukiamai iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamoje vietoje L. M. vasaros atostogų metu. Vaiką Z. T. paima pirmosios atostogų dienos 10 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 18 val. Apie numatomą bendravimą Z. T. privalo įspėti motiną prieš 1 (vieną) kalendorinį mėnesį.

8. Šalys susitaria, kad apie pageidavimą bendrauti su dukra Z. T. turi pranešti E. M. pirmiausia telefonu, vėliau SMS žinute arba el. paštu (duomenys neskelbtini). Negalėdamas laiku pristatyti dukros į jos gyvenamąją vietą, ieškovas privalo informuoti vaiko motiną apie vėlavimo priežastis.

9. L. M. susirgus, vaiko motina E. M. kaip galima anksčiau privalo telefonu įspėti Z. T. apie tai, jog vaikas į susitikimą vykti negalės. Tokiu atveju šalims susitarus vaiko su tėvu susitikimo diena/savaitgalis yra perkeliamas sekančiai savaitei ar kitai tėvo pasirinktai dienai, laikantis įspėjimo terminų.

10. E. M. atostogų metu, nesant galimybės Z. T. bendrauti su L. M. aukščiau numatytais būdais, Z. T. turi teisę bendrauti su L. M. Skype programa arba kitomis susisiekimo priemonėmis vieną kartą per savaitę ne mažiau nei vieną valandą šalių suderintu laiku.

11. Jeigu bendravimo su Z. T. metu L. M. atsitinka nelaimingas nutikimas, trauma, kitoks sunegalavimas ar susirgimas, Z. T. nedelsiant apie tai informuoja E. M. ir, jeigu nenurodoma kitaip, nedelsdamas parveža L. M. motinai E. M. ar jos nurodytam asmeniui.

12. E. M., norėdama nepilnametę L. M. atostogų išsivežti į užsienį ilgiau nei trims savaitėms, privalo informuoti tėvą ne vėliau nei prieš 10 dienų, nurodydama šalį, į kurią vykstama, kelionės tikslą, nakvynės adresą ir kitą būtiną informaciją. Tokiu atveju, esant galimybei, Z. T. turi teisę pasimatyti su L. M. jos atostogų metu toje šalyje šalių suderintu laiku ir vietoje, o motina privalo tėvui sudaryti galimybę bendrauti dukrai su tėvu pagal nustatytą grafiką arba šalių sutarimu.

13. Apie šalių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio pašto pasikeitimą kita šalis turi būti informuojama nedelsiant.

14. E. M. įsipareigoja teikti Z. T. visą informaciją apie vaiką, jo sveikatos būklę, poreikius ir interesus, lankytinas ugdymo ir švietimo įstaigas.

15. Z. T., norėdamas nepilnametę L. M. atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti motiną E. M. telefonu, el. paštu ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, kelionės tikslą, keliavimo priemones, būdus, nakvynės adresą, kartu keliaujančius asmenis ir kitą būtiną informaciją, paprašytą E. M. ir gauti E. M. rašytinį sutikimą. E. M. įsipareigoja išduoti tokį sutikimą. Tėvui, kartu su nepilnamete dukra išvažiuoti atostogauti leidžiama mergaitei sulaukus 12 metų. Tokių išvykų metu Z. T. privalo sudaryti galimybę E. M. bet kuriuo metu susisiekti su L. M. mobiliuoju telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Tokių išvykų metu nepilnametei L. M. susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui, tėvas įsipareigoja apie tai nedelsiant pranešti motinai E. M. ir (esant reikalui) savo lėšomis užtikrinti skubų L. M. grąžinimą motinai E. M. ar jos nurodytam asmeniui.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-39591-127/2013 iš Z. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. M., (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-05-21, dydį ir priteisti iš Z. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. M., (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2015-06-09, iki L. M., gim. 2012-05-21, pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš Z. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,15 Eur (aštuonis eurus 15 euro centų) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš Z. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 657 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-07, 2016-03-24 nutartimis, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė