Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35426-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013 m. spalio 21 d. patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 38 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. G. 2015 m. birželio 24 d. apie 7 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą savo žmonai E. G., tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė (36 b. l.), kad gyvena kartu su žmona E. G. ir trimis mažamečiais vaikais. Namas, kuriame gyvena, yra mamos J. G.. 2015 m. birželio 24 d., apie 6 val. 30 min., tikslaus laiko negali pasakyti, bemiegant, į miegamąjį atėjo iš tvarto grįžusi žmona, atsigulė šalia ir pradėjo, kaip išprotėjusi, žodžiais ir rankų mostais priekaištauti, kad kiaulė nuspaudė du paršelius, kad jis yra kaltas, nes tinkamai nesutvarkė gardų. Kadangi žmona jau nebe pirmą rytą priekaištavo dėl visokių šeimyninių nesutarimų, todėl jis nesusivaldė ir atsikėlęs vieną kartą delnu sudavė žmonai į skruostą, į kurį neprisimena. Pasakė, kad liautųsi priekaištavusi, tačiau sutuoktinė nenurimo. Žmona įsiuto ir puolė, bet jis griebė žmonai už riešų ir dar kartą liepė ramintis. Žmona pradėjo šaukti. Tada jis dar labiau susinervino ir dar vieną kartą trenkė kumščiu žmonai į veidą, kažkur į kaktos, į nosies sritį. E. atsikėlė iš lovos ir išeidama iš miegamojo kambario pasakė, kad iškvies policiją. Konflikto metu miegamajame vaikų nebuvo. Vaikai buvo kitame kambaryje, miegojo. Gailisi, kad smurtavo prieš žmoną E. G..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji E. G. parodė, kad 2015 m. birželio 24 d. apie 7 val. ryto parėjo iš tvarto į miegamąjį ir vyrui J. pasakė, kad tvarte kiaulė nugulė du paršelius, nes vyras nesutvarkė gardų. Papriekaištavus, vyras labai supyko ir delnu trenkė į veidą, po to kumščiu trenkė vieną kartą į veidą. Po smūgių pajuto fizinį skausmą. Sudavęs vyras nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė, o ji užsirakino, pabuvo kambaryje ir paskambino policijai, nes bijojo, kad vyras nesimuštų. Papildomai parodė, kad rytą apie 7 val. grįžo iš tvarto labai susinervinusi, kad per naktį kiaulė nuspaudė du paršelius. Vyrui pasakė, kad šis kaltas, nes gerai nesutvarkė gardų. Vyras atsisuko ir vieną kartą delnu sudavė į veido sritį, į kairį skruostą. Ji pakėlė rankas ir pasakė, kad vyras neturi teisės mušti, kad kvies policiją. Vyras suėmė jai už rankų riešų. Ji pradėjo šaukti, kad paleistų. Tada vyras paleido ir vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, ties nosies sritimi, lietė ir dešinę akį. Po smūgių ji išėjo į kitą kambarį miegoti. Atsikėlė, nerado savo telefono, nuėjo pas kaimyną Egidijų, pavardės nežino, ir paprašė, kad duotų telefoną paskambinti policijai. Kaimynui pasakė tik tiek, kad vyras sumušė. Kaimynas davė telefoną, kuriuo ir iškvietė policiją. Dėl sumušimų į medikus nesikreipė ir nesikreips, pas medicinos ekspertus nevyks. Kadangi vyras atsiprašė, jam atleidžia. Civilinio ieškinio nereikš, žala nepadaryta, tik sumušimo metu juto didelį fizinį skausmą. Nuo suduotų smūgių matosi kraujosruvos ant nosies, dešinės akies voko ir kairės pusės skuosto. Vaikai konflikto nematė, nes jie kitame kambaryje miegojo. Tai ne pirmas kartas, kada vyras smurtauja, bet labai tikisi, kad daugiau taip nebepasikartos (6, 21 b. l.).

nukentėjusioji E. G. 2015 m. birželio 24 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama nubausti vyrą J. G., kuris 2015 m. birželio 24 d. apie 7 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, vieną kartą sudavė rankos delnu ir vieną kartą kumščiu į veidą. Dėl tokio elgesio ji patyrė fizinį skausmą;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS tyrėjo A. B. 2015 m. birželio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (9-14 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambarys, kuriame įvyko konfliktas ir buvo smurtaujama;asmens blaivumo testas (19 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai E. G. 2015 m. birželio 24 d. 9 val. 40 min. ir 9 val. 43 min. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas;asmens blaivumo testas (20 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam J. G. 2015 m. birželio 24 d. 9 val. 44 min. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. G. tyčia vieną kartą delnu ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą savo žmonai E. G., t. y. šeimos nariui, todėl ši J. G. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sutuoktinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (36 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (56 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 str. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, nebuvimą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad jis ūkininkauja (53 b. l.), neteistas (41-45 b. l.), nebaustas administracine tvarka (52 b. l.), gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Užvenčio seniūnijos teigiamai charakterizuojamas, t. y. kaip darbštus, tvarkingas žmogus, seniūnijoje nusiskundimų jo adresu nėra gauta (57 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis ir yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau jį mažinti nėra pagrindo, todėl J. G. skirtina prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ pp., 66 str., į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2015 m. birželio 24 d. 10 val. 30 min. iki 2015 m. birželio 25 d. 10 val. 54 min. (27, 29 b. l.), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi J. G. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. numatyta, kad teismas vietoje BK 48 str. 5 ir 6 d. nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi J. G. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka J. G. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 str., 54 str., 64¹ str., 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės 2015 m. birželio 25 d. nutarimu (39-40 b. l.), kaltinamajam J. G. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2015 m. birželio 25 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d., 72² str., J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. G. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti J. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.