- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-606-368/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- T. L.
- Trečiasis asmuo
- V. B.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2711-1117/2020, kuria nepašalinus ieškinio trūkumų ieškovės G. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl turto, įgyto santuokos metu, dalies nustatymo, trečiasis asmuo V. B., laikė nepaduotą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. L. 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad pardavus jai ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą gautos lėšos – 31500 Eur – priklauso jai ir atsakovui po ½ dalį. Prašė nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas iki 2020 m. gegužės 30 d. pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės ieškinį dėl turto, įgyto santuokos metu, dalies nustatymo, laikė nepaduotą.
4. Per teismo nustatytą terminą ieškovė trūkumų nepašalino, nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo įvykdyti teismo nutarties, nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo, todėl ieškinį teismas laikė nepaduotą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė G. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo iš esmės jokie ieškinio trūkumai nenustatyti. Ieškinio reikalavimas ganėtinai aiškus – nustatyti turto dalį į konkrečią pinigų sumą, kuri buvo gauta po sandorio, kurio metu parduotas nekilnojamasis turtas, priklausęs sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantės teigimu, šis reikalavimas visiškai pagrįstas rašytiniais duomenimis, kurie pagrindžia tai, jog toks turto dalies nustatymas teismine tvarka būtinas dėl to, jog antstolis, areštavęs lėšas, jas visas laiko T. L. asmenine nuosavybe, nepaisydamas, jog šie pinigai gauti iš turto, kuris buvo abiejų sutuoktinių bendra nuosavybė. Apeliantė mano, kad nurodytos visos teismo prašytos aplinkybės, kuriomis remiantis suformuluotas ieškinio reikalavimas. Apie visą bendrą turtą įgytą santuokoje, prašant jį padalyti, ieškinyje net neužsiminta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
9. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).
10. Visų pirma, atskirojo skundo turinys apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad apeliantė iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį dėl nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo, kurios ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Šiuo atveju nutartis dėl teismo nustatytų ieškinio trūkumų nėra apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos teisėtumo nepasisako.
11. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytų esminių ieškinio trūkumų. Be to, apeliantė savo atskirajame skunde apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, nenurodydama jokių konkrečių skundžiamos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo argumentų.
12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepašalino teismo identifikuotų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jos ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju CPK, laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę, pašalinusi procesinio dokumento trūkumus, pakartotinai pateikti teismui procesinį dokumentą, taip pat ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo ieškovės teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jos turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, ji turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.