Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. T. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, jog ji anksčiau nebuvo informuota apie tai, kad Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS) registre apie ją yra įrašyta kokia nors informacija, įskaitant ir žymą apie atsisakymą leisti atvykti. Teigia, kad nėra pagrindo ją įtraukti į minėtą registrą ir pažymėti ją kaip asmenį, kuriai yra neleidžiama atvykti, kadangi ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui. Nurodo, kad iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pareiškėjai yra nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Paaiškina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalis numato teisę gauti motyvuotą sprendimą, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Akcentuoja, kad nėra žinoma, kokių konkrečių aplinkybių pagrindu yra nustatytas draudimas atvykti, todėl tai neabejotinai riboja pareiškėjos teisę į efektyvią teisminę gynybą. Pareiškėjos nuomone, atsakovo Sprendimas uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką yra formalaus pobūdžio, jo turinys neatitinka VAĮ numatyto tokio pobūdžio sprendimams reikalaujamo aiškumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės 2023 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjai K. T. leisti atvykti kertant sieną, teisėtumo ir pagrįstumo.

4.1. Pareiškėja K. T. 2023 m. rugsėjo 4 d. automobiliu atvyko į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijos Medininkų pasienio kontrolės punktą iš Baltarusijos Respublikos.

4.2. VSAT pareigūnai patikrinę VSAT informacinėse sistemose per valstybės sieną į Šengeno erdvę (Lietuvos Respubliką) vykstančios Baltarusijos Respublikos pilietės K. T. pasienio kontrolei pateiktus kelionės dokumentus, nustatė, kad pareiškėja yra asmuo, kuriai Migracijos departamentas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 21-14-2056 uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) bei nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), kadangi pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. VSAT pareigūnai nustatė, kad pareiškėjai nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2026 m. rugpjūčio 30 d. draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi. Valstybė inicijavusi pareiškėjai draudimą atvykti į Šengeno erdvę yra Lietuvos Respublika.

4.3. VSAT Vilniaus pasienio rinktinė 2023 m. rugsėjo 4 d. priėmė ginčijamą Sprendimą tuo pagrindu, jog pareiškėja yra asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į SIS.

5. Pareiškėja su šiuo Sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.

6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. To paties Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VSAT pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Šengeno sienų kodekse nurodytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę būtinosios sąlygos, tarp kurių - prievolė per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstantiems asmenims pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad jie turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį (6 straipsnio 1 dalies c punktas), be to, jie neturi būti laikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (6 straipsnio 1 dalies e punktas).

7. Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. rekomendacija yra nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirta valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama Komisijos 2006 m. lapkričio 6 d. rekomendacija C(2006) 5186 (toliau – ir Šengeno vadovas). Šis dokumentas skirtas visų Šengeno valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti, vykdant asmenų kontrolę prie sienų, formuojant vienodą patikrinimų praktiką. Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę priemonę atliekant savo valstybės sienų kontrolės užduotis. Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 1.1 papunktyje nurodyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Šengeno vadovo 3 dalies „Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimai“ 3.6 papunktyje nustatyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas, kurias apima, tarp kitų, - sistemingas patikrinimas atitinkamose duomenų bazėse ir patikrinimas, ar asmens transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis veža, tikriausiai nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Toks patikrinimas turi apimti tiesioginį duomenų ir perspėjimų dėl asmenų ir daiktų, nurodytų Šengeno informacinėje sistemoje ir nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris prireikus turi būti atliekamas esant perspėjimui.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog pareiškėja yra įtraukta į SIS, kuriai draudžiama atvykti į Šengeno erdvę iki 2026 m. rugpjūčio 30 d.; tad VSAT turėjo pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą.

9. Kaip matyti iš bylos, įrašas apie pareiškėją SIS padarytas Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 23S142838 pagrindu. Šiuo Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nuspręsta: uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Toks Migracijos departamento sprendimas priimtas, nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis Migracijos departamento sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad teisėjų kolegija nevertina šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ar pagrįstai pareiškėja pripažinta galinti kelti grėsmę valstybės saugumui ir pan.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad ją nėra pagrindo įtraukti į SIS registrą ir pažymėti ją kaip asmenį, kuriai yra neleidžiama atvykti, nes ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui, - yra teisiškai nereikšmingi. Iš esmės tais pačiais motyvais atmetami ir kiti pareiškėjos teiginiai, kad ji anksčiau nebuvo informuota apie tai, jog SIS registre apie ją yra įrašyta kokia nors informacija, įskaitant ir žymą apie atsisakymą leisti atvykti.

10. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja turi teisę inicijuoti savarankišką administracinį ginčą dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo panaikinimo. Tačiau bet kokiu atveju, net ir nuginčijus minėtą Migracijos departamento sprendimą, tai neturėtų jokios įtakos šioje byloje vertinamam VSAT Sprendimui, nes jo priėmimo metu galiojo įrašas dėl draudimo pareiškėjai atvykti tiek į Šengeno erdvę, tiek ir į Lietuvos Respubliką.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimo teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 straipsnis); administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu; administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-133/2014).

11. Pareiškėja dar teigia, kad skundžiamas VSAT Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.

Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį (šiuo metu tai – 10 straipsnio 5 dalis), LVAT dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Tačiau LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius teisės aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui (šiuo metu – 10 straipsnio 5 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015).

Nagrinėjamu atveju VSAT Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai nepalankus sprendimas buvo priimtas dėl to, jog į SIS yra įtrauktas draudimas pareiškėjai atvykti į Šengeno erdvę. Kaip matyti iš bylos, pareiškėja Sprendimo priėmimo metu buvo informuota apie ne įleidimo priežastį, t. y. kad ji yra įtraukta į atitinkamą sąrašą, tačiau Sprendime pasirašyti atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.

12. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, jį priėmė tam kompetentingas subjektas - VSAT.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

14. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. T. skundą dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.