- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- N-62-2775-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2009 m. balandžio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. J. už tai, kad jis 2006-2008 m. (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste, valstybinėje žemėje savavališkai vykdė pamatų (6x13 m) ir mūro konstrukcijų montavimo darbus, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo, taip pažeisdamas statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ bendrųjų nuostatų 2 punkto ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 1 punkto ir 28 straipsnio reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu J. J. pripažino kaltu dėl ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skyrė 5 000 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 6 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui savavališkos statybos aktas surašytas dėl neypatingo statinio valstybinėje žemėjo naujos statybos. Nustatė, kad J. J. vykdė statybos darbus valstybinėje žemėje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo.
II.
Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškina, kad protokole nurodyti 6x13 m pamatai laikytini nesudėtingu statiniu, jų konstrukcijos plotas yra 78 m². Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl minėta pamatų konstrukcija laikytina neypatingu statiniu. Nurodo, kad turi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka suderintą projektą ir statybos leidimą, todėl pastatytas mūrines konstrukcijas reikia traktuoti kaip nukrypimą nuo esamo projekto. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Teigia, kad teisės aktai numato galimybę statybos metu keisti net ir esminius projekto sprendimus. Tvirtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio 1 punkto ir 28 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nes juose reglamentuojama atitinkamai įstatymo paskirtis ir veiksmai, kurių turi imtis pareigūnai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnis turi 24 dalis, todėl neaišku, kurios dalies 1 punkto reikalavimus jis pažeidė. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų dėl to, kodėl nesivadovavo ATPK 35 straipsnio nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nurodo, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 lentele „Nesudėtingų statinių sąrašas“ ir Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelėms 4 punktu, nesudėtinguose statiniuose atstumas tarp konstrukcijų atramų neturi viršyti 4,8 m. Tarp J. J. savavališkai statomo statinio laikančių konstrukcijų mažiausias atstumas yra 6 m, todėl šis statinys negali būti priskirtas prie nesudėtingų statinių. Pažymi, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ pastabą 1 lentelei, minimalius statumus nuo 1 lentelėje išvardytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos galima sumažinti iki 1 m tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą. Tačiau J. J. nepateikė raštiško gretimo sklypo savininko (Kauno apskrities viršininko administracijos) sutikimo dėl mūro konstrukcijų ir lauko tualeto statybos arčiau kaip 1 m atstumu iki sklypo ribos. Pabrėžia, kad statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus 29.1 ir 29.1.1 papunkčiuose nurodyta, kad tais atvejais, kai keičiami statinio projekto sprendiniai, t. y. statinio ar jo dalių vieta sklype, didinamas statinio užstatymo plotas, privaloma gauti naują statybos leidimą. Jei nėra tokio statybos leidimo, statyba laikytina savavališka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Pažymėtina, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra pažymėjęs, kad teismų sprendimai administracinėse bylose turi būti tinkamai motyvuojami, t. y. motyvuojamojoje nutarimo dalyje turi nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 27-31 psl.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo, padarytų išvadų nemotyvavo, neanalizavo byloje esančių įrodymų ir nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų dėl to, jog inkriminuojamo pažeidimo jis nepadarė.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas J. J. pareikštas pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį, kurį numato administracinę atsakomybę už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. J. skirtina bauda už ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, tačiau tokios savo išvados nemotyvavo, nenurodė, kurie įrodymai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytiems statiniams statyti turėjo būti gautas statybos leidimas, o jo negavus, buvo padarytas ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Pažymėtina, kad 2009 m. balandžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. 1 (b. l. 33) pamatų konstrukcijos ir mūrinės konstrukcijos priskirtos neypatingų statinių kategorijai. Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas Kauno apygardos teismo posėdyje tvirtino, jog viena statyba laikytina nesudėtinga, kuriai tik reikia supaprastinto projekto, o kita laikytina pilna statyba, kuriai reikalingas statybos leidimas (b. l. 58). Tačiau apylinkės teismas byloje kilusių prieštaravimų dėl to, kokiai kategorijai priskirtini administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti statiniai, nepašalino. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė prašė teismo atsižvelgti į tai, jog statiniai buvo pastatyti iki 2006 m. ir bylą nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, įtvirtintam ATPK 35 straipsnyje (b. l. 85). Pirmosios instancijos teismas dėl šio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės prašymo nepasisakė ir nenustatinėjo, kada protokole nurodyti statiniai buvo pastatyti ir ar skundžiamo teismo nutarimo priėmimo metu nebuvo pasibaigę patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai.
Taigi, nagrinėjant J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, nepašalinti byloje kilę prieštaravimai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.