Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. U. 2011 m. spalio 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2011 m. spalio 12 d., tarp 7.00 – 8.00 val., (duomenys neskelbtini) kilometre, žiedinėje sankryžoje, vairuodamas savo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iš dešinės, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kelio ženklą, signalinį stulpelį, sankryžos apšvietimo prožektorių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. U. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. nutraukė administracinės bylos dalį prieš P. U. pagal ATPK 130 str. 1 d. nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai.

P. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iš dešinės, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kelio ženklą, signalinį stulpelį, sankryžos apšvietimo prožektorių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 3-6). Pirmosios instancijos netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog P. U. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, motyvuodamas tuo, jog P. U. informavo nuostolius patyrusią įmonę ir policiją apie padarytą eismo įvykį, nesistengė po eismo įvykio pasislėpti, sugrįžo į įvykio vietą ir padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas padarė išvadą, kad vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį yra numatyta Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET). KET 234 p. numato pareigą nedelsiant pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Iš patrulio L. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-10-12, apie 10.48 val., buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) yra sugadinti kelio ženklai ir automobilio stulpas, automobilis iš įvykio vietos pasišalino, įtariama, kad šalia esančioje sodyboje, stovi pasišalinęs automobilis. Atvykus į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai pamatė apgadintą kelio ženklą ir kelio apšvietimo stulpą, automobilio eismo įvykio vietoje nerado. Nuvykę į šalia eismo įvykio vietos esančią sodybą, kieme pastebėjo automobilį, kuris kaip įtariama pasišalino iš eismo įvykio vietos. Automobilis buvo apdengtas audeklu, nuimti valstybiniai numeriai, kurie rasti automobilio bagažinėje. Apžiūrinėjant automobilį, į kiemą atėjo P. U. ir paaiškino, kad jis vairavo minėtą automobilį ir kelyje (duomenys neskelbtini) padaręs eimo įvykį pasišalino, o automobilį pravažiuojančio traktoriaus pagalba atitempė į sodybą (b. l. 20-21). Liudytojas L. S., dirbantis Plungės rajono policijos komisariate, teismo posėdyje parodė, kad 2011-10-12, apie 9.30 val., tikslaus laiko neprisimena, buvo gauta informacija iš VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojo R. Ž., kad žiedinėje sankryžoje eismo įvykio metu apgadinti kelio įrenginiai. Vėliau telefonu skambino asmuo prisistatęs P. U. ir pranešė, kad jis apgadino kelio ženklą ir kitus įrenginius. Jam buvo paaiškinta, kad įvykis jau užregistruotas ir jis turi nuvykti į įvykio vietą (b. l. 45). P. U. 2011-10-12 paaiškinime nurodė, kad 2011-10-12, apie 7 val., važiavo savo automobiliu „Audi 100“, kelyje (duomenys neskelbtini) esančiu žiedu nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl ko atsitrenkė į kelio ženklą ir apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio pasišalino, nes nežinojo, kad reikia iškviesti policiją (b. l. 8). Teismo posėdžio metu P. U. nepripažino savo kaltės, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad po eismo įvykio, jo automobilis užtvėrė didžiąją dalį važiuojamosios dalies, todėl, siekdamas išvengti eismo įvykio su sunkesnėmis pasekmėmis, pravažiuojančio traktoriaus pagalba, apgadintą savo automobilį nutempė į šalia sankryžos, esančios sodybos kiemą, kur automobilį paliko. Telefono pats neturėjo, jį gauti tuo metu nebuvo iš kur, todėl nuėjo į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešti apie kelio ženklo ir kitų įrenginių sugadinimą. Pranešęs apie įvykį direktoriui, vėliau pasiskolintu telefonu skambino į policiją pranešti apie įvykį, kur buvo paaiškinta, kad apie įvykį pranešimas jau yra užregistruotas ir išsiųstas į įvykio vietą policijos ekipažas, kad ir jis ten turi nuvykti. Jis nuvyko prie palikto sodyboje automobilio, ten jau buvo policijos pareigūnai (b. l. 44-45). Surinkti įrodymai patvirtina, jog P. U. 2011-10-12 vairuodamas automobilį „Audi 100“ nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iš dešinės, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kelio ženklą, signalinį stulpelį, sankryžos apšvietimo prožektorių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. To, kad pasišalino iš įvykio vietos, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, P. U. neneigia. Jis nurodo, kad pranešti apie eismo įvykį telefonu neturėjo galimybės, todėl nuėjo į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešė direktoriui, o vėliau paskambino policijai.

KET 232 p. numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, tai į eismo įvykio vietą policija nekviečiama. KET 234 p. numato pareigą nedelsiant pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011-10-12 pranešė apie įmonei padarytus materialinius nuostolius už 1185 Lt (b. l. 22-24). Šioje byloje nustatyta, kad P. U. sukėlęs eismo įvykį, žalą padarė VĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl darytina išvada, kad P. U., laikydamasis KET reikalavimų, po eismo įvykio turėjo pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį. Be to, kiekvienas vairuotojas, o ypač turintis vairuotojo stažą nuo 1970 m., privalo žinoti KET ir laikytis nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010). P. U. nurodo, kad neturėjo tikslo slėptis ir taip išvengti atsakomybės, tačiau konstatuoti, kad P. U. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. pakanka nustatant, kad jis suvokė, kad jis sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės byloje nustatytos. P. U. teisme parodė, kad neturėjo telefono, todėl pranešti apie eismo įvykį nuėjo į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, vėliau paskambino policijai (b. l. 44-45). Taigi, P. U. pats nurodo, kad iš eismo įvykio vietos buvo išėjęs, bet nesistengė apie įvykį kuo greičiau pranešti policijai, o sugrįžo tik sužinojęs, kad apie įvykį policijai yra žinoma.

Nustatyta, jog P. U., suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus, policijai apie eismo įvykį nepranešęs, nutempė iš įvykio vietos savo automobilį ir jį paslėpė, todėl padarė ne tik pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., bet ir pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nutarimas naikintinas dalyje dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Apeliacinio skundo reikalavimas pradėti P. U. administracinę teiseną pagal ATPK 187² str., nepagrįstas, todėl netenkintinas. P. U. traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl neatsako už melagingų parodymų davimą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

Skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. atsižvelgiama į padarytą administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. P. U. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir pasišalino iš įvykio vietos. P. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino dėl padaryto eismo įvykio, nuoširdžiai gailisi. P. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Neturi galiojančių tokios pačios rūšies teisės pažeidimo nuobaudų.

Todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nutarimas naikintinas dalyje dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. P. U. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nutarimas dalyje dėl pažeidimo padarymo numatyto ATPK 127 str. 2 d. yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimą dalyje dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti.

P. U. pripažinti kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti jam 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas, skirtas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. subendrinti ir paskirti P. U. galutinę nuobaudą 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.

Nutarimas neskundžiamas.