Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-08-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.13.-3793-795/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-25
Bylos Nr.
A2.13.-3793-795/2016
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-01611-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kategorijos
  • 2.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.13.-3793-795/2016Teisminio proceso Nr. 4-36-3-01611-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.1.; 2.15. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutarimu E. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 289,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas įsiteisėjo 2016-01-12.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-08-01 gautas E. M. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Prašymą motyvuoja tuo, kad gyvena už miesto (duomenys neskelbtini), turi jaunesnę seserį, kuriai nustatytas neįgalumas. Sesuo pateko tik į vieną mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri priima neįgalius vaikus, o mokyklinio autobuso važiuojančio iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nėra. Be to, sesuo lanko privalomus meno būrelius padedančius jai sveikti, įsikūrusius (duomenys neskelbtini). Sesers tėtis namuose būna tik dvi savaites per mėnesį, nes dirba užsienyje, o motinos sveikata yra pablogėjusi, ją tenka labai dažnai vežti į Vilnių pas gydytojus, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

E. M. prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, E. M. šiuo laikotarpiu administracine tvarka bausta nebuvo (b. l. 28), paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 27).

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog E. M. iki pažeidimo padarymo kitų administracinių teisės pažeidimų nebuvo padariusi, tai rodo, kad ji nėra linkusi pažeidinėti įstatymus, piktybiškai ignoruoti visuomenės interesus, dėsningai daryti pavojingus teisės pažeidimus, padarytas pažeidimas daugiau atsitiktinis. Po nuobaudos skyrimo ji suprato savo elgesio neleistinumą, o dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat pradžių. Jos veiksmais sunkių pasekmių nebuvo sukelta.

Nustatyta ir tai, jog E. M. gyvena (duomenys neskelbtini), turi jaunesnę neįgalią seserį (b. l. 24, 25, 26), kurią reikia vežti į mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini) ir į privalomus meno būrelius padedančius jai sveikti, įsikūrusius (duomenys neskelbtini). Sesers tėtis namuose būna tik dvi savaites per mėnesį, nes dirba užsienyje, o motinos sveikata yra pablogėjusi, ją tenka labai dažnai vežti į Vilnių pas gydytojus.

Neturint teisės vairuoti apsunkintas sesers bei motinos, esant būtinumui, nuvežimas į meno būrelius, mokyklos ar gydymo įstaigą, apsunkintas yra ir šeimos aprūpinimas maisto produktais. Vertinant E. M. šeimyninę aplinką, pagrįstai manytina, jog teisių atėmimo termino sutrumpinimas leistų asmeniui tinkamai pasirūpinti neįgalia seserimi ir motina, kuriai pablogėjusi sveikata, bei užtikrinti šeimos gerovę.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į byloje E. M. atžvilgiu nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – E. M. atžvilgiu gali būti laikomi pasiektais, todėl E. M. prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutarė:

E. M. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti.

Sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutarimu E. M. paskirtos administracinės nuobaudos – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad E. M. šią nuobaudą yra atlikusi nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė