- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-31-813/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- I.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. (I.) S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. spalio 10 d. nutarimo netaikyti I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 12 metų.
2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. vasario 6 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 91-213 nutarė netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (pagal „OASys“ metodiką 60 balų), Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu nemažėjo, 5 balai yra statiniai, likę 55 dinaminiai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu savo elgesio tinkama linkme nekoregavo, priešingai, tik sunkino savo teisinę padėtį, nedarė pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jis turi 117 galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis bei kamerų tipo patalpose. Egzistuoja pakankamai daug kriminogeninių veiksnių.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, I. S. pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kuomet asmens atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis I. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį kaip neteisėtą ir neteisingą, nes joje remiamasi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateikta suklastota medžiaga, ir priimti naują sprendimą; inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, piktnaudžiavimo pateikiant teismui melagingą informaciją ir suklastotą socialinio tyrimo medžiagą.
5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nesivadovavo argumentuotu nuteistojo skundu, o atsižvelgė tik į galimai korumpuotų ir nekompetentingų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos darbuotojų pateiktą suklastotą medžiagą. Nuteistasis nurodo, kad nedalyvavo sudarant socialinio tyrimo medžiagą, išvadas dėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, su šiais dokumentais nėra supažindintas, nors yra pateikęs tokį prašymą. Pataisos namų psichologė net nežinojo apie tai, kad buvo vertinama nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei surašyta socialinio tyrimo išvada.
5.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmę atlieka drausmės grupėje kamerų tipo patalpose todėl, kad kategoriškai atsisako gyventi su nuteistaisiais, kurie laikosi subkultūros, vartoja narkotikus ir alkoholinius gėrimus, rūko, praktikuoja homoseksualius santykius. Kadangi jis išpažįsta islamo tikėjimą, negali būti su tokiais asmenimis. Be to, pataisos namų administracija nesuteikia jam galimybės dirbti, nuo 2018 m. nesiūlo dalyvauti kokiose nors pozityvaus užimtumo programose, nesuteikia galimybės sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, keisti mąstymą ir elgesį. Vietoj to, kad būtų sprendžiamos problemos, nuteistajam pastoviai yra skiriamos drausminės nuobaudos, tuo jam keršijant iš už reiškiamus ieškinius, išsakomą kritiką. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą būtent į šias nuobaudas ir atsižvelgė, nors tai nėra pagrindas asmens atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo.
5.3. Skunde teigiama, kad nuteistojo skundą nagrinėjęs teismas galimai buvo suklaidintas, nes nutartyje nurodė, kad I. S. piktnaudžiauja alkoholiu. Nuteistasis tikina, kad alkoholio negali vartoti dėl religinių ir asmeninių įsitikinimų, todėl pateikiant tokius argumentus jis yra šmeižiamas, dėl ko yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
5.4. Skunde pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui garantuoja teisę į jo pasirinktą mąstymą, elgesį, religiją ir pan., jei tai nepažeidžia kitų asmenų teisių. Todėl nuteistasis yra įsitikinęs, kad gali elgtis kaip nori, kol toks jo elgesys nepažeidžia įstatymų, kritikuoti viešojo administravimo institucijas ir dėl to negali būti baudžiamas. Skundo autorius pabrėžia, kad bausmių sistema yra korumpuota ir neveikia taip, kaip turėtų, ką patvirtina faktai apie kalinių savižudybes, jų žalojimus, pabėgimus iš įkalinimo įstaigų.
5.5. Skunde taip pat pažymima, kad 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis yra šabloniška, priimta neįsigilinus į individualią situaciją, kadangi joje nurodoma netaikyti lygtinio paleidimo M. B., taip pat kalbama apie M. S..
6. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus patsiliepime į I. S. skundą prašoma nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, darytina išvada, kad I. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. S. skundas atmetamas.
7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, teismas, visų pirma, patikrina, ar nėra aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, nepatikrino, ar nėra imperatyvių BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kuomet lygtinis paleidimas apskritai negali būti taikomas. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos numato, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad lygtinį paleidimą taiko būtent teismas, o ne Komisija, šios įstatymo nuostatos turi reikšmę būtent teismo sprendimo priėmimo metu ir teismas privalo šia nuostata vadovautis ir ją taikyti, nepriklausomai nuo to, kada buvo paduotas nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo ar priimtas Komisijos nutarimas. Nagrinėjamu atveju I. S. paskirtos bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. vasario 6 d., kas reiškia, kad sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pirmosios instancijos teisme, nuteistajam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos buvo likę mažiau negu trys mėnesiai, todėl I. S. negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos šiuo pagrindu.
9. Tai, kad apylinkės teismas papildomai atsižvelgė ir į lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistąjį apibūdinančius duomenis, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, todėl skundo argumentai dėl šių teismo išvadų nenagrinėjami.
10. Nors I. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį, tačiau didžioji dalis skundo argumentų yra susiję ne su šios nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, o su pataisos įstaigos darbuotojų veiksmais, kurie, pasak nuteistojo, tam tikrais atvejais net yra nusikalstami. Tvirtinama, kad drausminės nuobaudos jam skiriamos nepagrįstai, nesudaromos galimybės dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, galinčiose padėti keisti netinkamą elgesį. Kritikuojami socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, teigiama, kad ši išvada suklastota, nesutinkama su nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas nėra priskirtas aukštesniojo teismo kompetencijai (BVK 183 straipsnis), nes aukštesnysis teismas gali patikrinti tik žemesniojo teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. BVK 183 straipsnio nuostatos numato, kad klausimus, susijusius su institucijų bei įstaigų atstovų veiksmais bei sprendimais sprendžia specializuoti teismai, o bendrosios kompetencijos teismai neturi kompetencijos spręsti ginčų tarp nuteistojo bei pataisos įstaigos administracijos jo bausmės atlikimo metu. Dėl to šie nuteistojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nevertinami. Skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai taip pat neprikauso vertinti ar pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai yra nusikalstami, ar ne, kadangi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti) sprendžia ikiteisminio tyrimo institucijos.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistajam I. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas, nesant tam įstatyme numatytų formaliųjų pagrindų, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo netaikymo jo atžvilgiu, yra teisėta ir pagrįsta. Pastebėtina, kad nutarties aprašomojoje dalyje esantys rašymo apsirikimai nurodant nuteistojo vardą ir pavardę, yra ištaisyti šio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo I. (I.) S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.