Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 225 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos)

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdamas (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkų grupės vadovu, valstybės tarnautojui prilygintinu asmeniu ir pagal pareiginius nuostatus atsakingu už krovinių gabenimą transportu, aprūpinimą transportu, jo panaudojimą, krovinių vežimo, iškrovimo darbų paslaugų bei ekspedijavimo sutarčių sudarymą, sutarčių sąlygų vykdymo prevenciją ir apmokėjimo sąlygų kontrolę, už bendrovės vežančio transporto priežiūrą, taip pat, pagal pareiginius nuostatus organizuodamas, kontroliuodamas ir atsakydamas už pavaldžių darbuotojų darbą, 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tarnybiniame kabinete, reikalavo iš (duomenys neskelbtini) transporto vadovo V. D. mokėti jam vieną procentą nuo mėnesinės (duomenys neskelbtini) apyvartos, už tai tiesiogiai pažadėdamas padėti pratęsti vežimų organizavimo sutartį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir 2009 metų balandžio mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo tarnybiniame kabinete, už savo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą, savo naudai, priėmė iš V. D. 1000 litų kyšį.

Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. P., 2010 sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) patalpose, savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), už savo kaip valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui teisėtą veikimą, savo naudai priėmė iš V. D. 1000 litų kyšį.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2002 metų pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Iš pradžių dirbo vadybininku, o nuo 2008 metų, dirbo transporto vadybininkų grupės vadovu. Dirbdamas šiose pareigose, pagal jam pavesto darbo pobūdį bendraudavo su transporto įmonių atstovais, tačiau įtakojančių sprendimų nepriminėjo ir neturėjo jokios įtakos transporto paslaugas tiekusių įmonių pasirinkimui. Jis vykdė prekių transportavimo kontrolę, transporto tiekimo sutarčių techninį paruošimą jų vykdymo kontrolė. Sutarčių sudarymo, jų pratęsimo ar nepratęsimo klausimus spręsdavo aukštesnes pareigybines pareigas užėmę asmenys – tai sandėlių ir transporto logistikos departamento direktorius R. R. ir bendrovės generalinis direktorius G. J.. Minėtiems asmenis pateikdavo duomenis apie transporto paslaugas tiekusių bendrovių transporto priemonių parką ir šie asmenys, įvertinę jiems pateiktus faktinius duomenis spręsdavo ar tikslinga pratęsti sutartis su tam tikromis transporto paslaugas teikusiomis bendrovėmis. Kaltinamasis patvirtino, kad pagal jam pavesto darbo pobūdį jis bendravo su (duomenys neskelbtini) transporto vadovu – V. D. bei (duomenys neskelbtini) direktoriumi T. J..

Kaltinamasis kategoriškai neigė, kad reikalavo, jog V. D. jam mokėtų 1% nuo jo atstovaujamos bendrovės apyvartos, už tai, kad jis, kaip transporto vadybininkų grupės vadovas, įtakotų aukštesnių (duomenys neskelbtini) vadovų spendimą neatsisakyti (duomenys neskelbtini) teikiamų transporto paslaugų. Tačiau kaltinamasis pripažino, kad 2010 m. sausio mėnesį, į jo tarnybinį kabinetą užėjęs (duomenys neskelbtini) transporto vadovas V. D. pasveikino jį su praėjusiais Naujaisiais Metais ir jam įteikė sveikinimą (atviruką). Gauto sveikinimo jis neperskaitė ir įsidėjo į kišenę. Grįžęs namo nusprendė jį perskaityti ir atviruko viduje surado 1000 litų. Gautus pinigus įvertino, kaip nieko neįpareigojančią dovaną, juos pasiėmė ir išleido savo reikmėm. Pinigų V. D. negrąžino ir apie jų gavimą neinformavo savo vadovybės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasi patvirtino, kad darbo klausimais ne kartą buvo susitikęs ir bendravo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi T. J.. Jis prisimena, kad kažkuriuo tai metu, tikslaus laiko nurodyti negali, T. J. buvo užsukęs į jo kabinetą ir su juo kalbėjo apie teikiamas draudimo paslaugas. T. J. turėjo įmautę, kurioje buvo kažkokie, jo nuomone naudingi draudimo pasiūlymai ir minėtą įmautę jam perdavė. Įmautę su dokumentais R. P. padėjo prie kitų dokumentų ir T. J. esant kabinete bei jam išėjus, įmautės turinio neperžiūrėjo. Kur dabar yra T. J. perduota įmautė pasakyti negali. Tai, kad įmautėje buvo įdėti ir jam skirti 2000 litų, sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. T. J. iš jo nieko neprašė, o jis nieko iš liudytojo nereikalavo.

