- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- I-434-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02022-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
nedalyvaujant pareiškėjui I. S. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 7829 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 17, 97-99). Skunde nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo verčiamas gyventi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 9 būrio patalpose, nors pataisos namų administracijai buvo raštu išreiškęs atsisakymo gyventi minėtame būryje priežastis, į kurias nebuvo atsižvelgta. Apgyvendinus pareiškėją 9 būrio patalpose, jis nuolat buvo kandžiojamas blakių, dėl ko patyrė sveikatos sutrikdymą ir diskomfortą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas buvo priverstas paskelbti bado akciją laikotarpiu nuo 2015-08-18 iki 2015-08-25. Už atsisakymą atlikti bausmę 9 būryje, pareiškėjas taip pat buvo nepagrįstai nubaustas – 15 parų uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą. Dėl visų šių aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, įtampa, kitais neigiamais išgyvenimais.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 23-30, 109) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad kenkėjai yra periodiškai naikinami. Patalpas valyti privalo patys nuteistieji, tam skiriamas valymo inventorius. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, bloginančios jo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. 2016-09-16 rašte Nr. 7-1776 pareiškėjas buvo informuotas, kad paskutiniai dezinfekcijos darbai 9 būrio patalpose buvo atlikti 2015-07-22 ir 2015-07-30, o patikrinimų metu nariuotakojų neaptikta. Pažymėjo, kad pareiškėjas realiai nebuvo apgyvendintas 9 būryje, kadangi atlikinėjo drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose. Įrašų apie tarnybinius tyrimus, atliktus dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi minėtame būryje, nėra. Atsakovo atstovas nurodo, kad neturi jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų neigiamą poveikį pareiškėjui. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais argumentais, nepagrindžia ir neįrodo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nenurodo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Nesant šių būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau - ir Pravieniškių PN).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas nurodo, kad buvo nepagrįstai paskirtas gyventi į 9 būrį, pataisos namų administracija neatsižvelgė į pareiškėjo raštu nurodytas atsisakymo gyventi minėtose patalpose priežastis ir už atsisakymą eiti gyventi į paskirtą būrį skyrė nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriuje.
Iš bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių PN Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-ame sektoriuje protokolu Nr. 63-2436 pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 9 būrio 10 gyvenamąją patalpą nuo 2015-07-09 (b. l. 113). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas realiai nebuvo perkeltas į minėtą būrį, kadangi atlikinėjo drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose (b. l. 109), tą patvirtina 2017-03-07 Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 111-112). Vis dėlto, iš minėtos pažymos matyti, kad pareiškėjas nuo 2015-01-13 atlikinėjo 6 mėnesių trukmės nuobaudą kamerų tipo patalpose ir 15 parų trukmės nuobaudą baudos izoliatoriuje. Vadinasi, pareiškėjui paskirtų nuobaudų atlikimo terminas pasibaigė 2015-07-28. Tuo tarpu drausminė nuobauda (15 parų baudos izoliatoriuje) už pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 9 būryje, jam buvo paskirta 2015-08-18 (b. l. 114, 112). Duomenų, kokiose patalpose pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015-07-28 iki 2015-08-18, atsakovo atstovas nepateikia, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis gyveno 9 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, laikytini nepaneigtais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Pravieniškių PN turi pareigą laikytis pareiškėjo kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, Pravieniškių PN nepateikus informacijos, kurioje būtų nurodyta, kokiose konkrečiai patalpose pareiškėjas buvo kalinamas minėtu laikotarpiu, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, konstatuojant, jog pareiškėjas nuo 2015-07-28 iki 2015-08-18 gyveno 9 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skundžiasi, jog kalinimo sąlygos 9 būryje neatitiko higienos normų reikalavimų, patalpose veisėsi buitiniai parazitai, pareiškėjas buvo ne kartą sukandžiotas blakių.
Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 60 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Iš pareiškėjo pateiktų Sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pareiškėjui ne kartą (2015-08-28, 2015-08-31, 2015-08-29) buvo diagnozuotos įkandimo žymės, išbėrimas, nukasymai (b. l. 9 – 10). Taip pat matyti, kad pareiškėjas yra skundęsis Psichologinės tarnybos specialistams bei pataisos namų administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 38, 41). Pravieniškių PN atsakyme į vieną iš pareiškėjo skundų užfiksuota, jog padaugėjo nuteistųjų nusiskundimų dėl nariuotakojų pagausėjimo gyvenamosiose patalpose, todėl buvo sudaryta darbo grupė, kuri 2015-09-11 parengė kenkėjų kontrolės planą (b. l. 40). Atsakovo atstovo pateiktuose Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale taip pat užfiksuota, jog atliekant dezinfekciją 9 būryje, buvo pastebėti kenkėjai – blakės (b. l. 55). Teismo vertinimu, šie duomenys tik patvirtina pareiškėjo teiginius, jog jo gyvenamosiose patalpose (9 būrio 10 gyvenamojoje sekcijoje) veisėsi buitiniai parazitai (blakės), dėl ko pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimus (įkandimus, niežulį ir kt.). Nors atsakovo atstovas pateikia pažymą apie nuteistiesiems išduodamas higienos priemones (b. l. 37) bei sutarties su kenkėjų kontrolės paslaugas atliekančia įmone kopiją (b. l. 61) ir atliktų kenkėjų naikinimo darbų ataskaitas (b. l. 53-55), iš kurių matyti, kad kenkėjus Pravieniškių PN stengiamasi operatyviai naikinti, šie duomenys nepaneigia anksčiau minėtais įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose veisėsi blakės, dėl ko jis patyrė sveikatos sutrikimus. Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis kalinimo sąlygomis.
Nors pareiškėjas teigia, kad buvo neteisėtai priverstas gyventi 9 būryje, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo piktybiškai, prievarta ar kitais neteisėtais Pravieniškių PN pareigūnų veiksmais verčiamas gyventi 9 būrio patalpose. Nėra ir duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos) 65 punktą, pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nuteistųjų paskyrimo į būrius esminius kriterijus nustato būtent aukščiau nurodytose teisės normose išvardinti kriterijai, t.y. privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi BVK 70 straipsnio nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skiriant pareiškėją į 9 būrį, į minėtas aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus nebuvo atsižvelgta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog į 9 būrį jis buvo skiriamas neteisėtai, atmestini, kaip nepagrįsti.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2015-08-18 Pravieniškių PN Drausmės komisijos 3-io sektoriaus posėdžio protokole Nr. 63-2888 užfiksuota, jog pareiškėjas 2015-08-15 atsisakė eiti gyventi į 9 būrį. Drausmės komisijos siūlymu, pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 114, 35-36). Pareiškėjas teigia, kad pataisos namų administracijai buvo raštu išreiškęs nesutikimą gyventi jam paskirtame būryje ir nurodė atsisakymo priežastis, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta skiriant pareiškėjui nuobaudą.
BVK 143 straipsnio 2 – 5 dalyse nurodyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.
Byloje nėra duomenų, aptvirtinančių, kad dėl pareiškėjo atsisakymo eiti gyventi į 9 būrį, buvo atliekamas tarnybinis tyrimas. Priešingai, atsakovo atstovas nurodo, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 metų Tarnybinių tyrimų išvadų registre įrašų apie atliktus tarnybinius tyrimus dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi 9 būryje, nėra (b. l. 109, 110). Kaip minėta, BVK 143 straipsnyje nurodyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, taip pat nustatyta, kad jei dėl pažeidimo atliekamas tyrimas, nuobauda skiriama ne vėliau kaip per dešimt parų nuo tyrimo pabaigos dienos, o skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Pravieniškių PN nesilaikė minėtų BVK nuostatų ir paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą neatlikus tarnybinio tyrimo, t.y. neišsiaiškinus pažeidimo padarymo aplinkybių, neatsižvelgus į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, ir, prieš skiriant nuobaudą, nenustačius, ar pareiškėjas realiai padarė pažeidimą, ar atsisakymas atlikti bausmę 9 būryje nebuvo pagrįstas objektyviomis priežastimis ir panašiai.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo pareiškėjas 15 parų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas ne kamerų tipo patalpoje, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos 9 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau, nei metams nuo tada, kai buvo nepagrįstai nubaustas drausmine nuobauda ir kalintas antisanitarinėmis sąlygomis, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virš metų nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų negalima daryti išvados, jog pareiškėjui kilę sveikatos sutrikimai buvo itin sunkūs, ilgalaikiai ar negrįžtami.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisminę praktiką (LVAT administracinė byla Nr. A-63-417/2012), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti I. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.