Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-23 · Administracinė byla Nr. A-438-85-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
A-438-85-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00442-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, N. Ž., M. V.
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-85/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00442-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 13.1; 13.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovei V. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Entoja“, N. Ž., M. V. dėl 2007 m. gegužės 9 d. statybos leidimo Nr. 84 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 9 d. statybos leidimą Nr. 84, išduotą UAB „Entoja“, esamų tualetų adresu Gintaro g. 1B, Palangos m., rekonstrukcijai į paplūdimio aptarnavimo pastatą.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindė tuo, kad ginčo statybos leidime nurodyta statybos rūšis – rekonstrukcija neatitinka faktinių planuojamų ginčo darbų apimties, planuojami statybos darbai – iš esmės naujo statinio statyba, o ne rekonstrukcija esamo ir pan. Teigė, kad nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad ginčo statinys yra vieno aukšto, 68.16 m² bendro ploto, užstatytas plotas yra 91 m², tūris – 281 m³, o ginčo statybos leidime nurodyta, kad statinio aukštų skaičius (neskaičiuojant mansardos) yra 2, bendras plotas 156.90 m², statybinis tūris 412 m³, todėl planuojami statybos darbai viršija Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente (toliau – ir STR) 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatytą leistiną 10 % papildomo užstatymo apimtį ir atitinka ne rekonstravimo, bet naujo statinio statybos sąvoką. Atsižvelgiant į tai, statybos leidimas rekonstravimui, pareiškėjo manymu, neturėjo būti išduotas.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad ginčo objektas yra pajūrio juostoje, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktais, pajūrio juostoje gali būti statomi laikini paplūdimio aptarnavimo statiniai, rekonstruojami nekilnojamojo turto registre įregistruoti esami poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statiniai. Nauja neypatingo statinio statyba pajūrio juostoje yra negalima. Pažymėjo, jog žemės sklypo, kuriame planuojama ginčo statyba, nuomos sutartyje esamas tualetas įvardijamas kaip laikinas statinys, tuo tarpu ginčo leidime nurodyta šio statinio kategorija – neypatingas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, kvartale Nr. 8 nurodyta, jog rekonstruojamas esamas tualetas, pažymėtas kaip laikinas statinys 29L, siūloma įrengti dušus ir tualetus, laikinai nuomojamo sklypo plotas 400 m², laikino pastato užstatymo plotas – iki 90 m². Taigi, norint pakeisti detaliojo plano sprendinį dėl laikino tualeto reikėjo rengti šio detaliojo plano pakeitimą arba naują detalųjį planą esamam sklypui, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 ir 7 dalys. Todėl ginčo teritorijai turėjo būti rengiamas detalusis planas, ko padaryta nebuvo.

Pareiškėjas rėmėsi STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1 punktu, kuris nustato, jog statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai; 3 priedo 1.1. punkto ir 1.3. punkto nuostatas, reglamentuojančias atstumą nuo statomų statinių iki gretimų sklypų ribų, insoliacijos ir natūralaus apšvietimo reikalavimus. Teigia, jog dėl ginčo statybos minėtas atstumas neišlaikytas, taip bus pažeistos jo (pareiškėjo) teisės, o sutikimo dėl atstumo sumažinimo jis nėra davęs. Be to, ir 2 aukšto pastatymas pažeis jo interesus, nes gretimybėje suprojektuoto ginčo statinio gegnės bus išsikišusios į jo sklypą, tai matyti iš stogo ir gegnių plano. UAB „Palangos vandenys“ 2005 m. vasario 21 d. išduotose techninėse sąlygose ginčo tualeto rekonstrukcijai nurodė statytojui privalomai gauti pareiškėjo sutikimą, vandentiekio įvadą suprojektuoti ir pajungti iš esamos vandentiekio linijos, o buitinių nuotekų šalintuvą pajungti į pareiškėjo siurblinę. Teigė, kad dėl ginčo sutikimo UAB „Entoja“ į pareiškėją nėra kreipusis ir sutikimo pareiškėjas nėra davęs, todėl ir dėl to ginčo statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodytus argumentus laiko grįstus ne įrodymais, o prielaidomis. Teigė, kad statinio projektas, kuriam išduotas ginčo statybos leidimas, atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte pateiktą statinio rekonstravimo sąvokos išaiškinimą. Kadangi ginčo darbai – rekonstrukcija, tai ginčo leidimas neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostos 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatai, kad šioje juostoje gali būti rekonstruojami nekilnojamojo turto registre įregistruoti esami poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statiniai. Ginčo statinio projektas atitinka ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius. Tai patvirtina Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus,