Byloje yra 2010-01-26 R. P. rašytas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2010 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, į jo darbo kabinetą atėjo (duomenys neskelbtini) direktorius T. J.. Pokalbio metu T. J. jam padavė voką. Jam išėjus, R. P. paliktame voke surado 3000 litų. Pas jį taip pat buvo užėjęs (duomenys neskelbtini) direktorius V. D.. Pokalbio metu šis asmuo jam padavė voką. Jam išėjus, susipažinus su voko turiniu, jame buvo 2000 litų. Dėl pinigų su šių įmonių vadovais nebuvo tariamasi. Abiems atvejais, jis (R. P.) tokiu būdu buvo pasveikintas su praėjusiais Naujaisiais Metais. Pinigus pasiėmiau sau (t. 1, b. l. 174).

2010-01-27 R. P. buvo pateiktas įtarimas, kad 2009 m. balandžio mėnesį, tikslai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), patalpose, (duomenys neskelbtini), savo tarnybiniame kabinete, už savo kaip valstybės tarnautojo teisėtą veikimą paėmė iš V. D. 1000 litų kyšį, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2010 m. sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete iš V. D. paėmė 1000 litų kyšį (t. 1, b. l. 177). Apklaustas įtariamuoju, R. P. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad pratęsiant transporto paslaugų sutartis, aukštesni vadovai atsižvelgdavo į jo nuomonę, tačiau tai būdavo ne visada. 2010 m. sausio mėnesį į jo kabinetą užėjo (duomenys neskelbtini) transporto vadovas – V. D., kuris jį pasveikino su Naujaisiais Metais ir ant stalo padėjo voką. Nežiūrėdamas kas voko viduje, ant stalo paliktą voką jis įsidėjo į kišenę. V. D. išėjus pažiūrėjo kas yra voke ir suskaičiavo, kad jame yra 1000 litų. Šiuos pinigus priėmė kaip dovaną ir pasikliko sau. Tarp jo ir V. D. nebuvo jokių kalbų apie atlygį, kad jis (R. P.) paveiktų aukštesnių vadovų sprendimus susijusius su transporto tiekimo sutarčių pratęsimu, ar sutartyse numatytų sąlygų pakeitimu. V. D. žinojo, kad jis neturi tokios galios (t. 1, b. l. 179-180).

2010-12-29 R. P. pateikus įtarimus dėl pinigų paėmimo iš V. D. – 2000 litų bei 2000 litų iš (duomenys neskelbtini) vadovo – T. J., jis kaltu neprisipažino. Apklausos protokole nurodyta, kad įtariamasis pasilieka prie anksčiau duotų parodymų bei papildymų neturi (t. 1, b. l. 184).

2011-01-27 R. P. pateikus galutinius įtarimus, pastarasis nurodė, kad iš T. J. jis niekada nėra gavęs pinigų, ar reikalavęs, kad pastarasis jam juos duotų (t. 1, b. l. 187).

Apklaustas teisme liudytojas V. D. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Minėta bendrovė teikia transporto paslaugas, veža krovinius ar prekes iš sandėlių į parduotuves. Dėl prekių gabenimo sutartis buvo pasirašyta ir su (duomenys neskelbtini). Sutartys dėl krovinių gabenimo būdavo sudaromos metams. Jis dažnai bendraudavo su kaltinamuoju R. P., kartu su juo derindavo transporto tiekimo klausimus bei kitas aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytomis sutartimis. Šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai, 2008 metais lapkričio mėnesį, darbo reikalais buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir užėjo į R. P. kabinetą. Pokalbio metu pastarasis pasakė, jog norint, kad (duomenys neskelbtini) ir toliau dirbtų su (duomenys neskelbtini), jam reikės mokėti vieną procentą nuo mėnesinės (duomenys neskelbtini) apyvartos. Nenorėdamas prarasti (duomenys neskelbtini) užsakymų, jis sutiko su R. P. iškelta sąlyga. Šiuo metu negali nurodyti tikslaus laiko, galimai 2009 m. balandžio bei 2010 m. sausio mėnesį R. P., jo darbo vietoje, kabinete ant stalo, paliko vokus su pinigais. Abu kartus vokuose buvo po 1000 litų. Palikęs pinigus išeidavo iš kabineto ir nematydavo kur R. P. juos padėdavo. Jis suprato, kad pinigus R. P. moka už tai, kad (duomenys neskelbtini) neatsisakytų (duomenys neskelbtini) paslaugų. Liudytojas nurodė, kad nežinojo, ar R. P. turėjo kokią nors įtaką susijusią su transporto tiekimo sutarčių sudarymu bei jų pratęsimu, tačiau paaiškino, kad visus su tuo susijusius klausimus spręsdavo tiesiogiai su kaltinamuoju ir iš jo gaudavo pratęstas ir (duomenys neskelbtini) vadovų pasirašytas sutartis. R. P. jam nenurodė, kada jis privalo sumokėti pinigus, jo neskubino ir neragino. Jis tik pasakė: „jeigu norite toliau dirbti, tai privalote mokėti“. Tuo metu buvo sunkmetis, todėl pirmą 1000 litų R. P. atnešė, kai tik pavyko juos surinkti. Liudytojas įsitikinęs, jog R. P. suprato už ką jam buvo paliekami pinigai, nes pats jam pasakė, kad privalote mokėti, todėl jis ir mokėjo. Liudytojas patvirtino teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad pinigus mokėjo, nes norėjo, kad (duomenys neskelbtini) turėtų pastoviai darbą (užsakymus krovinių gabenimui) iš (duomenys neskelbtini). Jų bendrovė, vykdydama (duomenys neskelbtini) užsakymus dėl krovinių gabenimo per vieną mėnesį turėdavo skirtingas apyvartas nuo 90000 Lt iki 120000 Lt. (duomenys neskelbtini) užsakymų praradimas jų bendrovei tolygus bankrotui, nes ji turi įsipareigojimus bankui ir gabena tik (duomenys neskelbtini) krovinius. Apie transporto tiekimo sutarčių pratęsimą visada kalbėdavo tik su R. P., todėl galvojo, kad šis asmuo gali spręsti arba į jo nuomonę yra atsižvelgiama sprendžiant klausimus dėl sutarčių su vežėjais pratęsimo.

