Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarimo V. B. administracinio nusižengimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas 2017 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. B. pripažino kaltu už tai, kad jis 2017 m. vasario 1 d., 13.34 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti ir, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Minėtu nutarimu V. B. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 60 Eur bauda, už ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarymą – 375 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta 375 Eur bauda.V. B. apskundus šį nutarimą, Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu jo skundas tenkintas ir panaikinta Institucijos 2017 m. vasario 23 d. nutarimo dalis, kurioje V. B. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, padarymo ir palikta galioti tik ta Institucijos nutarimo dalis, kuria V. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį - 60 Eur bauda. Tokį sprendimą apylinkės teismas grindė tuo, kad su Lietuva V. B. sieja tai, kad jis čia kartais atvyksta dėl su individualia veikla susijusių reikalų, tačiau šios šalies jis nelaiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.Apeliaciniame skunde Institucija prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2017 m. vasario 23 d. nutarimą.

3.1. Skunde teigiama, kad iš bylos duomenų matyti, jog V. B. į Jungtines Amerikos Valstijas vyksta tik trumpalaikėms kelionėms, 2016 metais jis Lietuvoje prabuvo beveik visus metus, o byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad V. B. žmona su vaiku gyvena A. V. tai leidžia galvoti, kad V. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika ir jis privalo savo turimą JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumo

Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad V. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika ir jis privalo savo turimą JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Tačiau sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklėse nustatytus dokumentus. Minėtoje įstatymo normoje taip pat skelbiama, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Pažymėtina, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra prisijungusios prie 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo, joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.Nuolatine gyvenamąja vieta pagal Taisyklių 2 punktą yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduoti); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad būtina sąlyga norint asmenį pripažinti nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, yra gyvenimas šalyje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių.Iš byloje esančio V. B. administracinio baustumo pažymos matyti, kad anksčiau baudžiant jį už Kelių eismo taisyklių pažeidimus Lietuvoje, nei karto nebuvo pripažinta, kad V. B. transporto priemones vairavo, neturėdamas tam teisės. Todėl skundžiamame nutarime teisingai pažymėta, kad V. B. suvokimas dėl galimybės Lietuvoje vairuoti transporto priemones, turint Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, buvo formuojamas ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų (kelių policijos), netaikant jam administracinės atsakomybės pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Be to, iš byloje esančių skrydžių bilietų kopijų matyti, kad V. B. į Lietuvą atvyko 2017 m. sausio 16 d., o administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas 2017 m. vasario 23 d., o tai leidžia teigti, kad V. B. buvimas Lietuvos Respublikoje neviršijo 6 mėnesių termino. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad V. B. Lietuvoje per kalendorinius metu būna bent 185 dienas, byloje nėra, nes V. B. administracinis baustumas patvirtina tik jo padarytus administracinės teisės pažeidimus ir už tai paskirtas nuobaudas, bet ne jo buvimą Lietuvoje per kalendorinius metus bent 185 dienas. Juo labiau, kad ir pats V. B. neigė faktą, jog Lietuvos Respublika yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta teigdamas, kad jis turi dvigubą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos pilietybę, bet tik vasaros sezono metu Lietuvoje vykdo individualią veiklą, o šiaip jis su šeima gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad V. B. 2012 m. vasario 1 d. įsteigė įmonę „U. M. LLS“, kurios buveinė yra JAV adresu 429 A. G., NJ07027, jis turi socialinį draudimą bei moka JAV fizinių asmenų pajamų mokestį. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad V. B. nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra JAV, o ne Lietuvoje, kurioje jis gyvena ne dėl asmeninių ar darbo ryšių, nors čia ir vykdo individualią veiklą. Tačiau su Lietuva jį sieja tai, kad jis čia kartais atvyksta dėl su individualia veikla susijusių reikalų, tačiau šios šalies jis nelaiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad V. B. pagal esamą teisinį reglamentavimą nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl nepripažinti jam Jungtinėse Amerikos Valstijose išduoto ir pažeidimo padarymo metu galiojusio vairuotojo pažymėjimo nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, todėl pagrįstai tenkino V. B. skundą ir panaikino Institucijos nutarimo dalį dėl V. B. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl automobilio vairavimo, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Todėl tenkinti Institucijos skundą ir panaikinti skundžiamo apylinkės teismo nutrimo dalį, kaip to prašoma Institucijos skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.