Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-756-193-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-11
Bylos Nr.
1A-756-193-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-756-193/2009

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei.,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,advokatui Alfonsui Mašalui,nuteistajam A. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-08 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str., šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės, bei Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-06-26 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bei dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu priteista iš A. S.: UAB „G“ 1557,60 Lt turtinei žalai atlyginti

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. nuteistas už tai, kad jis:

- 2008 m. gegužės 23 d. tarp 8.00 val. ir 10.00 val., tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“ veiklos nevykdo ir jis šioje bendrovėje nedirba, kompiuteriu ir spausdintuvu, UAB „A“ vardu atspausdino netikrą dokumentą – įgaliojimą, šiame dokumente įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis įgaliojamas pasirašyti sąskaitas su UAB „G“ ir suteiktų paslaugų suma neturi viršyti 2 000 litų ir šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino UAB „A“ antspaudu bei pasirašė už UAB „A“ direktorių A. R. bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno Panevėžio miesto gatvėmis iki 2008 m. gegužės 23 dienos 11.00 val., kol jį panaudojo, pateikdamas UAB „G“, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, organizatorei L. K.;

-2008 m. gegužės 23 d. 11.00 val., UAB „G“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš anksto žinodamas, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, apgaule, prisistatydamas UAB „A“ įgaliotu atstovu ir žinodamas, kad ši bendrovė veiklos nevykdo ir jis šioje bendrovėje nedirba, pateikęs UAB „G“ organizatorei L. K. žinomai netikrą dokumentą – neva UAB „A“ išduotą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę pasirašyti sąskaitas su UAB „G“, kai suteiktų paslaugų suma neviršija 2000 Lt, bei tokiu būdu suklaidindamas UAB „G“, kad jis kaip UAB „A“ įgaliotas atstovas, turi teisę gauti pagal 2008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą GRA Nr. už laidojimo paslaugas, išvengė turtinės prievolės – atsiskaityti už suteiktas paslaugas, dėl ko padarė UAB „G“ 1557,60 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo 2009 m. spalio 8 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį dalyje pakeisti, t. y. pagal BK 182 str. 1 d. – išteisinti, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių, o pagal BK 300 str. 1 d. – paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme. Mano, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. ir prieš paskiriant laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į jo ligos pobūdį nebuvo išspręstas klausimas dėl jo galėjimo ją atlikti pataisos namuose. Teigia, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. padarymo, tačiau nepripažįsta kaltės dėl sukčiavimo, t. y. siekimo apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės atsiskaityti už suteiktas laidojimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu jis nurodė, kad jis savo motinos laidotuvių išlaidų dalį įformino UAB „A“ vardu vien todėl, kad tuo metu neturėjo reikiamos pinigų sumos laidotuvių išlaidoms ir žinodamas, kad jo draugas turi šią bendrovę, ja pasinaudojo. Jis neturėjo tikslo išvengti turtinės prievolės atsiskaityti už suteiktas laidojimo paslaugas, nes galvojo, kad pasibaigus teismams susijusiems su minėta bendrove, bendrovė galės atsiskaityti su UAB „G“ už jo motinos laidojimo paslaugas, o jis savo ruožtu atsiskaitys su UAB „G“, arba negalint bendrovei atsiskaityti su UAB „G“, jis pats atsiskaitys. Nurodo, kad jis atsiskaityti negalėjo vien todėl, kad kitoje baudžiamojoje byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir jis neturėdamas savo asmens dokumentų negalėjo tvarkytis savo turtinių reikalų, susijusių su palikimu.

Apelianto manymu, teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jeigu jis pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, tai vadinasi ir apgaule siekė išvengti turtinės prievolės. Tokias klaidingas išvadas teismas padarė, nes nebuvo objektyviai įvertintos jo nurodytos aplinkybės ir į jas tinkamai neatsižvelgta. Apeliantas teigia, kad jo kaltės klausimas dėl sukčiavimo yra grindžiamas tik prielaidomis, o ne byloje nustatytais objektyviais ir neginčytinais įrodymais, todėl toks įrodymų vertinimas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos reikalavimą ir BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Dėl išvardintų priežasčių, apelianto manymu, baudžiamasis įstatymas jo atžvilgiu pritaikytas netinkamai ir nepagrįstai.