Byloje yra pateiktas 2010-01-26 (duomenys neskelbtini) transporto vadovo – V. D. pareiškimas, kad R. P. – (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkų grupės vadovas, už tai, kad kitiems metams būtų pratęsta transporto paslaugų sutartis, reikalavo, jog jam būtų mokama 1% nuo mėnesinės įmonės pajamų apyvartos (t. 1, b. l. 27).

Akistatos su kaltinamuoju R. P. metu, liudytojas V. D. nurodė, kad jis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, o įtariamasis R. P. nurodė, kad jis atsisako duoti parodymus (t. 1, b. l. 191).

Apklaustas teisme liudytojas T. J. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir darbo reikalais bendraudavo su kaltinamuoju R. P., kuris dirbo (duomenys neskelbtini), transporto skyriuje. Kaltinamasis skirstydavo užsakymus, gabenti krovinius į įvairias (duomenys neskelbtini) priklausančias parduotuves. Nuo užsakymų skaičiaus priklausydavo jo bendrovės pajamos, kurios 2009 metais pradėjo mažėti, nes (duomenys neskelbtini) kroviniams ir prekėms gabenti reikėjo mažiau automobilių. Kadangi situacija ir toliau blogėjo, todėl jis nusprendė R. P. nunešti pinigų, galvodamas, kad kaltinamasis į tai atsižvelgs ir padidins jo vadovaujamai bendrovei transporto užsakymų skaičių. Šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai 2010-01-07 atvykęs į R. P. darbo kabinetą, pradėjo kalbėti apie jo bendrovei pasiūlytas geras krovininių automobilių draudimo sąlygas ir ant R. P. stalo padėjo įmautę, kurioje buvo prieš tai įdėjęs 2000 litų. Pinigų įmautėje nesimatė, nes jie buvo pridengti draudimo dokumentu. Jis nesakė R. P., kad įmautėje yra pinigai ir apie tai su juo nekalbėjo. Duodamas R. P. pinigus, tikėjosi, kad pastarasis už tai jo vadovaujamai bendrovei duos daugiau darbo, t. y. užsakymų gabenti krovinius. Jam išėjus iš kabineto, įmautė su pinigais pasiliko ant R. P. stalo. Jam esant kabinete, R. P. nebuvo iš įmautės ištraukęs draudimo dokumentų ir nematė, jog kartu su jais yra ir pinigai. Po pinigų perdavimo (duomenys neskelbtini) situacija nepagerėjo. Užsakymų gabenti (duomenys neskelbtini) prekes ir toliau mažėjo. Jam susitikus su R. P., pastarasis nieko neužsimindavo apie įmautėje paliktus pinigus, nesipiktino jo elgesiu. Paliktų pinigų jam negrąžino ir nesiūlė tai padaryti. Dar kiek palaukęs, ir pamatęs, jog niekas nesikeičia, kreipėsi į policiją ir pranešė apie R. P. perduotus 2000 litų.

Akistatos su kaltinamuoju R. P. metu, liudytojas T. J. nurodė, kad ant R. P. stalo paliko įmautę, kurioje buvo įdėjęs 2000 litų. Įdėti pinigai įmautėje nesimatė. Pinigus paliko R. P., nes tikėjosi, kad jo vadovaujama bendrovė gaus daugiau darbo. Paliktų pinigų R. P. jam negrąžino. Piniginio atlygio R. P. iš jo niekada nereikalavo. Jis negirdėjo kalbų, kad R. P. iš kitų „vežėjų“ ima piniginį atlygį už palankesnes darbo sąlygas. Šios akistatos metu R. P. nurodė, kad iš T. J. 2000 litų nepaėmė. T. J. dažnai atnešdavo dokumentus įmautėje ir ją palikdavo ant stalo, tačiau tarp jo paliktų dokumentų, jis niekada nėra radęs pinigų (t. 1, b. l. 193).

Byloje yra pateiktas 2010-02-20 T. J. pareiškimas, kad kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, R. P., įvairių švenčių progomis nunešdavo butelį, o vėliau, siekdamas, kad jo vadovaujama bendrovė turėtų darbo, jam nunešė 2000 litų, tačiau jokios reakcijos nesulaukė (t. 1, b. l. 33).

