Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATP-1057-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-01
Bylos Nr.
ATP-1057-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01089-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
Š. T.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-1057-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01089-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Š. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimo, kuriuo Š. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. T. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 23 d., 18.17 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Švenčionių gatvėje, būdamas neblaivus (0.68 promilės), vairavo G. T. vardu registruotą automobilį „Renault 19“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimą ir jam naują administracinę nuobaudą: vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevertino visų byloje esančių aplinkybių. Apeliantas pažeidimo tyrimo metu ir teisme nurodė, kad vartojo alkoholį dieną prieš, manė, kad yra blaivus, todėl ir vairavo transporto priemonę. Apeliantas pažymi, jog jis teismui taip pat nurodė, jog buvo vartojęs vaistą „pertusiną sirupą“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš vaisto „pertusino sirupo“ informacinio lapo turinio matyti vaisto „pertusino sirupo“ sudėtis: „Šio vaisto sudėtyje yra ne mažiau kaip 8 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 0.8 g dozėje (10 ml), tai atitinka 16 ml alaus, 6,7 ml vyno“. Apeliantas nurodo, kad jis dieną prieš tikrinant neblaivumo (girtumo) laipsnį vartojo itin mažą kiekį alkoholio, todėl net neįtarė, jog 2013-07-25 yra lengvo girtumo laipsnio (0,68 promilės neblaivumas) ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Apeliantas mano, kad lemiamą įtaką jo neblaivumo (girtumo) laipsniui turėjo vaisto „pertusino sirupo“ vartojimas, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas nevertino minėtos aplinkybės.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nuo 2006 metų yra Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ savanoris. Kaip matyti iš 2013-07-22 Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ rekomendacijos, apeliantas dalyvauja „Maisto banko“ akcijose, turi daug patirties savanoriaujant su neįgaliais žmonėmis, supranta jų poreikius ir žino tinkamiausius būdus iš dalies juos patenkinti, puikiai užmezga ryšį su žmonėmis, lanksčiai reaguoja į susiklosčiusias situacijas, moka racionaliai išspręsti kylančius sunkumus, prireikus stabilizuoti situaciją. Taip pat apeliantas padeda neįgaliesiems apsirūpinti maisto produktais, kompensacine technika, higienos priemonėmis ir visa tai atlieka laisvu nuo darbo laiku ir naudodamasis savo transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, apeliantui užsiimant savanoriška ir visuomenei naudinga veikla reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Apeliantas taip pat pažymi, kad gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Šis faktas taip pat patvirtintas minėtame 2013-07-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarime. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis ATPK 31 str. 1 punktu, kaltininko nuoširdus gailėjimasis laikytinas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju alkoholio matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARCK-0008 2013-06-23, 18.17 val., Š. T. nustatytas 0,68 promilių neblaivumas (b. l. 6). Patikros sertifikate Nr. 1239665 nurodyta, kad alkoholio matuokliui, kuriuo buvo atliekamas Š. T. neblaivumo patikrinimas, yra nustatyta leistina paklaida ± 1,7 procentai (b. l. 4). Įvertinus galimą matavimo prietaiso paklaidą, Š. T. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 0,66844 promilės, t. y. siekė ir viršijo ATPK 126 str. 1 d. numatytą minimalaus neblaivumo laipsnio dydį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5937(01) užfiksuota, kad Š. T. kraujyje, paimtame 2013-06-23, 21.00 val., t. y. praėjus daugiau nei 2 valandoms 40 minučių nuo administracinėn atsakomybėn traukto asmens neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu, nebuvo rasta etilo alkoholio (b. l. 12). Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 868 matyti, kad Š. T. 2013-06-23 21:05 val. alkotesteriu nustatytos 0,00 promilės, 21:20 val. – 0,00 promilės alkoholio, t. y. praėjus daugiau nei 2 valandoms nuo vairavimo neblaiviam nustatymo. Priklausomybės ligų centre kraujas tyrimui paimtas 2013-06-23, 21.00 val., ir atlikus jo tyrimą nustatyta, kad Š. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta bei padaryta išvada, kad jis yra blaivus (b. l. 11).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ta aplinkybė, kad daugiau kaip po 2 valandų 40 minučių pakartotinai patikrinus, apelianto kraujyje alkoholio nerasta, pažeidimo esmės nepaneigia ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Apeliantas pažymi, jog jis buvo vartojęs vaistą „pertusiną sirupą“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš vaisto „pertusino sirupo“ informacinio lapo turinio matyti vaisto „pertusino sirupo“ sudėtis: „Šio vaisto sudėtyje yra ne mažiau kaip 8 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 0.8 g dozėje (10 ml), tai atitinka 16 ml alaus, 6,7 ml vyno“. Apeliantas nurodo, kad jis dieną prieš tikrinant neblaivumo (girtumo) laipsnį vartojo itin mažą kiekį alkoholio, todėl net neįtarė, jog 2013-07-25 yra lengvo girtumo laipsnio (0,68 promilės neblaivumas) ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Apeliantas mano, kad lemiamą įtaką jo neblaivumo (girtumo) laipsniui turėjo vaisto „pertusino sirupo“ vartojimas, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas nevertino minėtos aplinkybės. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad tyrimo metu pirminiame paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Š. T. nurodė, jog įvykio dieną alkoholio nevartojo, buvo muzikos festivalyje, jautėsi blaivus, netikėjo, kad įpūs. Nurodė, kad labai gailisi (b. l. 2). Versiją, kad lemiamą įtaką jo neblaivumo (girtumo) laipsniui turėjo vaisto „pertusino sirupo“ vartojimas, Š. T. iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad Š. T. nenurodė, kad minėtus vaistus vartojo prieš pat jo neblaivumo patikrinimą ir tai galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Todėl tokia apelianto keliama versija atmetama, kaip neįtikima.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai laikėsi LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nustatę, kad alkoholio koncentracija Š. T. iškvėptame ore viršijo 0,4 promilės, jie pagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas Š. T. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją ar turėtų kokių nors gedimų. Taip pat nėra duomenų, kad Š. T. ir jo blaivumą tikrinusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog Š. T. 2013 m. birželio 23 d., 18.17 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Švenčionių gatvėje, būdamas neblaivus (0.68 promilės), vairavo G. T. vardu registruotą automobilį „Renault 19“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Dėl nuobaudos švelninimo.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad jis nuo 2006 metų yra Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus Viltis“ savanoris, dalyvauja „Maisto banko“ akcijose, padeda neįgaliesiems apsirūpinti maisto produktais, kompensacine technika, higienos priemonėmis ir visa tai atlieka laisvu nuo darbo laiku ir naudodamasis savo transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, apeliantui užsiimant savanoriška ir visuomenei naudinga veikla reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantas taip pat pažymi, kad gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Šis faktas taip pat patvirtintas minėtame 2013-07-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarime. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis ATPK 31 str. 1 punktu, kaltininko nuoširdus gailėjimasis laikytinas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe. Apeliantas prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą jau įvertinta Š. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jam užsiimant savanoriška ir visuomenei naudinga veikla reikalingas vairuotojo pažymėjimas, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Š. T. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas pakankamai ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 8-9), matyti, kad Š. T. jau yra baustas už vairavimą neblaiviam, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad Š. T. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, Š. T. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Š. T. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Š. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė IkasalienėNuorašas tikras :Teisėja Angelė Ikasalienė