- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-690-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27455-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- S. F.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuotieji asmenys S. F., antstolis R. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašo skirti skolininkui S. F. baudą už 2019 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo nevykdymą dėl nepilnamečių vaikų S. F. ir D. F. išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-7448-1050/2019 pagal ieškovės L. L. – F. ir atsakovo S. F. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. – F. patikslintą ieškinį atsakovui S. F. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Teismas nusprendė, kad „<...>: 2.1. S. F. moka nepilnamečio sūnaus D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 225,00 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų sumos periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, pradedant nuo nutarties, patvirtinančios šią Taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės; 2.2. S. F. moka nepilnametės dukros S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 225,00 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų sumos periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, pradedant nuo nutarties, patvirtinančios šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės; 2.3. S. F. nepilnamečių vaikų išlaikymo sumą mokės kas mėnesį, pervesdamas lėšas į L. L.-F. (po santuokos nutraukimo – L. L.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, mokėjimus atliekant už einamąjį mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 30 d. Išlaikymo suma kas metai indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka; 2.4. Išlaikymui skirtas lėšas iki vaikų pilnametystės uzufrukto teise tvarko L. L.-F. (po santuokos nutraukimo – L. L.) <...>“. Pažymėjo, jog S. F. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiuos įpareigojimus dėl vaikų išlaikymo mokėjimo periodinėmis išmokomis mokėjo nepavyzdingai, tačiau nuo 2021 m. pradžios jo vykdomi periodiniai mokėjimai jo vaikų išlaikymui yra maksimaliai sumažinti. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į antstolį R. V. dėl priverstinio skolininko skolos išieškojimo, kuri su kiekvienu kalendoriniu mėnesiu tik didėja, ir šiai dienai sudaro 3 716,20 Eur. Už sprendimo nevykdymą pareiškėja prašo skirti baudą skolininkui S. F..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0128/20/01300 nustatyta, kad yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Antstolio teigimu, S. F. piktybiškai vengia išlaikyti nepilnamečius vaikus.
3. Suinteresuotasis asmuo S. F. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, laikydamas jį netinkamai kvalifikuotu ir nepagrįstu. Pažymėjo, jog netrukdo antstoliui R. V. vykdyti teismo nutartį, tačiau dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybės mokėti visą išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams. Papildomai paaiškino, kad esant galimybei vaikų tėvas prisideda kitais būdais prie dukters S. F. išlaikymo, kadangi vaikų motina piktybiškai nevykdo procesinių teismų sprendimų dėl skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su sūnumi D. F. tvarkos nustatymo, vaiko tėvas neturi galimybių, bendraudamas su sūnumi, papildomai prisidėti ir prie jo išlaikymo.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriame nurodė, kad vaikų tėvas privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo S. F. atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į antstolį R. V. dėl priverstinio skolininko skolos išieškojimo, kuri su kiekvienu kalendoriniu mėnesiu didėja, ir šiai dienai sudaro 3 716,20 Eur sumą, todėl pareiškėja, vadovaudamasi CPK 616 straipsnio 1 dalimi, už sprendimo nevykdymą prašo skirti baudą skolininkui S. F.. Pareiškėjos teigimu, skolos susidarymo esminis veiksnys – skolininko piktybinio ir tyčinio elgesio požymiai, baudos paskyrimas turės įtaigų pagrindą skolininkui mokėti sutartą ir teismo patvirtintą vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis, o ne tyčiniais ir savanaudiškais veiksmais vengti ar ignoruoti šios tiek įstatyminės, tiek šalių sutartos sąlygos ir prievolės vykdymą. Nors pareiškėja ir nurodė, kad skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų dėl vaikų išlaikymo, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėja baudą prašo skirti formaliu pagrindu, t. y. kad skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų dėl vaikų išlaikymo, tačiau pareiškėja nenurodė už kokį konkretų proceso pažeidimą prašo skirti baudą skolininkui. Dėl teismo sprendimo faktinio nevykdymo baudos CPK 616 straipsnio pagrindu neskiriamos. Suinteresuotasis asmuo (skolininkas) S. F. ir pats nurodė, kad nevykdo savo įsipareigojimų dėl vaikų išlaikymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo skirti S. F. baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo nevykdymą pagal pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimą, nes ji nenurodė koks yra padarytas skolininko pažeidimas vykdymo procese. Tačiau jei pateiktu procesiniu dokumentu siekdama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus.
7.2. Teismas tokiais veiksmais pažeidė, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Jeigu teismas būtų tai įvertinęs pareiškimo priėmimo stadijoje, tai būtų nustatęs terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nes procesinis pagrindas yra - su pareiškimu pateikti antstolio R. V. vykdomosios bylos Nr. 0128/20/01300 procesiniai dokumentai (patvarkymai).
