Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Š. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 91-78 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paleistas 2021 m. liepos 5 d. lygtinai neatlikus 1 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės.

1.1. Be to, nuteistas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 9 d.

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis A. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. birželio 27 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Komisijos priimtas nutarimas bei skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuoti, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, todėl naikinti Komisijos nutarimą bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tai yra, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti lygtinį paleidimą. Visgi, šiame kontekste, svarbu pažymėti tai, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be atliktos bausmės dalies, nuteistajam turi būti nustatoma žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, jog nuteistojo A. Š. asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pažeidimų nepadarė, buvo 3 kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su psichologais. Nuo 2024 m. kovo 28 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. dalyvavo 5-uose smurtinio elgesio prevencijos užsiėmimuose. Nuo 2025 m. sausio iki kovo mėnesio dalyvavo sportinėse veiklose, dailės ir menų būrelyje, dailės terapijoje, atliko individualias užduotis, pradėjo lankyti lietuvių kalbos būrelį. Visos šios aplinkybės, kaip ir nurodyta nuteistojo skunde, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, jog A. Š. iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Visgi, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, vertinamu atveju, aukštesniojo teismo manymu, nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, neatsiribojant atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. sausio 30 d. atlikus A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, jog vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog nors Socialinio tyrimo išvadoje ir nurodoma, kad yra stebimos nuoseklios asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius, tačiau tai jau yra ketvirtasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio rezultatas nuo 2023 m. birželio 23 d. atlikto pirminio vertinimo, nesikeitė. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatytas reikšmingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis. Juolab, jog net ir atlikus didžiąją bausmės dalį, vis dar išlieka ne tik statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), tačiau ir dinaminiai (turi nestabilią ir mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas agresyvūs/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai) kriminogeniniai veiksniai. Šie nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tęsiant pataisos procesą laisvės atėmimo vietų įstaigoje vis dar gali būti koreguojami, taip rodant akivaizdžią pažangą mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

12. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste itin svarbūs išlikę jo mąstymo ir elgesio nuostatų aspektai, kadangi šios sritys yra itin susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Vertindamas save kaip asmenybę, nuteistasis linkęs pateikti save iš gerosios pusės, teigia, jog susiduria su atminties praradimo epizodais ir ne visada gali paaiškinti savo elgesį. Nurodo, jog alkoholis yra pagrindinis veiksnys išprovokuojantis jo destruktyvų elgesį. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad analizuojant asmens nusikalstamą elgesį matomi impulsyvūs ir agresyvūs veiksmai, polinkis konfliktus spręsti smurtu. Nors struktūruotoje aplinkoje nuteistasis dalyvauja korekcinėse programose ir geba valdyti savo elgesį, tačiau A. Š. turi savireguliacijos problemų, jo elgesys yra itin priklausomas nuo situacinių veiksnių ir medikamentinio gydymo. Pats A. Š. nurodo, jog dėl sveikatos problemų yra itin nepastovus, šiuo metu vartoja slopinančius vaistus. Svarbu įvertinti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog pakartotinio vertinimo metu, nuteistasis teigė, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauna reikiamus vaistus, tačiau vartoja juos ne pagal gydytojo paskirtą planą, o savarankiškai reguliuoja kada ir kokiomis dozėmis vartoti vaistus. 2025 m. sausio 30 d. vertinimo metu, nuteistasis teigė, jog kreipėsi į gydytojus ir šiuo metu medikamentus vartoja pagal gydytojo paskyrimą. Visgi kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, dėl šių aplinkybių nustatyta vidutinė didelės žalos rizika individui ir aplinkiniams.

13. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. Š. pirmą kartą su teisėsauga susidūrė jau būdamas brandaus amžiaus (40 m.). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tai yra už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nustatyta, jog 2021 m. liepos 5 d. nuteistasis A. Š. buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinai, tačiau parodyto pasitikėjimo, nuteistasis nepateisino. Paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, nuteistasis vartojo alkoholį ir įvykdė naują smurtinę nusikalstamą veiką. Svarbu pažymėti tai, jog nors paskutinė padaryta nusikalstama veika nebuvo sunkesnė už ankstesnę veiką, tačiau abu nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Neabejotina, jog šiuo metu nuteistojo elgesys restruktūrizuotoje aplinkoje pasižymi teigiame linkme, visgi abejojama, jog būdamas laisvėje, nuteistasis jau šiuo metu gebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei nedaryti naujų nusikaltimų. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo A. Š. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

14. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visgi, pažymėtina tai, jog vien ši aplinkybė, neįpareigoja priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo A. Š. elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo sąlygas, tačiau tai savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą. Nors skunde taip pat išskiriami ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kuo aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, visgi, ir šios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo, nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. nėra padaręs pažeidimų įstaigoje, 3 kartus skatintas už gerą elgesį, visgi šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog ir anksčiau atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistasis pasižymėjo teigiamais elgesio pokyčiais, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau įgyvendintos priemonės ilgalaikio poveikio neturėjo, kadangi būdamas paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, A. Š. įvykdė naują smurtinio pobūdžio nusikaltimą.

15. Tai, kad nuteistasis jau šiuo metu gebės tinkamai integruotis į visuomenę, skundą nagrinėjančiam teismui kelia abejonių ir tai, jog remiantis Socialinio tyrimo išvada, A. Š. padarytų nusikaltimų motyvas gali būti susijęs su ryšių problemomis. Nors skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis nepalaiko ryšių su artimaisiais, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog ši išvada daroma remiantis byloje esančiais duomenimis. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti, jog telefoniniais skambučiais ar laiškais, nuteistasis bendrauja su artimaisiais, tai pažymėta ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodant, jog A. Š. bendrauja su sūnumi. Visgi, vertinamojo pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad tėvai mirė 2021 metais, sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), ryšys nėra labai artimas. Su buvusia sutuoktine bei drauge, prieš kurią ir atliko smurtinius veiksmus, ryšių nepalaiko. Įvertinus šias aplinkybes, nenustatyti apsauginiai veiksniai, galintys teigiamai nuteistąjį įtakoti būnant nerestruktūrizuotoje aplinkoje. Nuteistojo A. Š. integraciją į visuomenę gali apsunkinti ir menka darbinė patirtis. Ankstesnės laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirbo, šiuo metu taip pat nedirba. 2024 m. sausio 17 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, jog asmuo yra nedarbingas. Duomenų, patvirtinančių asmens galimybę įsidarbinti galimo lygtinio paleidimo atveju, byloje nėra. Taigi, manytina, jog ir šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo asmens integraciją į visuomenę.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam A. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydami taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.