Apklaustas teisme liudytojas R. G. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo vadovaujama bendrovė teikia transporto paslaugas (duomenys neskelbtini), todėl darbo reikalais bendraudavo su kaltinamuoju R. P., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) transporto skyriuje. Iš R. P. jis pasiimdavo pasirašytas metines krovinių pervežimo sutartis, tačiau kaltinamasis iš jo nereikalavo, kad už sutarčių pratęsimą jam būtų kažkuo atlyginta. Šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, galimai 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, prieš Kalėdas, užėjo į R. P. kabinetą ir prie jo stalo paliko dovanų maišelį kuriame buvo brendžio butelis. R. P. atsisakinėjo paimti dovaną, tačiau maišelį su buteliu jis paliko prie jo stalo ir išėjo iš kabineto. Liudytojui nieko nežinoma apie tai, kad R. P. reikalaudavo iš transporto tiekėjų pinigų už pervežimo sutarčių pratęsimą, tačiau kažkokius gandus šia tema yra girdėjęs.

Byloje yra pateiktas 2010-01-26 (duomenys neskelbtini) vadovo – R. G. pareiškimas, kad (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkų grupės vadovas R. P. buvo vieną kartą nunešęs butelį brendžio „Soberano“, kaip padėką už supratingą bendradarbiavimą (t. 1, b. l. 30).

Apklaustas teisme liudytojas G. J. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Jo vadovaujamoje bendrovėje R. P. dirbo transporto grupės vadovu. Jis tiesiogiai bendraudavo su transporto tiekėjais bei savo tiesioginiams vadovams teikdavo rekomendacijas dėl transporto įmonių bendradarbiavimo. Kaltinamasis neturėjo įgaliojimų pasirašyti transporto tiekimo sutartis. Tačiau visada buvo atsižvelgiama į jo rekomendacijas pratęsiant ar pasirašant naujas transporto paslaugų tiekimo sutartis su transporto bendrovėmis. R. P. buvo visiškai pasitikima, todėl niekas netikrindavo kaip skirstomi (duomenys neskelbtini) aptarnaujantys transporto srautai. Tačiau po kurio laiko pradėjo sklisti kalbos, kad mažėjant užsakymų skaičiui, R. P. neskaidriai sumažina, ar atsisako ir prekes bei krovinius gabenusių bendrovių skaičių. Siekiant patikrinti skleidžiamus gandus, apie neteisėtą R. P. elgesį, jo darbo kabinete buvo įmontuota vaizdo kamera. Užfiksavus, jog iš į kabinetą užeinančių asmenų R. P. ima vokus, jis buvo iškviestas pokalbiui. Pokalbyje dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovas. Iš pradžių R. P. neigė, kad ima pinigus, tačiau parodžius įrašą, jis pripažino, kad iš (duomenys neskelbtini) vadovo paėmė 2000 litų, o iš (duomenys neskelbtini) – 3000 litų ir parašė paaiškinimą. Minėtų bendrovių vadovai pripažino, kad R. P. perdavė pinigus. R. P. buvo iš (duomenys neskelbtini) atleistas, patenkinus jo prašymą nutraukti darbo santykius jo iniciatyva, tačiau dėl R. P. paimtų pinigų – kyšių, buvo informuoti policijos pareigūnai, prašant dėl šių faktų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apklaustas teisme liudytojas R. R. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) transporto logistikos departamento vadovu. R. P. buvo jo pavaldinys ir dirbo transporto skyriaus vadovu. Jis buvo atsakingas už transporto priemonių parko formavimą. Jam pavaldūs buvo transporto skyriuje dirbę vadybininkai. R. P. paruošdavo transporto paslaugų tiekimo sutartis, teikdavo jas pasirašyti, bendraudavo su transporto įmonių vadovais ar už transporto tiekimą atsakingais asmenimis. R. P. teikdavo pasiūlymus, o kardinalius sprendimus priimdavo arba jis (R. R.), arba bendrovės generalinis direktorius. Tuo metu buvo pilnai pasitikima R. P.. Jis pateikdavo informaciją kurios transporto bendrovės geriau dirba ir su kuriomis reikia toliau bendradarbiauti. Kadangi R. P. buvo pasitikima, todėl į jo pasiūlymus niekas ir nesigilindavo ir juos patvirtindavo,

Apklaustas teisme liudytojas V. K., paaiškino, kad nuo 1998 m. gegužės iki 2011 m. balandžio mėnesio, dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamento direktoriumi. Su kaltinamuoju Puodžėnu tiesiogiai nebendravo, tačiau 2008 metais pradėjo sklisti kalbos, kad norint gauti pelningesnius reisus, reikia R. P. duoti kyšį. Apie gautą informaciją jis informavo (duomenys neskelbtini) generalinį direktorių ir buvo nuspręsta šią informaciją patikrinti. Gavęs bendrovės generalinio direktoriaus leidimą, jis (V. K.) P. P. darbo kabinete įmontavo sekimo kamerą. Sekimo įranga buvo įmontuota savaitei ir po to peržiūrėti įrašai. Įrašuose buvo užfiksuota, kaip tam tikri asmenys R. P. perduoda pinigus. Viename įraše matėsi, kaip R. P. išskleidžia voką ir matosi įdėti pinigai. Įrašas buvo parodytas bendrovės generaliniam direktoriui G. J.. Pastarasis priėmė sprendimą pareikalauti iš R. P. paaiškinimo. Susipažinęs su pateiktais įrašais, R. P. prisipažino, kad paėmė pinigus ir jam buvo pasiūlyta parašyti pasiaiškinimą.

