Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Remiantis CPK 176 ir 185 str., teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsniu bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R. J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. J. nuosavybės teise priklauso 8,5726 ha žemės sklypas, adresu: Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (b.l. 17-19, 21). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir žemės sklypo plano matyti, kad A. J. nuosavybės teise priklauso 5,8701 ha žemės sklypas, adresu: Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (b.l. 15, 16, 20). Iš 2014-05-15 Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos matyti, kad A. J. kreipėsi dėl išmokų už 22,42 ha žemės ūkio naudmenų mokėjimo (b.l. 22-26). Iš į 2015-01-23 prašymą matyti, kad A. J. 2014-05-15 pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos duomenų patikra vietoje nebuvo atlikta. A. J. netaikomos sankcijos ir už paramai skirti tinkamą plotą pagal 2014 m. paraišką, pritaikius finansinės drausmės priemonę (b.l. 42, 43).

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir remdamasis CK 6.267 str. 1 d., 6.246 str., nuostatomis reikalauja, kad atsakovas, kaip naminių gyvūnų savininkas, atlygintų ieškovui jų padarytą turtinę žalą. CK 6.267 str. 1 d. nustato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkai (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Ši nurodyta specialioji teisės norma reglamentuoja gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio buvo prižiūrimas gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda be kaltės. Todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad naminiai gyvūnai (mėsiniai galvijai), buvo prižiūrimi atsakovo samdomų asmenų, atsakovas yra teisėtas šių naminių gyvūnų savininkas.

Biržų r. PK nutarimu 2014-06-27 Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė administracinės bylos teisenos nepradėti. Nutarimas priimtas, išnagrinėjus 2014-06-23 įvykio dėl konflikto medžiagą pagal A. J. pareiškimą apie tai, kad Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., karvių, kurios priklauso A. B., banda išmindė pareiškėjo žemes. A. B. buvo išaiškinta atsakomybė pagal LR ATPK 110 str., taip pat A. B. buvo įspėtas dėl gyvulių nepriežiūros. A. J. išaiškinta teisė dėl padarytos žalos kreiptis į Biržų rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 8). Iš 2014-09-16 Biržų r. PK nutarimo matyti, kad buvo nutarta nepradėti administracinės bylos teisenos. Nutarimas priimtas, išnagrinėjus Biržų r. PK specialisto 2014-08-28 tarnybinį pranešimą dėl A. B. neprižiūrimų gyvulių pagal 2014-08-28 gautą A. J. telefoninį pranešimą, kad A. B. gyvuliai pastoviai išeina iš aptvaro ir nuėda jo miežius bei dobilus. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo susisiekta su A. B., kuris teigė, jog apie tai, kad jam priklausantys gyvuliai nuėdė A. J. miežius ir dobilus, žinantis, ir A. J. padarytus nuostolius atlygins. A. B. buvo išaiškinta atsakomybė pagal LR ATPK 110 str., taip pat A. B. buvo įspėtas dėl gyvulių nepriežiūros. A. J. išaiškinta teisė dėl padarytos žalos kreiptis į Biržų rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 10). Tačiau, priešingai nei teigia atsakovas, tai, kad abiem atvejais administracinės bylos teisena pradėta nebuvo, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti civilinę atsakomybę atsakovui (CPK 182 str. 2 p.), nes skiriasi šios civilinės bylos ir administracinės bylos įrodinėjimo dalykas, o įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir administracinėje bylose sprendžiama skirtingai: administracinėje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus; civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant. Be to, kaip matyti, abiem atvejais ieškovui buvo pasiūlyta kreipti į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl žalos padarytos jo turtui, o atsakovas A. B. buvo įspėtas dėl gyvulių nepriežiūros, jam buvo išaiškinta atsakomybė pagal LR ATPK 110 str. Tai, kad atsakovui priklausančiais naminiais galvijais buvo padaryta žala ieškovo pasėliams, teismui abejonių nekyla. Pati nagrinėjama situacija leidžia spręsti, kad atsakovas augina naminius gyvulius (mėsinius galvijus), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti ir kurie kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, todėl jis prisiima atsakomybę už galima šios rizikos materializavimą – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir naminio gyvulio savininko (valdytojo) kalte. Todėl naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei. Atsakovo galvijai vasarą visą parą buvo ganomi lauke. Pats atsakovas pripažino, kad elektrinis piemuo galėjo nutrūkti ir jo gyvuliai galėjo patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausančias žemes. Atsakovo auginami galvijai (apie 30 vnt.) ganėsi šalia ieškovui priklausančių žemės plotų, riba skirianti šiuos žemės sklypus – praeinantis griovys ir kaip teigia atsakovas – elektrinis piemuo. Atsakovas teigia, kad jo laikomi galvijai yra ypatingai ramaus būdo, apskritai neėda (atitinkamai net objektyviai negali tiek nuėsti) nenukultų miežių, atitinkamai objektyviai negali per du kartus ištrypti (visiškai išmindyti) ar kitaip visiškai sunaikinti 4 ha žemės ūkio naudmenų ploto). Tačiau atsakovas, kaip naminių gyvūnų savininkas turėjo įrodyti, kad būdamas naminių gyvūnų savininku garantavo jų priežiūrą ir laikymą taip, kad jo gyvūnai nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių (kaimynų) ramybei, turtui, ir nepažeistų kitų šalia gyvenančių asmenų teisių ir jų teisėtų interesų. Taigi, atsakovui nagrinėjamu atveju atsiranda civilinė atsakomybė už gyvūnų (mėsinių galvijų) padarytą žalą pagal CK 6. 267 str. 1 d. Byloje nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios būtinos asmens patraukimui civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.267 str. 1 d., atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos naminių gyvūnų savininkų kaltės prezumpcijos, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.245 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi nukentėjęs asmuo.

Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo paskaičiuotos žalos dydis laikytinas nepagrįstu ir todėl mažintinas. Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo ieškinyje nurodytas ir žodžiu posėdžio metu detalizuotas turėtas išlaidas bei negautas pajamas, nepateikė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo sutikęs jam atlyginti padarytą žalą, tačiau netenkino pasiūlyta suma (1000 Lt). Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad buvo sutikęs sumokėti ieškovui 500 Lt. Esant ginčui dėl padarytos žalos dydžio, pats ieškovas neužtikrino galimybės atlikti kiek galima tikslesnį jam padarytos žalos nustatymą – nustatant faktinį prarasto derliaus kiekį bei pateikiant negautų pajamų skaičiuotę, nors teismas ir buvo išaiškinęs ieškovui jo įrodinėjimo pareigą. Esant tokioms aplinkybėms, negalima tiksliai nustatyti padarytos žalos ir tuo labiau negautų pajamų dydį. Tačiau teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad jo galvijai neėda miežių, todėl ir negalėjo padaryti žalos ieškovo pasėliams, kadangi tokia galvijų banda gali padaryti nebepataisomą žalą pasėliams vien juos ištrypdama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 1500,00 Lt.

Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Ieškovas kreipdamasi į teismą ieškiniu turėjo sekančias bylinėjimosi išlaidas: 120 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6) bei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai už ieškinio surašymą (b.l. 7). Viso ieškovas turėjo 420 Lt (122 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas turėjo 300 Eur (1035,84 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 55-57).

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (38 %). Taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimui daliai paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str.). Todėl iš atsakovo priteistina 159,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, o iš ieškovo atsakovui priteistina 642,22 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Pritaikius priteistinų sumų užskaitymą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 482,62 Lt (139,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies ieškovo A. J. ieškinį.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) (1500 Lt) žalos atlyginimo ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J. atsakovui A. B. 139,78 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B. 2,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo A. J. priteisti 4,77 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.