Be to, apeliantas skunde pažymi, kad serga podagra, o šios ligos gydymas reikalauja tam tikrų sąlygų, t. y. reikalinga pastoviai keturis kartus per dieną vartoti medikamentus, valgyti dietinį maistą, reikalingi kompresai, masažai. Negalima būti drėgnose patalpose, šaltyje, negalima nervintis. Taip pat jam nustatyta krūtinės angina, širdies yda ir aukštas veninis kraujospūdis. Atsižvelgiant į jo nurodytą sveikatos būklę (pobūdį), apeliantas mano, kad jis negali atlikti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose. Todėl jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Jei teismas nuspręs skirti jam laisvės atėmimo bausmę, tai prieš tai turėtų būti paskirta ekspertizė ar gauta specialistų išvada, siekiant nustatyti ar jis sirgdamas minėta liga gali atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. S. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę.

Apeliantas A. S. ginčija savo kaltę dėl sukčiavimo bei nesutinka su jam už BK 300 str. 1 d. numatytos veikos padarymą paskirtąja bausme, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo apelianto skundą tenkinti. Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus dėl sukčiavimo, tačiau šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apeliantų įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, tačiau A. S. argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu nuteistojo skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nors nuteistasis A. S. savo skunde nurodo, kad nepadarė BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi paties apelianto, taip pat liudytojų L. K. ir A. R. parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo bei jų apžiūros protokolais ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškreipimo, nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra perduoti turtą, perleisti turtine teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Apgaulė gali pasireikšti dviem formomis: aktyviąja – kuomet kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią tikrove neatitinkančią informaciją ir taip ji suklaidina, ir pasyviąja – kai kaltininkas pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas turėjo teisinę pareigą pranešti. Veika sukčiavime aprašyta keturiais alternatyviais požymiais, tai: a) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą; b) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę; c) savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės; d) savo ar kitų naudai turtinę prievolę panaikino. Savo ar kitų naudai turtinės prievolės išvengimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turimos turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar dalinis patenkinimas, kuomet suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių apginti ar toks gynimas yra labai apsunkintas. Nusikalstamos veikos padarinius sukčiavimo sudėtyje aprašytas vienas iš požymių – „išvengė turtinės prievolės“ – faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam. Turtinė prievolė, kurios sukčiaujant išvengė kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo, šioje sudėtyje pasireiškia kaip teisėtu pagrindu atsiradusi ir objektyviai egzistuojanti turtinio pobūdžio pareiga, kurią kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo privalėjo įvykdyti nukentėjusiojo naudai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S., žinodamas apie savo galimybių atsiskaityti už suteikiamas paslaugas neturėjimą, prisistatydamas UAB „A“ įgaliotu atstovu ir žinodamas, kad ši bendrovė veiklos nevykdo ir jis šioje bendrovėje nedirba, pateikė UAB „G“ organizatorei L. K. žinomai netikrą dokumentą – neva UAB „A“ išduotą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę pasirašyti sąskaitas su UAB „G“, kai suteiktų paslaugų suma neviršija 2000 Lt. Visas šias aplinkybes pripažįsta ir pats nuteistasis, skunde nurodydamas, kad laidotuvių išlaidų dalį įformino UAB „A“ vardu, nes tuo metu neturėjo reikiamos pinigų sumos laidotuvių išlaidoms ir žinodamas, kad jo draugas turi šią bendrovę, ja pasinaudojo. Taip pat byloje esančiais įrodymais konstatuota, kad šiems veiksmams jis iš anksto ruošėsi – atspausdino netikrą dokumentą – įgaliojimą, šiame dokumente įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tai pripažįsta ir apeliantas, tačiau jis ginčija tikslo išvengti turtinės prievolės atsiskaityti už suteiktas laidojimo paslaugas buvimą jo veiksmuose. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tą tikslą patvirtina paties nuteistojo parodymai bei jo skundo argumentai. Apeliantas patvirtino pats neturėjęs galimybių atsiskaityti su UAB „G“ už suteiktas paslaugas. Esant tokiai situacijai, užuot ieškojęs teisėtų būdų atsiskaitymui užtikrinti, A. S. ėmėsi neteisėtų veiksmų. Pasigaminęs netikrą dokumentą – įgaliojimą, suteikiantį jam teisę veiklos nevykdančios bendrovės vardu sudaryti sandorį dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, jis pateikė jį UAB „G“ darbuotojai, taip ją suklaidindamas. A. S. pateiktieji objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, apie kurių netikrumą UAB „G“ darbuotoja nežinojo ir negalėjo žinoti, sąlygojo tai, kad apgaulės įtakoje buvo išrašyta ir nuteistajam perduota UAB „A“ vardu išrašyta 2008-05-23 PVM sąskaita faktūra GRA Nr. už A. S. suteiktas laidojimo paslaugas. Tokiu būdu nuteistasis jam priklausiusią teisėtu pagrindu atsiradusią ir objektyviai egzistuojančią turtinio pobūdžio pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas apgaulės būdu perkėlė kitam subjektui – veiklos nevykdančiai UAB „A“. Tokių A. S. veiksmų pasėkoje, suklaidinta UAB „G“ susidūrė su negalėjimu patenkinti bei realizuoti savo turimų turtinių reikalavimų ir dėl to negavo jokio ekonominio ekvivalento turtu, paslaugomis ar kitomis vertybėmis, t. y. patyrė žalą. Taigi, nuteistojo A. S. pateikta apgaulė sąlygojo UAB „G“ suklydimą bei tapo turtinės prievoles išvengimo priežastimi. Tai patvirtina priežastini ryšį tarp apgaulės ir veikos, kas būtina sukčiavimo objektyviajai pusei nustatyti. A. S. suvokė, jog apgaule suklaidinęs UAB „Grauduva“ darbuotoją, jis neteisėtai ir neatlyginimai savo naudai išvengs turtinės prievolės, numatė, kad dėl save neteisėtai praturtinančios veikos minėtai bendrovei atsiras turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Tokiu būdu, A. S. veikoje nustačius BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius konstatuotina, kad nuteistojo A. S. veiksmų turinys visiškai atitiko BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėtį, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą ir už tai nubaustas. Apelianto skunde pateikiami teiginiai apie planavimą atsiskaityti su UAB „G“ ateityje, jo baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo nepašalina, kaip seka iš nuteistojo paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio nuteistasis UAB „G“ žalos neatlygino visiškai, nors nuo jo padarytos nusikalstamos veikos praėjo jau pusantrų metų.

Apeliantas ginčija jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį, teigdamas, jog teismas neatsižvelgė į jo ligos pobūdį bei nesprendė klausimo dėl jo galėjimo bausmę atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. S. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas A. S. bausmes ir parinkdamas jos rūšis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padaryti du tyčiniai nesunkūs, baigti nusikaltimai), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. S. asmenybę (nusikaltimus padarė būdamas ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, be to, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, administracine tvarka baustas, nedirbantis, yra įtrauktas į gyvenamosios neturinčių asmenų apskaitą). Jo atžvilgiu jau buvo taikomas švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat švelnesnės bausmės rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Apeliantui neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis kaip tik laisvės atėmimo bausme pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų A. S. neįmanoma, todėl A. S. paskyrė realią sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kartu teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, A. S. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnės trukmės nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai bausmes. Teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. S. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta.

Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Be to, sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad A. S. diagnozuotos ligos neįtrauktos į minėtą sąrašą. Iš A. S. paaiškinimo apeliacinės instancijos teismui, kad jo nurodytos ligos jam buvo diagnozuotos dar iki nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas, padarymo, seka, kad šios ligos nesutrukdė jam padaryti nusikalstamas veikas, todėl vien dėl to apelianto nurodytos ligos negali būti pripažintos pagrindu atleisti A. S. nuo bausmės.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-08 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Nijolė SušinskienėTomas Zdanavičius