7.3. Tačiau jeigu visiško tikslumo ir teisinio tikrumo tikslui užtikrinti - suprantama, kad turėjo būti nurodytas konkretus antstolio R. V. patvarkymas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir jame nurodyti antstolio nurodymai skolininkui, kuris nėra įvykdytas, ir tai patvirtinta pareiškėjos pateikti dokumentai, bei paties antstolio 2021-10-20 pateiktas atsiliepimas byloje, kuriame aiškiai nurodoma, kad vykdomosios bylos eigoje skolininkas visiškai nevykdo antstolio reikalavimų - įvykdyti teismo sprendimą.
7.4. Jeigu ieškinio dalyką numato imperatyviosios teisės normos, tai šio dalyko nesuformulavimas konkrečiu ieškiniu sudaro pagrindą tokio ieškinio nepriimti, toks Teismo sprendimas sukelia visiškai kitas teisines pasekmes pareiškėjai nei pareiškimo atmetimas.
Šalies argumentai
8. Suinteresuotas asmuo S. F. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėja nenurodė, už kokį konkretų proceso pažeidimą prašo skirti baudą skolininkui. Pagal pareikštą prašymą baudos CPK 616 straipsnio pagrindu neskiriamos, t.y. dėl faktinio teismo sprendimo nevykdymo, todėl sutiktina su skundžiamą nutartį priėmusiu teismu, kad konkretaus pareikšto prašymo aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo skirti S. F. baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo nevykdymą pagal pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimą.
8.2. Teismas pagrįstai nenustatė ir L. L. pateikto pareiškimo trūkumų, kadangi jos pareiškimas formaliai atitiko procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus ir nebuvo jokio poreikio priimti nutartį, kurioje būtų išvardinti, kaip apeliantė teigia, „šalintini ieškinio trūkumai ir nurodyti jų šalinimo būdai“.
8.3. Teismas ne formaliuoju pagrindu atmetė pareiškėjos pareiškimą, kaip klaidingai nurodo pati apeliantė, o todėl, kad jos pareiškimas yra visiškai nepagrįstas ir jį nagrinėjant negali būti taikoma CPK 616 str. norma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0128/20/01300 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7448-1050/2019 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. F., išieškotojos L. L. naudai. Pareiškime dėl baudos skyrimo pareiškėja teismui nurodė, kad S. F. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojimus dėl vaikų išlaikymo mokėjimo periodinėmis išmokomis mokėjo nepavyzdingai, o nuo 2021 m. pradžios jo vykdomi periodiniai mokėjimai jo vaikų išlaikymui yra maksimaliai sumažinti.
11. Antstolio reikalavimų nevykdymas laikomas vykdymo proceso pažeidimu, o tokie veiksmai pripažintini neteisėtais, už kuriuos gali būti taikoma procesinė atsakomybė – piniginė bauda arba areštas (CPK 616 straipsnis). Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą pagal CPK 616 straipsnį yra viena iš civilinio proceso kodekse įtvirtintų teismo nuobaudų rūšių (CPK 103 straipsnis). CPK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu šio Kodekso 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka. Prašymą teismui taikyti šio straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas gali pateikti antstolis arba vykdymo proceso šalys (CPK 616 straipsnio 2 dalis). CPK 616 straipsnyje numatyta procesinė atsakomybė gali būti taikoma esant šioms būtinoms sąlygoms: asmuo apie antstolio reikalavimą ar įpareigojimą buvo tinkami informuotas, t. y. žinojo apie tokį antstolio reikalavimą (objektyvusis elementas) bei asmuo be pateisinamų priežasčių antstolio reikalavimo ar įpareigojimo neįvykdė (subjektyvusis elementas). Nesant šių abiejų sąlygų, CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės poveikio priemonės taikymas yra negalimas.
12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė remdamasis tuo, kad pareiškėja nenurodė už kokį konkretų proceso pažeidimą prašo skirti baudą skolininkui, nes dėl teismo sprendimo faktinio nevykdymo, baudos CPK 616 straipsnio pagrindu neskiriamos.
13. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Iš esmės su tokiu teismo vertinimu sutinka ir apeliantė. Tačiau ji nurodo, kad teismas ne turėjo atmesti jos prašymą, o nustatyti pareiškimo trūkumus ir tuo klausimu priimti pareiškėją įpareigojančią nutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Teismas pagrįstai nenustatė ir L. L. pateikto pareiškimo trūkumų, kadangi jos pareiškimas formaliai atitiko procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, jame buvo nurodytas reikalavimas ir faktinis pagrindas. Todėl teismui ir nebuvo pagrindo priimti nutartį, kurioje būtų nurodyta tai, kokio turinio prašymą apeliantė turi pateikti, kad jis neabejotinai būtų patenkintas. CPK 135 str. konkrečiai išdėstyti reikalavimai, keliami ieškininio, pareiškimo formai ir turiniui, tarp kurių yra ir toks: aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (ieškinio pagrindas). Ieškininiame pareiškime ieškovas turi tiksliai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Ieškinio dalykas ir pagrindas turi būti išdėstyti raštu teismui paduodamame ieškininiame pareiškime. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 12 str.).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
17. Suintersuotas asmuo S. F. už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo advokatei 400 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju S. F. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymo, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
L. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.