- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-313/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Jolanta Savickaitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš A. V. priteista J. N. 5523,50 Lt turtinės žalos ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 3000 Lt turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikslu pagrobti nukentėjusiojo mobilųjį telefoną, užpuolęs V. H. N. bei pavartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t.y. pastūmęs jį ir pargriovęs šalikelėje, o parkritusiam rankomis smogęs apie 2-3 kartus į galvos sritį, plėšimo būdu užvaldė V.H. N. turto už 1642 Lt, t.y. 50 Lt vertės piniginę su joje buvusiais pinigais - 1000 Lt, 30 Lt vertės pakabuką „saulės akmuo“, bendros 10 Lt vertės du raktus, 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1100“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 250 Lt vertės odinę rankinę su joje buvusiais daiktais – 30 Lt vertės užrašų knygele, 2 Lt vertės sąsiuviniu, 10 Lt vertės knyga, 10 Lt vertės sulankstomu peiliuku, 60 vizitinių kortelių, H. N. vardu išduotu asmens pasu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimu, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, jis tuo pačiu plėšimo iš V. H. N. metu, smogęs nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, dėl ko, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš smegenų pusrutulių abipus bei įvykus smegenų suspaudimui, nukentėjusysis 2005 m. rugpjūčio 22 d., 22 val. 35 min. ligoninėje mirė. Tokiu būdu jis tyčia apiplėšė ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė V.H. N.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir išnagrinėti jo bylą iš naujo arba jo veiką kvalifikuoti pagal BK 135 str. bei sumažinti jam paskirtą bausmę arba grąžinti bylą tyrimui papildyti. Jis visiškai pripažįstą savo kaltę, tačiau mano, kad jo veika neteisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas. Tai, kad jis nepadarė tyčinio nužudymo, apelianto manymu, įrodo teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė ne tik jo suduoti smūgiai, bet ir prasidėjusios komplikacijos.
Apeliantas nurodo, kad įvykio naktį jis su nukentėjusiuoju gėrė ne paprastą alkoholinį gėrimą, o kažkokį psichotropinį ar techninį skystį. Jis prašė teismo atlikti to skysčio ekspertizę, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Mano, kad būtent jų gertas skystis padarė neįprastą poveikį jo psichikai ir įtakojo jo elgesį. Be to, apelianto manymu, teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas girtumas, neatlikta stacionari psichiatro apžiūra, todėl nebuvo išsamiai ištirtos jo elgesio aplinkybės ir priežastys. Mano, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl nekokybiško gėrimo vartojimo. Jis galvojo, kad vartoja paprastą naminę degtinę, todėl negalėjo numatyti pasekmių. Apeliantas mano, kad būtų tikslinga pavesti ikiteisminio tyrimo organams atlikti kratą ir padaryti skysčių pavyzdžių iš jų pardavimo vietos poėmį. Mano, kad skysčio ekspertizė galėtų patvirtinti aplinkybę, kad veikos padarymo metu iš jo negalima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio dėl psichikos sutikimo, ir jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 2 str. 3 d. nuostatas. Be to, apeliantas pažymi, kad jis turi mažametį sūnų, yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, visada buvo ramus, kultūringas ir sąžiningas žmogus, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įrodymus įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Apeliantas nepagrįstai ginčija veikos kvalifikavimą šioje dalyje ir prašo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 str.
Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo ne tik jo pavartotas smurtas, bet ir atsiradusios komplikacijos. Kolegijos nuomone, apeliantas neteisingai suvokia nukentėjusiojo H. N. mirties priežastį.
Pagal BK 129 str. baudžiamas asmuo nužudęs kitą žmogų. Atsakomybei pagal šį įstatymą įrodyti būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvius ir subjektyvius požymius. Apygardos teismas tokius požymius A. V. nusikalstamojoje veikoje nustatė. Teismas nustatė, tai pripažįsta ir apeliantas, kad nukentėjusysis H. N. buvo sumuštas ir jį sumušė būtent A. V. Nustatyti ir apelianto pavartoto smurto padariniai – nukentėjusiojo mirtis. Taigi tarp apelianto pavartoto smurto ir nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Apelianto kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia – jis suduodamas nukentėjusiajam smūgius į galvą suprato, kad tokiu būdu kėsinasi į jo gyvybę, ir nors nesiekė jam gyvybės atimti, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tuo atveju, kai nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo teikiama medicinos pagalba. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis nuo 2005-08-11 iki 2005-08-22 buvo gydomas ligoninėje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį jam sukėlė apelianto pavartotas fizinis smurtas. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo sužalojimų galvoje, t.y. nuo apelianto tyčinių veiksmų – smūgių į nukentėjusiojo galvą. Todėl apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 135 str., nes būtent netiesioginės tyčios atimti gyvybę H.N. konstatavimas jo veikoje lemia kvalifikavimą pagal BK 129 str. Kadangi nustatyta, tai pripažįsta ir apeliantas, kad kartu buvo ir pagrobtas nukentėjusiojo turtas, apelianto nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., t.y. nužudymu dėl savanaudiškų paskatų.
Atmetus apelianto prašymą jo veiką kvalifikuoti pagal lengvesnį BK 135 str., atmestinas ir su šiuo prašymu susietas prašymas švelninti bausmę. Kolegija atmeta ir apelianto samprotavimus bei prašymą švelninti bausmę, pripažinus, kad išgertas alkoholis padarė neįprastą poveikį jo psichikai ir įtakojo jo elgesį. BK 60 str. 1 d. 9 p. numato atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. V. pripažino, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata apelianto nurodytu adresu, paimtas J. A. pardavinėjamas skystis ir nustatyta, kad ji pardavinėjo naminę degtinę (t.1 b.l. 58).
Kolegija neranda pagrindo apeliantui švelninti paskirtą bausmę. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, augina mažametį sūnų, neteistas ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra apygardos teismo įvertintos BK 54 straipsnio kontekste, vertinant apelianto asmenybę apibūdinančius požymius, šeimyninę padėtį.
Šiaulių apygardos teismo nuosprendis nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.