Byloje yra duomenys, kad 2010-02-25 tarnybiniu pranešimu V. K. informavo (duomenys neskelbtini) generalinį direktorių, kad krovinių ekspedijavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), esančių vaizdo stebėjimo priemonių pagalba nustatyta, kad transporto vadybininkų grupės vadovas R. P., 2010-01-07 bei 2010-01-15, savo kabinete priimdamas transporto įmonių atstovus, iš jų galimai paėmė kyšius. Yra duomenų, kad 2009 m. gruodžio mėnesį R. P. iš transporto įmonių atstovų paimdavo nepinigines dovanas (t. 1, b. l. 3).

Apklausti teisme liudytojai: J. Š., V. M., E. M. bei B. K., paaiškino, kad dirbdami (duomenys neskelbtini) transporto skyriaus vadybininkais buvo tiesiogiai pavaldūs R. P.. Apie tai, kad kaltinamasis reikalaudavo tam tikro atlygio iš (duomenys neskelbtini) aptarnaujančių transporto bendrovių, ar tokį atlygį yra gavęs, jiems nieko nėra žinoma.

Byloje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) apsaugos departamento direktorius V. K., 2010-01-26 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto VPK 2 PK, pranešdamas, kad (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkų grupės vadovas R. P., turintis administravimo įgaliojimus, 2010-01-07 iš bendrovės kliento (duomenys neskelbtini) atstovo paėmė kyšį. Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) turi duomenų, kad R. P. imdavo kyšius ir iš kitų klientų (t. 1, b. l. 1).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pateikė informaciją, kad pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 13-1-00251-10 pateikti vaizdo įrašai yra blogos kokybės, todėl juose užfiksuotų asmenų atvaizdai netinkami portretų tyrimui atlikti (t. 1, b. l. 25).

2009-10-01 buvo sudaryta vežimų organizavimo sutartis, kurią pasirašė (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius G. J. bei (duomenys neskelbtini) direktorius T. J.. Sutartis galiojo iki 2010-05-31 (t. 1, b. l. 60-64).

2008-05-30 buvo sudaryta vežimų organizavimo sutartis, kurią pasirašė (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius G. J. bei (duomenys neskelbtini) direktorė O. D.. Sutartis galiojo iki 2009-05-31 (t. 1, b. l. 81-85).

2009-10-01 buvo sudaryta vežimų organizavimo sutartis, kurią pasirašė (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius G. J. bei (duomenys neskelbtini) direktorė O. D.. Sutartis galiojo iki 2010-05-31 (t. 1, b. l. 158-162).

2008-05-12 (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklės. Taisyklių 125.12, 134 punktuose nurodyta, kad bendrovės darbuotojams draudžiama kyšininkauti, siūlyti ar imti komisinius ar kitokias pinigines išmokas, siekti asmeniškai pasipelnyti prisidengiant bendrovės vardu ar interesais (t. 1, b. l. 120-121).

2007-04-02 (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privačių ir bendrovės interesų derinimo“ išvardintas pareigybių sąrašas, kurias užimantys darbuotojai turi teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius ir juos pasirašyti, ar tik dalyvauti (bet nepasirašyti, o derėtis, rinkti medžiagą, ruošti projektus ir pan.), juos sudarant ir taip daryti įtaką sprendimui. Išvardintų pareigybių sąraše yra nurodytas ir transporto vadybininkų grupės vadovas (t. 1, b. l. 128-139).

2002-09-30 sudarius darbo sutartį Nr. 20765, R. P. priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) logistu (t. 1, b. l. 143). 2008-11-01 darbo sutartis pakeista ir R. P. paskirtas transporto vadybininkų grupės vadovu (t. 1, b. l. 147).

2009-01-13 patvirtintuose (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad transporto vadybininkų grupės vadovas ruošia ir įgyvendina projektus, susijusius su efektyviu transporto panaudojimu, numato krovininio transporto poreikį bei kontroliuoja jo panaudojimą (t. 1, b. l. 148-152).

Pagal LR BK 225 str. baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats, ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Atsakomybė už kyšininkavimą diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėta veikimą (ar neveikimą) jo siekiama ir gaunama.

Analizuojant byloje surinktus įrodytus, kaltinamojo, liudytojų parodymus bei rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. P., būdamas (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkų grupės vadovu, valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydamas jam pavestas darbines funkcijas, reikalavo iš (duomenys neskelbtini) transporto vadovo – V. D. mokėti jam 1% piniginių lėšų nuo jo atstovaujamos bendrovės gaunamos mėnesinės apyvartos ir 2009 m. balandžio mėnesį iš V. D. gavo 1000 litų kyšį bei 2010 m. sausio mėnesį – 1000 litų kyšį.

Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pagal jam pavestas darbines funkcijas, kaip transporto vadybininkų grupės vadovas neturėjo jokios įtakos sudarant, pratęsiant ar nutraukiant tarp (duomenys neskelbtini) ir transporto paslaugas teikusių bendrovių vežimų organizavimo sutartis bei tvirtino, kad niekada nereikalavo iš V. D. mokėti 1% nuo mėnesinės (duomenys neskelbtini) apyvartos. Tačiau kaltinamasis pripažino, kad 2010 m. sausio mėnesį, tikslios dienos šiuo metu jis neatsimena, V. D. jam įteikė sveikinimą, kuriame buvo įdėti 1000 litų. Gautus pinigus priėmė kaip dovaną ir jų nesiejo su savo įsipareigojimais V. D. ar jo atstovaujamos bendrovės atžvilgiu.

Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai paneigia kaltinamojo gynybos metu iškeltas versijas. Tai, kad R. P. nebuvo paprastas, aukštesnių (duomenys neskelbtini) vadovų įsakymų ir nutarimų vykdytojas, patvirtina ne tik teisme apklaustų liudytojų: bendrovės generalinio direktoriaus – G. J. ir bendrovės sandėlių ir transporto logistikos departamento direktorius – R. R. parodymai, tačiau ir byloje esantys (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkų grupės vadovo pareiginiai nuostatai. Šiuose nuostatuose nurodyta, kad būtent šias pareigybes užimantis asmuo ruošia ir įgyvendina projektus, susijusius su efektyviu transporto panaudojimu, numato krovininio transporto poreikį, atsako už bendroves prekes vežančio transporto priežiūrą. Akivaizdu, kad transporto vadybininkų grupės vadovas, o tuo metu šias pareigas užėmė R. P., neabejotinai turėjo įtakos, sprendžiant vežimo organizavimo sutarčių sudarymo ar jų pratęsimo klausimus. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai: G. J. bei R. R.. Minėti asmenys patvirtino, kad R. P. vertino kaip patyrusį ir atsakingą darbuotoją, visiškai pasitikėjo jo teikiamomis rekomendacijomis ir faktiškai jo nekontroliavo. Pats R. P. pirmoje įtariamojo apklausoje pripažino, kad aukštesni vadovai, prieš priimant sprendimus, klausdavo jo nuomones, tačiau ne visada į ją atsižvelgdavo (t. 1, b. l. 179). Tokiu būdu, R. P. faktiškai pats pripažino, kad turėjo įtakos vežimo organizavimo sutarčių sudarymui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad krovininio transporto, aptarnaujančio (duomenys neskelbtini) prekybos taškus maršrutų sudarymas buvo visiškai R. P. kompetencijoje. Liudytojas V. K. – buvęs (duomenys neskelbtini) apsaugos departamento direktorius, teisme patvirtino, kad tarp transporto paslaugas teikusių bendrovių pradėjo sklisti kalbos, kad norint gauti geresnius aptarnavimo maršrutus, dėl jų reikia tartis su R. P.. Teismas nesutinka su kaltinamojo advokato išsakyta nuomone, kad pagal užimamas pareigas ir vykdytą veiką, jo ginamasis, R. P. negali būti valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Teismas mano, kad LR BK 230 str. išaiškinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens sąvoka leidžia kaltinamąjį R. P. vertinti kaip valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, nes turėjo (duomenys neskelbtini) administracinius įgaliojimus. Teismas nemano, kad R. P. darbinė veikla buvo grynai ūkinių ar techninių funkcijų atlikimas.