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Entoja“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad jokio priestato rekonstrukcijos techninis projektas nenumato; būsimo statinio plotų ir tūrių charakteristikos atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Teigė, kad pareiškėjas iškraipo faktus, netinkamai traktuoja ir taiko materialinės teisės normas, taip siekdamas įrodyti, jog ginčo statybos leidimas iš esmės leidžia ne esamo statinio rekonstrukciją, o naują statybą. Atsižvelgiant į tai, tretysis suinteresuotasis asmuo nepagrįstu laikė skundo argumentą dėl planuojamos statybos negalimumo Pajūrio juostos teritorijoje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuota, kad pajūrio juostoje gali būti rekonstruojami nekilnojamojo turto registre įregistruoti esami poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statiniai. Statybos leidimas išduotas esamų tualetų paskirties pastato rekonstrukcijai į paplūdimio aptarnavimo pastatą, o ne naujo neypatingo pastato statybai. Tretysis suinteresuotasis asmuo nepagrįstu laikė ir skundo argumentą, jog šiuo atveju turėjo būti rengiamas naujas žemės sklypo detalusis planas. Paaiškino, kad UAB „Entoja“ nuosavybės reise valdo statinį adresu Gintaro g. 1B, Palangos m., kuris VĮ Registrų centras įregistruotas kaip negyvenamosios paskirties pastatas – tualetas, statybos metai – 1979 m., pamatai – betonas, sienos – plytų mūras. Jokių duomenų apie statinio „laikinumą“ registre nėra. Šis statinys atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme 2 straipsnio 2 punkte nustatytus reikalavimus statiniui ir neturi šio įstatymo 2 straipsnio 4 punkte reglamentuotų, laikiną statinį apibūdinančių požymių. Teigė jog tai, kad žemės sklypo detaliojo plano aprašomojoje dalyje panaudota formuluotė „laikino pastato užstatymo plotas - 90 kv.m.“ negali pakeisti esamo statinio statuso ir paneigti minėtus registro duomenis. Be to, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, detalieji planai negali keisti jau esamų statinių teisinio statuso. Galiojantis žemės sklypo Gintaro g. 1B, Palangoje, detalusis planas numato esamo tualeto rekonstrukciją, leidžiamas užstatymo plotas 90 kv.m., kraigo aukštis – iki 6 m, visi šie užstatymo reglamentai statinio rekonstrukcijos projekte išlaikyti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo nesutiko, jog ginčo statyba pažeis pareiškėjo interesus, nes pareiškėjas nėra davęs sutikimo prisijungti į jo vandentiekio bei nuotekų šalinimo įvadus, statinio gegnės bus išsikišusios į jo sklypą. Paaiškino, kad ginčo statinio rekonstrukcijos projektas atitinka žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, todėl jau vien tai suteikia teisę įmonei vykdyti ginčo statybos darbus. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, priešingai, nei teigia pareiškėjas, po ginčo darbų statinio atstumas iki pareiškėjo sklypo ribos, tiek iki jo statinių bus padidintas, o ne sumažės. Siekiant ginčo statinį atitraukti ir išlaikyti statinių priešgaisrinius atstumus, numatyta dalį konstrukcijų, arčiausiai pareiškėjo sklypo ribos esančias, nugriauti, pastatant naujas konstrukcijas priešingoje pusėje. Teigė, jog paties pareiškėjos naujai pastatyti statiniai yra pastatyti per arti sklypo ribos, taip neišlaikant priešgaisrinių atstumų iki ginčo statinio. Tai, jog ginčo statinio rekonstrukcija bus išlaikyti priešgaisriniai atstumai, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. kovo 22 d. raštas Nr. (13-4)-D8-2468. Minėtos statinio gegnės taip pat nebus išsikišusios į pareiškėjos sklypą, nes jokie statinio konstrukciniai elementai, net nepriartės prie pareiškėjo sklypo ribos. Pažymėjo, jog paties pareiškėjo valdomo statinio balkonai yra išsikišę virš UAB „Entoja“ žemės sklypo. Tretysis suinteresuotasis asmuo kaip pareiškėjo prielaidas laikė jo argumentus ir dėl insoliacijos reikalavimų pažeidimų ginčo statyba. Paaiškino, kad AB „Palangos vandenys“ išduotose projektavimo sąlygose nenumatyta, kurioje projektavimo ar statybos stadijoje būtina gauti sutikimą prisijungimui į pareiškėjo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, todėl šio sutikimo ir nesiekė gauti dar iki ginčo statybos leidimo išdavimo ir tai statybos leidimo teisėtumo neįtakoja.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą tenkino, panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 9 d. statybos leidimą Nr. 84, išduotą UAB „Entoja“, esamų tualetų adresu Gintaro g. 1B, Palangos m., rekonstrukcijai į paplūdimio aptarnavimo pastatą.

