Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T.

apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. T. paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. T. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant jos sąlygas – būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. 2023 m. lapkričio 20 d. apie 14.38 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, iš prekybos salės paėmė 1 vnt. parfumuoto vandens „Premiere Note Rose Sheherazade“ 100 ml., 179 Eur vertės, kurį įsidėjo į striukės kišenę ir išėjo iš parduotuvės, už šią prekę nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 179 Eur vertės turtą.

1.2. 2023 m. gruodžio 24 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ paėmė nuo prekių lentynos ausines „Sony WH-1000XM5“, 439,99 Eur vertės, paslėpė po striuke ir praeidamas pro kasas už prekę nesumokėjo, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatavo, jog M. T. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis padarė du baigtus baudžiamuosius nusižengimus, kad jis teistas, baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, dėl priklausomybės ligų, psichikos sutrikimų nesigydė, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apylinkės teismas padarė išvadą, kad M. T. turi būti paskirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. nesutinka su jam paskirta arešto bausme, prašo ją pakeisti viešaisiais darbais arba bauda. Nuteistasis pažymi, jog yra dirbantis, kaltę pripažino ir gailėjosi.

4. Atsiliepimu į nuteistojo M. T. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Rita Laurynaitienė prašo nuteistojo skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. T. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Prokurorė pažymi, jog nuteistasis, turėdamas neišnykusį teistumą ir būdamas eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, padarė du baigtus baudžiamuosius nusižengimus, jis teistas 17 kartų, iš kurių 16 nusikalstamų veikų taip pat buvo nukreiptos į neteisėtą svetimo turto užvaldymą, kas rodo, jog padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Prokurorės įsitikinimu, šios aplinkybės leido apylinkės teismui pagrįstai spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus M. T. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę. Skirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, ji nėra aiškiai neteisinga ar per griežta.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis M. T. apeliaciniu skundu neginčija Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jam inkriminuotų BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Apeliantas nesutinka tik su paskirta arešto bausme, prašo ją pakeisti viešaisiais darbais ar bauda. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant M. T. bausmę.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. M. T. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jų skaičių, pavojingumą ir stadiją (nustatė, jog buvo padaryti du baigti baudžiamieji nusižengimai), M. T. asmenybę (nurodė, jog apeliantas teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė, VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į M. T. atsakomybę lengvinančias bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – apylinkės teismas nustatė, jog apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu dėl įvykdytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje nenurodoma, kad šias nusikalstamas veikas apeliantas įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia bei iš savanaudiškų paskatų, tačiau šių BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nurodytų aplinkybių neaptarimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog, skiriant ir individualizuojant M. T. bausmę, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

9. Nors BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė galimybę šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti ir viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo M. T. paskirtų bausmių rūšimis. Tai konstatuojant visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas apeliantui tikrai nėra pirmasis. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, o taip pat ir šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, M. T. Lietuvoje buvo teistas net septyniolika kartų, iš jų net šešiolika kartų būtent už vagystes. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad apeliantas už nusikaltimus, susijusius su vagystėmis, du kartus teistas ir kaimyninėje valstybėje – Lenkijoje. Be to, M. T. daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už teisės pažeidimus, kurie buvo nukreipti į svetimo turto neteisėtą pasisavinimą (smulkios vagystės iš parduotuvių, degalinių). Nusikalstamas veikas apeliantas pradėjo vykdyti dar būdamas nepilnametis, tiek jas, tiek administracinius nusižengimus jis darė sistemingai. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, jam būdingas turtinių nusikaltimų darymo modelis, o tai leidžia konstatuoti, jog baudžiamieji nusižengimai, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, vis tik nebuvo padaryti atsitiktinai, o buvo dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

10. Anksčiau apeliantui buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, taip pat ir arešto bei laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų atlikimas jokios teigiamos įtakos jam nedarė, jis ir toliau sistemingai grobia svetimą turtą, ką neabejotinai patvirtina ir šioje byloje nustatytos aplinkybės – būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, M. T. ir vėl nusikalto praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo, atlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi jam nustatytą galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, įvykdydamas dvi vagystes per itin trumpą laikotarpį (vagystės įvykdytos 2023 m. lapkričio 20 d. bei 2023 m. gruodžio 24 d.). Pastebėtina ir tai, kad 2023 m. lapkričio 20 d. apeliantas įvykdė ir dar vieną vagystę – iš kitos „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrobė kvepalus, tačiau pagrobto turto vertė neviršijo 3 MGL, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, apeliantas ir toliau nesusilaiko nuo tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veiksmų atlikimo, todėl teisėjų kolegija nemano, kad M. T. už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos ne su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės (areštas), o baudos ar viešųjų darbų bausmės, o kartu ir nustatyta galutinė subendrinta ne arešto bausmė, būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, tyčinį jų pobūdį, tai, kad abi veikos baigtos, aptartus apeliantą itin neigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į tai, jog šiuo atveju buvo nustatyta tik viena M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik apeliantui skirtinų bausmių rūšį, bet ir jų trukmę. Pažymėtina, jog, nepaisant visų aptartų nuteistojo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už abi nusikalstamas veikas buvo paskirtos 30 parų arešto bausmės, t. y. tik nežymiai didesnės bausmės, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis nustatomas baudžiamojo nusižengimo padarymo atveju. Be to, pagrįstai bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas parinko apeliantui palankesnį dalinį, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą, bei prie bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridėjo tik 15 dienų arešto, paskirdamas subendrintą bausmę – 45 paras arešto. Be to, ši bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis.

12. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis akcentuoja tai, kad jis pilnai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, be to, dirba, todėl būtų finansiškai pajėgus sumokėti paskirtą baudą. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagrindinis kriterijus parenkant kaltininkui skirtinos bausmės rūšį yra jos efektyvumas įgyvendinant bausmės paskirtį. Todėl nusprendus, kad tik pati griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmė šiuo atveju gali padėti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, ta aplinkybė, jog nuteistasis dirba ir iš gaunamo darbo užmokesčio galėtų savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą arba bauda galėtų būti išieškota priverstinai, nelaikytina sudarančia pagrindą švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. T. paskirtas bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog jis visiškai prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailisi, šią aplinkybę pripažindamas lengvinančia jo atsakomybę. Taigi, nenustačius, jog paskirtosios bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežtos, nėra pagrindo jų švelninti remiantis ta pačia aplinkybe, kurią jau įvertino žemesnės instancijos teismas.

13. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti nuteistojo skundo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nei už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo M. T. paskirtos bausmės, nei nustatyta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė negali būti laikomos netinkamomis, per griežtomis, neproporcingomis tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytoms nusikalstamos veikoms. Todėl skundas atmetamas.

14. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamąjį įstatymą, pritaikęs M. T. BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. atidėdamas nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, tuo tarpu apeliantui tokios rūšies bausmė paskirta ne pirmą kartą. Teistumas, už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jam buvo taikyta šios rūšies bausmė, taip pat nėra išnykęs. Tačiau, esant tik nuteistojo apeliaciniam skundui, šios žemesnės instancijos teismo padarytos klaidos teisėjų kolegija ištaisyti negali, kadangi BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.