Teismas mano, kad neturi jokio juridinio pagrindo netikėti V. D. parodymais, jais abejoti bei juos atmesti ir vadovautis tik kaltinamojo R. P. parodymais, kad pinigų iš V. D. nereikalavo ir iš jo gavo ne 2000 litų, o tik vieną 1000 litų ir tai, kaip dovaną. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su įtariamuoju R. P. metu, nagrinėjant bylą teisme, V. D. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kad R. P. pareikalavo jam mokėti 1% nuo jo atstovaujamos bendrovės mėnesinės apyvartos, nes priešingu atveju nebus pratęsta (duomenys neskelbtini) sudaryta vežimų organizavimo sutartis. Bijodamas, kad taip neįvyktų, 2009 balandžio mėnesį sumokėjo kaltinamajam 1000 litų bei tokią pat pinigų sumą R. P. perdavė ir 2010 m. sausio mėnesį. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad V. D., tvirtindamas, kad R. P. iš jo reikalavo pinigų, jį apkalba ir kaltina nusikalstamos veikos, kurios nebuvo, padarymu. Kaltinamais R. P. teisme patvirtino, kad tarp jo ir V. D. buvo įprasti, darbiniai santykiai, todėl jis nežino, kodėl pastarasis duoda tokius parodymus. Kaltinamojo advokatas baigiamojoje kalboje pabrėžė, kad V. D. davė R. P. nepalankius parodymus bijodamas, kad priešingu atveju jo atstovaujama bendrovė praras naudingus (duomenys neskelbtini) užsakymus, teismo nuomone minėtas tvirtinimas neturi realaus pagrindo. Kaltinamojo gynyba akcentavo, jog V. D. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių rašytinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vežimų organizavimų sutarčių, nes analizuojant jų sudarymo bei galiojimo datas darytina išvadą, kad V. D. nebuvo jokios prasmės R. P. mokėti pinigus, o be to, V. D. sumokėti 2000 litų buvo nepalyginus mažesnė suma, nei atseit R. P. reikalauti 1% nuo mėnesinės UAB „Aurestėja“ apyvartos, nes R. P. žinojo kokia (duomenys neskelbtini) mėnesinė apyvartą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vežimų organizavimo sutartis buvo sudaryta 2008-06-01 ir galiojo iki 2009-05-31, todėl teismo nuomone V. D. parodymai yra logiški ir paaiškinami, kad likus mėnesiui iki minėtos sutarties pasibaigimo jis ir sumokėjo R. P. 1000 litų. Kita 1000 litų suma taip pat buvo sumokėta baigiantis sudarytai vežimų organizavimo sutarties terminui. V. D. paaiškino, kad R. P. jo nepersekiojo ir jam neprimindavo, kad pastarasis yra skolingas. Jis nesakė, kad mokama suma neatitinka reikalauto 1% nuo mėnesinės (duomenys neskelbtini) apyvartos. Kadangi R. P. daugiau pinigų iš V. D. nereikalavo, todėl pastarasis jų ir nemokėjo, galvodamas, kad kaltinamajam užteks vieną kartą per metus sumokamų 1000 litų. Teismo nuomone R. P. įvykdė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 225 str. 1 d., kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuojamos kaip tęstinės ir privalo už tai būti baudžiamas.

R. P. padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galiojo Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin. 2007, Nr. 81-3309) 225 str. 1 d. redakcija. Šio straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatytos dvi bausmės: asmuo galėjo būti baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2011-07-05 įsigalioji nauja LR BK 225 str. redakcija. Už minėto straipsnio pirmoje dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką buvo sugriežtinta laisvės atėmimo bausmė, kurios sankcija buvo padidinta iki penkių metų, tačiau tuo pačiu panaikinta ankstesnėje redakcijoje buvusi sankcija atimti teisę dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, o taip pat buvo įvestos dvi naujos sankcijos – areštas bei piniginė bauda.

Nors naujoje LR BK 225 str. 1 d. redakcijoje ir buvo sugriežtinta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgus į tai, kad buvo iš esmės išplėstas sankcijų ratas, įvesta arešto bausmė bei piniginė bauda, teismo nuomone R. P. atžvilgiu turi būti taikoma 2011-07-05 LR BK 225 str. 1 d. redakcija, nes ji švelnina jo procesinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 12 str. pažymėta, kad kartais naujasis baudžiamasis įstatymas numato pakeitimų, kurių viena dalis atitinka BK 3 str. 1 d. nuostatas, o kita dalis – šio straipsnio 2 d. nuostatas. Teismai, susidūrę su tokiu baudžiamuoju įstatymu, abu – senąjį ir naująjį – įstatymus bei kaltinamojo padarytą veiką privalo nuosekliai vertinti pagal visus LR BK 3 str. numatytus kriterijus: veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą, taip pat veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį. Pagal kiekvieną šių kriterijų, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, veiką padariusiam asmeniui taikomas jam palankesnis įstatymas. Šiame nutarime pažymėta, kad bausmę švelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalia, maksimalią arba šias abi ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį. Kadangi naujoje LR BK 225 str. 1 d,. redakcijoje numatyta nauja švelnesnės bausmės rūšis – piniginė bauda, todėl teismo nuomone vadovaujantis LR BK 3 str. Puodžėnui ir turi būti taikomas 2011-07-05 LR BK 225 str. 1 d. redakcija.

R. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu, už savo teisėtą veikimą, 2010-01-07 apie 15.30 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. J. paėmė 2000 litų kyšį.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinkus įrodymus, teismas mano, kad šis kaltinimas R. P. nepasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme R. P. pripažino, kad T. J. buvo užėjęs pas jį į kabinetą ir kalbėdamas, apie gautus draudimo pasiūlymus, jam perdavė įmautę, kurioje buvo kažkokie draudimo dokumentai. R. P. tvirtino, kad gautų dokumentų neperžiūrėjo ir šiuo metu negali tiksliai pasakyti kur padėjo iš T. J. gautą įmautę. Kaltinamasis tvirtino, kad nežinojo, jog įmautėje yra 2000 litų ir jų nepasiėmė. Jis taip pat nurodė, kad T. J. nieko neprašė ir su juo nekalbėjo apie (duomenys neskelbtini) teikiamas transporto paslaugas. T. J. patvirtino kaltinamojo R. P. parodymus toje dalyje, kad perduodamas pastarajam įmautę su palankiais draudimo pasiūlymais, nesakė, kad joje yra 2000 litų. Liudytojas patvirtino, kad pokalbis buvo tik apie transporto priemonių draudimą. Jokių paslaugų iš R. P. jis nieko neprašė, o pastarasis pinigų iš jo ir nereikalavo. Jam būnant kabinete R. P. nesusipažino su įmautėje buvusiais dokumentais. Pinigai buvo paslėpti tarp dokumentų ir vizualiai jų nesimatė. Įvertinus šias faktines aplinkybe, darytina išvada, jog lieka nepaneigti R. P. parodymai, kad įmautėje buvusių pinigų jis nepasisavino, nes paprasčiausiai nežinojo, kad jie ten yra. Kita vertus, T. J. parodymai, kad po pinigų perdavimo situacija jo vadovaujamoje bendrovėje nepagerėjo ir toliau mažėjo užsakymų skaičius, taip pat iš dalies patvirtina kaltinamojo parodymus, kad jis nežinojo, jog paliktoje įmautėje yra 2000 litų ir jų nepasiėmė. Teismo nuomone, R. P., vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.) pagal LR BK 225 str. 2 d. (2000 litų kyšio paėmimas iš T. J.) turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas R. P. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

R. P. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 17), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 16), dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. Kaltinamasis įvykdė apysunkes nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotinos kaip tęstinės. Teismas nenustatė R. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Įvertinus R. P. asmenybę, jo įvykdytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostata (asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes), daro išvadą, kad R. P. baustinas pinigine bauda.

Kaltinamojo R. P. atžvilgiu teismas taiko LR BK 72 str. 2 d. ir valstybės naudai iš jo konfiskuoja 2000 litų, nes tokio dydžio piniginę sumą kaltinamasis įgijo vykdydamas nusikalstamą veiką. Šiuo atveju teismas vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo, kaip aukštesnės pakopos teismo formuojama praktika, jog konfiskacija iš nusikalstamos veikos gautų pinigų ir kitų materialiąją vertę turinčių daiktų turi būti taikoma kyšio, kontrabandos ir pan. bylose. LR BK 72 str. 2 d., prasme iš nuskalstamos veikos gauti pinigai ir kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nėra nukentėjusiųjų arba, nors jie ir yra, bet jie nereiškia civilinių ieškinių kaltininkui (baudžiamoji byla Nr. 1A-688/06 ir 1A-799-2006). Kadangi byloje nebuvo nukentėjusiųjų bei jų pateiktų civilinių ieškinių, o (duomenys neskelbtini) reiškia byloje civilinį ieškinį tik dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, todėl aukščiau paminėta pinigų suma iš kaltinamojo R. P. konfiskuotina valstybės nuosavybėn.

Šioje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala gali būti atlyginama ir juridiniam asmeniui. Šiuo atveju kaltinamasis R. P. padarė dvi apysunkes tęstines nusikalstamas veikas, nuo kurių de facto nukentėjo (tai yra, patyrė žalą) juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), A. T. sprendžiant neturtinės žalos dydį juridiniam asmeniui, pažymėtina, kad iš LR CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų šiuo atveju pirmiausia akcentuotinas reputacijos pablogėjimas. Neabejotina, kad dėl R. P. padarytų nusikalstamų veiksmų buvo sukelta grėsmė (duomenys neskelbtini) geram vardui ir reputacijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau, teismo vertinimu, bendrovės reputacijai buvo pakenkta nežymiai. Šie argumentai, įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teikia pagrindą pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinti. Teismas laiko, kad iš kaltinamojo R. P. priteistinas neturtinės žalos dydis (duomenys neskelbtini) – 999 litų.

Du kompaktiniai diskai (t. 1, b. l. 11, 26), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-434-369/11.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 225 str. 1 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05) redakcija) ir nubausti 40 MGL dydžio, t. y. 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., R. P. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką (dvi paras), kas atitinka 4 MGL, t. y. 520 litų sumokėtai baudai. Galutinį baudos dydį R. P. nustatyti 36 MGL, t. y. 4680 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą.

Išaiškinti R. P., kad likusią jam sumokėti 4680 litų baudą, jis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Išaiškinti R. P., kad jeigu jis vengs savo noru sumokėti jam paskirtą baudą ir nebus galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą į areštą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. konfiskuoti iš R. P. 2000 Lt (du tūkstančius litų) valstybės nuosavybėn.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. P. priteisti 999 (devynis šimtus devyniasdešimt devynis) litus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktinius diskus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-434-369/11.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., R. P. pagal LR BK 225 str. 2 d. (2000 litų kyšio paėmimas iš T. J.) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.