Teismas pažymėjo, jog byloje spręstinas administracinis ginčas dėl viešojo administravimo subjekto - Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 9 d. išduoto statybos leidimo Nr. 84 UAB „Entoja“, esamų tualetų adresu Gintaro g. 1B, Palangos m., rekonstrukcijai į paplūdimio aptarnavimo pastatą, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nurodė, kad greta paminėto žemės sklypo, kuriam UAB „Entoja“ išduotas ginčo statybos leidimas, yra pareiškėjui R. B. nuosavybės teise priklausantis statinys, adresu Gintaro g. 1A, Palangos m. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinant ginčo pobūdį ir faktinius bylos duomenis, neabejotina, jog ginčijamo statybos leidimo pagrindu planuojami atlikti statybos darbai įtakos pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo statinio savininko, teises ir teisėtus interesus, t.y. šiais darbais gali būti objektyviai pažeistos pareiškėjo teisės į saugią ir sveiką aplinką, į nuosavybę ir kt. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, pareiškėjo kreipimasis į teismą laikytinas tinkamai pasirinktu savo teisių gynimo būdu. Be to, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), kuri taip pat kompetentinga ginčo situacijoje inicijuoti teisminį procesą dėl ginčo statybos leidimo panaikinimo. Tačiau, kaip nurodė teismas, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija palaiko pareiškėjo poziciją, o motyvai dėl ginčo statybos leidimo neteisėtumo yra išsamiai išdėstyti jos pateiktame 2010 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo, proceso ekonomiškumo, operatyvumo principais, byloje turi būti ištirti aktualūs ir paminėtai institucijai klausimai dėl ginčo statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Vertindamas nustatytus faktinius bylos duomenis, teisinius ginčo situacijos aspektus, teismas konstatavo, kad ginčo statybos leidimas neteisėtas, nes išduotas nesant visų Nuolatinės statybos komisijos narių pritarimui ginčo statinio projektui, neįvertinus to, kad nėra duomenų apie tai, jog statytojas (UAB „Entoja“) išpildė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. patvirtinto projektavimo sąlygų 2006 m. gruodžio 5 d. sąvado 5.1. papunktyje nurodytus reikalavimus vandentiekiui, nustatytus techninėse sąlygose Nr. 31/05 (2005 m. vasario 21 d.), bei aplinkybės, jog ginčo statinio projekto vadovo M. V. kvalifikacijos atestato Nr. 11236 galiojimas ginčo statybos leidimo išdavimo metu buvo pasibaigęs, t.y. galiojo tik iki 2007 m. balandžio 18 d.. Teismo vertinimu, konstatuotieji pažeidimai laikytini juridiškai pakankami ir pagrįsti faktiniais duomenimis tam, kad spręsti dėl ginčo statybos leidimo panaikinimo, todėl visi kiti proceso dalyvių argumentai dėl ginčo statinio projekto sprendinių teisėtumo (neteisėtumo) ir (ar) pagrįstumo (nepagrįstumo) papildomai neanalizuotini ir netirtini. Teismas akcentavo, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas nurodė, jog sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjo skundą tenkino, o Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 9 d. statybos leidimą Nr. 84 panaikino kaip neteisėtą, nes jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

III.

Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Entoja“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde pažymi, jog kad pareiškėjas nenurodė (neįrodė), kaip objektyviai yra pažeidžiamos jo teisės ginčijamu administraciniu aktu. Be to, kaip teigiama apeliaciniame skunde, teismas, pažeisdamas procesines teisės normas bei proceso taisykles, pareiškėjo skundą tenkino ne tik skunde nurodytais, bet ir visiškai kitais motyvais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog nesutinka su šiame skunde išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos uždarajai akcinei bendrovei „Entoja“ išduoto 2007 m. gegužės 9 d. statybos leidimo Nr. 84, esamų tualetų adresu Gintaro g. 1B, Palangos mieste, rekonstrukcijai į paplūdimio aptarnavimo pastatą. Šį statybos leidimą pareiškėjas R. B. ginčijo remdamasis tuo, jog planuojami statybos darbai atitiko ne rekonstravimo, bet naujo statinio statybos sąvoką, be to, anot pareiškėjo, ginčo teritorijai turėjo būti rengiamas detalusis planas, ko padaryta nebuvo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog techninėse sąlygose ginčo tualeto rekonstrukcijai buvo nurodyta statytojui privalomai gauti pareiškėjo sutikimą, vandentiekio įvadą suprojektuoti ir pajungti iš esamos vandentiekio linijos, o buitinių nuotekų šalintuvą pajungti į pareiškėjo siurblinę, o tokio sutikimo, pasak pareiškėjo, jis niekada nebuvo davęs, todėl ir ginčo statybos leidimas negalėjo būti išduotas (b. l. 3 – 5). Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą tenkino, panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 9 d. statybos leidimą Nr. 84 (b. l. 115 – 122).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka ginčija tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Entoja“, t. y. statybos darbus organizavęs asmuo (statytojas), ir šiame skunde išdėsto tris pagrindinius argumentus dėl galimo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo (nepagrįstumo) (b. l. 126): 1) pažymi, kad pareiškėjas nenurodė (neįrodė), kaip ginčijamu administraciniu aktu (statybos leidimu) objektyviai yra pažeidžiamos jo teisės, todėl pareiškėjui neįrodžius, jog statybos leidimu buvo pažeista jo subjektinė teisė, teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti statybos leidimą; 2) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas ir pareiškėjo skundą tenkino jame nenurodytais argumentais (tuo, kad statybos leidimo išdavimo metu negaliojo projekto vadovo kvalifikacijos atestatas, o statybos leidimas išduotas nesant visų Nuolatinės statybos komisijos narių pritarimo ginčo statinio projektui); 3) teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, nes nuo 2010 m. liepos 15 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti, jog tuo atveju, kai ginčijamas statybos leidimas, pagal kurį statyba yra pradėta, ginčą privalo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus apelianto argumentus dėl galimų procesinių pažeidimų nagrinėjant šią administracinę bylą, konstatuotina, kad šie argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, akcentuotina, kad Administracinių teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šia teisės norma yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Be to, administracinių teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo privalo turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3 – 170/2004). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui R. B. nuosavybės teise priklausantis statinys, esantis adresu Gintaro g. 1A, Palangos mieste, yra greta žemės sklypo, kuriame UAB „Entoja“ vykdė statybos darbus pagal 2007 m. gegužės 9 d. statybos leidimą Nr. 84 (b. l. 15 – 22). Todėl akivaizdu, jog R. B., kaip statinio, esančio gretimame žemės sklype, savininko, teisės galėjo būti pažeistos UAB „Entoja“ atliekamais statybos darbais (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija). Be to, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924 redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) numatė, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą išduoti statybos leidimą ir kitus dokumentus, būtinus šiam leidimui išduoti, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju esamo tualeto rekonstrukcijos į paplūdimio aptarnavimo pastatą, Gintaro g. 1B, Palangoje, projektavimo sąlygų sąvadas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 458 (žr. prie administracinės bylos pridedamos Detaliojo plano bylos kopiją, b. l. 10). Šio projektavimo sąlygų sąvado 5.1 punkte buvo išdėstyti reikalavimai statinio vandentiekiui, t. y. 2005 m. vasario 21 d. techninės sąlygos Nr. 31/05. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, 2005 m. vasario 21 d. technines sąlygas Nr. 31/05 parengė UAB „Palangos vandenys“ ir jose buvo nurodyta, jog statytojas (UAB „Entoja“ privalo, gavęs R. B. sutikimą, reikiamo skersmens vandentiekio įvadą suprojektuoti ir pajungti iš esamos vandentiekio linijos; taip pat suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų šalintuvą, pajungiant jį į R. B. siurblinę (gavus R. B. sutikimą) (b. l. 19). Byloje nėra duomenų, jog UAB „Entoja“ vykdė šiuos pastato, esančio Gintaro g. 1B, Palangoje, projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, taip pat nėra nustatyta ir aplinkybių patvirtinančių, kad, prieš išduodant statybos leidimą, buvo įvykdyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavimai bei patikrinta ar statinio projektas atitinka visus projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, t. y. ar buvo gauti gretimame sklype esančio statinio savininko R. B. sutikimai prisijungti prie jo valdomų bei naudojamų inžinerinių tinklų (vandentiekio linijos) ir jų aptarnavimui skirtos infrastruktūros (siurblinės). Taigi pripažintina, jog šiuo atveju byloje yra aiškiai identifikuotas pareiškėjo R. B. suinteresuotumas apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą, taip pat įrodytas ir pareiškėjo teises įtvirtinančių bei jo interesus ginančių materialinės teisės normų pažeidimas.

Antra, nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles ir remiasi nuo 2010 m. spalio 15 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija; Žin., 2010, Nr. 84-4401), teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka. Akcentuotina, kad minėta, šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata numato, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo 2010 m. birželio 4 d., t. y. iki įsigaliojant Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies redakcijai (b. l. 3 – 5). Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skundas priimtas ir byla dėl statybos leidimo panaikinimo administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti nepažeidžiant bylų rūšinio teismingumo taisyklių. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje iš esmės keliami klausimai, kylantys iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių (t. y. klausimai dėl statybos leidimo išdavimo administracinių procedūrų teisėtumo), ir, savo ruožtu, nėra pateikta civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, bei vadovaujantis proceso operatyvumo principu, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad šią išvadą patvirtina ir Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui taisyklė, pagal kurią teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės. Taigi, vien tik ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtintos kitos tokio pobūdžio bylų rūšinio teismingumo nustatymo taisyklės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, kuris, savo ruožtu, būtų pagrindu panaikinti ginčijamą teismo sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nors bylos nagrinėjimo metu keitėsi jos rūšinio teismingumo nustatymo taisyklės, bylos procesą reguliuojančios teisės normos buvo taikytos teisingai.

Trečia, tretysis suinteresuotasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas ir pareiškėjo skundą tenkino jame nenurodytais argumentais (tuo, kad statybos leidimo išdavimo metu negaliojo projekto vadovo kvalifikacijos atestatas, o statybos leidimas išduotas nesant visų Nuolatinės statybos komisijos narių pritarimo ginčo statinio projektui). Teisėjų kolegija pažymi, jog, tenkindamas pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir šiame skunde nenurodytais argumentais (tyrė bei vertino aplinkybes kurios tiesiogiai nesudarė pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyko). Tačiau, įrodžius akivaizdų bei esminį pareiškėjo teises įtvirtinančių bei jo interesus ginančių materialinės teisės normų pažeidimą (ginčijamas statybos leidimas išduotas negavus pareiškėjo sutikimo prisijungti prie jo inžinerinių tinklų), minėti pirmosios instancijos teismo argumentai vertintini tik kaip pertekliniai, o jų išdėstymas teismo sprendime nekeičia ginčo esmės bei nesudaro pagrindo šį sprendimą pripažinti neteisėtu ir(ar) nepagrįstu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog tenkinti trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Entoja“ apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas