- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-2058-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mereda“
procesinių sprendimų kategorijos: 128.17; 129.20.3; 121.14; 122.2.
2012 m. rugsėjo 26 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės ir įkeisto turto savininkės) UAB „Mereda“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10547-528/2012, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Mereda“ pareiškimas dėl hipotekos išregistravimo (suinteresuotas asmuo (kreditorius) – bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja, vadovaudamasi CPK 565 straipsnio 1 bei 2 dalimis ir CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6.131 straipsnio 1 dalimi bei 6.140 straipsniu, 2012-05-24 pateikė Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjai pareiškimą (b. l. 3-4, 28-29), prašydama priimti nutartį, kurios pagrindu būtų išregistruota 2010-12-27 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02/1201/0001/2274, įforminta buto (unikalus Nr.1997-4013-3019:0034), esančio Kaune, Partizanų g. 212-36, hipoteka, nes pareiškėja visiškai įvykdė skolinį įsipareigojimą, kuris buvo užtikrintas hipotekos lakštu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) esmė
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2012-07-12 nutartimi (b. l. 85) pareiškėjos (skolininkės) pareiškimą dėl hipotekos išregistravimo atmetė. Nors pareiškėja pateikė teismui jos ir kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ 2011-11-30 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ perleido pareiškėjai kreditorinį reikalavimą - teisę gauti iš AB banko SNORAS 80 509,26 Lt sumą, o taip pat 2011-11-30 pareiškimą AB bankui SNORAS apie įskaitymą, tačiau kreditorius BAB bankas SNORAS teismui nurodė nesutinkantis su įskaitymu ir ne kartą nurodęs skolininkei vykdyti skolinį įsipareigojimą pagal 2010-12-27 kredito sutartį Nr. 031-30502 (b. l. 18-20, 70-72), todėl teismas, įvertinęs, jog nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl hipotekos lakšto išregistravimo nagrinėjamas ne ginčo tvarka, o kreditorius paneigė, kad skolinis įsipareigojimas įvykdytas pilnai ir tinkamai, ir padaręs išvadą, kad teismui nepateikti įrodymai apie tinkamą prievolių, užtikrintų 2010-12-27 hipotekos lakštu, įvykdymą, pareiškimą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) atskiruoju skundu (b. l. 89-90) prašo 2012-07-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos pareiškimą - išregistruoti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120100012274, įformintą buto (unikalus Nr.1997-4013-3019:0034), esančio Kaune, Partizanų g. 212-36, hipoteką. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2011-11-30 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ pareiškėjai perleido kreditorinį reikalavimą – teisę gauti iš AB banko SNORAS 80 509,26 Lt sumą, buvo perleistas tokio dydžio reikalavimas, kokio dydžio buvo pareiškėjos įsipareigojimai AB bankui SNORAS pagal Kredito sutartį. Tą pačią dieną, kai buvo sudaryta 2011-11-30 Reikalavimo perleidimo sutartis, t. y. 2011-11-30, pareiškėjai AB bankui SNORAS pateikė 2011-11-30 pareiškimą „Apie įskaitymą“, kuriuo informavo AB banką SNORAS, jog visi pareiškėjos įsipareigojimai pagal Kredito sutartį yra įvykdyti atlikto įskaitymo pagrindu, t. y. visos prievolės pagal Kredito sutartį, kurios buvo užtikrintos hipotekos lakštu Nr. 02120100012274, yra įvykdytos. Remiantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi vienas iš prievolių pabaigos pagrindų yra įskaitymas. Šiuo atveju įskaitymas, remiantis CK 6.131 straipsnio 2 dalimi, buvo atliktas AB bankui SNORAS 2011-12-02 įteikiant pranešimą apie įskaitymą. Papildomai pareiškėja pažymėjo, jog CK 6.140 straipsnio pagrindu skolininko nemokumo atveju kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs. Būtent, šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai įskaitymas buvo galimas, nes buvo viešai paskelbtas AB banko SNORAS nemokumas, o bankroto byla AB bankui SNORAS Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta tik 2011-12-07. Remiantis CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas, turėjo būti laikoma, jog skolinis įsipareigojimas, kuris buvo užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 02/1201/0001/2274, yra įvykdytas įskaitymo pagrindu, o skolininkas, kuris yra ir įkeisto turto savininkas (pareiškėjas), gali reikalauti, jog būtų baigta (išregistruota) tokio turto hipoteka. Būtent išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėja ir prašė išregistruoti hipoteką. Tačiau nutartis motyvuota tik tuo, kad neva AB bankas SNORAS paneigė, jog skolinis įsipareigojimas įvykdytas pilnai ir tinkamai, o dėl to skundas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o turėtų būti reiškiamas ieškinys bendrąja ginčo teisenos tvarka. Su tokia pozicija pareiškėja negali sutikti. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad: „Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas sprendimas taikyti banko veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti banko likvidavimo bylą neriboja banko kreditorių teisės įskaityti savo reikalavimus į banko reikalavimus, jei tai leidžia banko reikalavimą reglamentuojantys įstatymai“. Kaip minėta, toks leidimas visiems ūkio subjektams numatytas CK 6.140 straipsnyje. Be to, AB bankas SNORAS pats savo atsiliepime pripažino, jog pripažįsta atliktus įskaitymus toms lėšoms, kurios buvo AB banko SNORAS atsiskaitomosiose sąskaitose. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pareiškėja įgijo teises į banko sąskaitose esančias lėšas ir šių lėšų atžvilgiu galėjo ir turėjo būti taikomas toks pats teisinis reglamentavimas, kuris taikomas ir AB banko SNORAS nurodytų lėšų (pripažintų įskaitymų) atžvilgiu. Pareiškėja Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 85 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo ir turi teisę atlikti įskaitymą, t. y. įskaityti tas savo, kaip indėlininko, pinigines lėšas, į kurias reikalavimo teisė buvo įgyta iš Kredito unijos „Laikinosios Sostinės Kreditas“ su tomis lėšomis, kurias pareiškėja turėjo grąžinti Kredito sutarties pagrindu. Kitaip tariant, AB bankas SNORAS nepaneigė, jog pareiškėja atliko įskaitymą ir kad yra pagrindas pripažinti hipoteką pasibaigusia, o tuo pačiu išregistruoti hipoteką.
Atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą nustatytu laiku negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja su AB banku SNORAS 2010-12-27 sudarė Kredito sutartį Nr. 031-30502 (toliau - Kredito sutartis), kurios pagrindu pareiškėjai buvo suteiktas 105.000 Lt dydžio kreditas, kurio tikslas - refinansuoti Kredito unijos „Laikinosios Sostinės Kreditas“ pareiškėjai suteiktą paskolą (Kredito sutarties 3.1., 3.2. p.). Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto -buto (unikalus Nr. 1997-4013-3019:0034), adresas Partizanų g. 212-36, Kaunas) hipoteka, o hipotekos sandoris įformintas hipotekos lakštu Nr. 02/1201/0001/2274.
2011-11-30 pareiškėja su Kredito unija „Laikinosios Sostinės Kreditas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pareiškėja iš Kredito unijos „Laikinosios Sostinės Kreditas“ įsigijo 80 509,26 Lt (b. l. 73) reikalavimo teisę į AB banką SNORAS. Nurodyta 2011-11-30 Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas tokio dydžio reikalavimas, kokio dydžio buvo pareiškėjos įsipareigojimai AB bankui SNORAS pagal Kredito sutartį. Tą pačią dieną, kai buvo sudaryta 2011-11-30 Reikalavimo perleidimo sutartis, t. y. 2011-11-30, pareiškėja AB bankui SNORAS pateikė 2011-11-30 pareiškimą „Apie įskaitymą“, kuriuo informavo AB banką SNORAS, jog visi pareiškėjos įsipareigojimai pagal Kredito sutartį yra įvykdyti atlikto įskaitymo pagrindu, t. y. visos prievolės pagal Kredito sutartį, kurios buvo užtikrintos hipotekos lakštu Nr. 02/1201/0001/2274, yra įvykdytos. Remiantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi vienas iš prievolių pabaigos pagrindų yra įskaitymas. Šiuo atveju įskaitymas, remiantis CK 6.131 straipsnio 2 dalimi, buvo atliktas AB bankui SNORAS 2011-12-02 įteikiant pranešimą apie įskaitymą. Papildomai pareiškėja pažymėjo, jog CK 6.140 straipsnio pagrindu skolininko nemokumo atveju kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs. Pareiškėjos teigimu, būtent šiuo atveju ir susiklostė tokia situacija, kai įskaitymas buvo galimas, nes buvo viešai paskelbtas AB banko SNORAS nemokumas, o bankroto byla AB bankui SNORAS Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta tik 2011-12-07. Remiantis CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas, turėjo būti laikoma, jog skolinis įsipareigojimas, kuris buvo užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 02/1201/0001/2274, yra įvykdytas įskaitymo pagrindu ir skolininkas, kuris yra ir įkeisto turto savininkas (pareiškėjas), gali reikalauti, jog būtų baigta (išregistruota) tokio turto hipoteka. Būtent išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas ir prašė išregistruoti hipoteką.
Įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Reikalavimas baigti hipoteką tenkintinas tik visiškai padengus skolą kreditoriui. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad: „Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas sprendimas taikyti banko veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti banko likvidavimo bylą neriboja banko kreditorių teisės įskaityti savo reikalavimus į banko reikalavimus, jei tai leidžia banko reikalavimą reglamentuojantys įstatymai“. Pareiškėjos reikalavimai grindžiami CPK normomis, reguliuojančiomis įskaitymą (6.130, 6.136, 6.140 str.). Toks leidimas, pareiškėjos teigimu, visiems ūkio subjektams numatytas CK 6.140 straipsnyje. Tuo tarpu kreditorius neigia, kad skolinis įsipareigojimas įvykdytas visiškai ir tinkamai (b. l. 70-72), jo nuomone, pareiškėjos teisė į įskaitymą yra apribota.
CK 1.2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinės teises gali riboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu - teismas. Lietuvos bankas 2011-11-16 paskelbė AB banko SNORAS veiklos apribojimą (moratoriumą). Nuo šio įvykio pareiškėjos teisė į įskaitymą tapo apribota Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėja pateikė bankui pranešimą apie įskaitymą 2011-12-02. Šiuo atveju, teismo nuomone, teisiškai nėra svarbi aplinkybė, kad 2012-11-24 Lietuvos bankas paskelbė apie banko nemokumą ir visam laikui atėmė banko licenciją, o svarbu yra tai, kad pareiškėjos pranešimo apie įskaitymą dieną vis dar galiojo AB bankui SNORAS Lietuvos banko paskelbtas moratoriumas, kuris draudžia įskaitymus (LR bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Paminėtina, jog bankroto proceso metu įskaitymas taip pat draudžiamas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kaip teigiama atskirajame skunde, AB bankas SNORAS pats atsiliepime pripažino, jog pripažįsta atliktus įskaitymus toms lėšoms, kurios buvo banko atsiskaitomosiose sąskaitose.
Atkreiptinas dėmesys, jog draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ir jų duomenis, kaip nurodo kreditorius, ko pareiškėja neginčija, pareiškėjos sąskaitose banke draudžiamojo įvykio metu (2012-11-24) buvo 1 979,45 Lt, kuriuos pareiškėja turi teisę įskaityti pagal Bankų įstatymo 85 straipsnio 4 dalį. Ši įstatymo nuostata leidžia įskaityti indėlininko ar investuotojo (kaip šios sąvokos apibrėžtos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 11 dalyse), kuris kartu yra ir banko paskolos gavėjas, reikalavimo, už kurį, remiantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, indėlininkui ar investuotojui nemokama draudimo išmoka, į banko reikalavimą indėlininkui ar investuotojui dėl negrąžintos paskolos, tačiau įskaitoma suma (o jeigu indėlininkui ar investuotojui buvo išmokėta draudimo išmoka - įskaitoma suma kartu su draudimo išmoka) neturi viršyti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo išmokų indėlininkams ar investuotojams dydžių. Įvertinęs tai, bankas ir konstatavo, kad pareiškėja turi teisę įskaityti tik 1 979,45 Lt, buvusius jos sąskaitose draudžiamojo įvykio dieną.
Pareiškėja nepaneigė, kad kitoje dalyje jos skoliniai įsipareigojimai BAB bankui SNORAS nėra įvykdyti, todėl nėra pagrindo pripažinti hipoteka pasibaigusia, o tuo pačiu išregistruoti hipoteką.
Pareiškėjos teigimu, ji Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 85 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo ir turi teisę atlikti įskaitymą, t. y. įskaityti tas savo, kaip indėlininko, pinigines lėšas, į kurias reikalavimo teisė buvo įgyta iš Kredito unijos „Laikinosios Sostinės Kreditas“ su tomis lėšomis, kurias pareiškėja turėjo grąžinti Kredito sutarties pagrindu. Paminėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kreditorės bankroto byloje kol kas nėra išspręstas klausimas dėl kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ 80 509,26 Lt reikalavimo perleidimo pareiškėjai ir naujo kreditoriaus įtraukimo šioje dalyje į bankroto procesą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.