Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant Klaipėdos apskrities VKP atstovui Gediminui Radzevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas I. I. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. surašytas už tai, kad jis 2014-11-01, apie 22.27 val., (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, išdaužė M. Š. priklausančio sodo namelio laukinių durų stiklą, padarydamas 100 Lt žalą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. I. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Į 2014-11-18 teismo posėdį I. I. neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. I. administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad durų stiklą išmušė su galva paslydęs ir griūdamas, t.y. galimai neatsargiai, buvo paskirti kiti teismo posėdžiai 2015-01-14 ir 2015-02-23, į šiuos teismo posėdžius nutartimis buvo paskirtas I. I. atvesdinimas, tačiau į teismo posėdžius I. I. nebuvo atvesdintas, nurodant, kad tokios galimybės nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. I..

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta taip pat nedalyvaujant nukentėjusiajai M. Š., kadangi ji į teismo posėdžius vėlgi nebuvo atvesdinta, nurodant, kad tokios galimybės nėra.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra galimybės atvesdinti I. I. ir M. Š., kadangi nėra žinoma jų gyvenamoji vieta, taip pat paaiškino, kad visi įrodymai į bylą yra pateikti, policijos pareigūnai pačio įvykio nematė, administracinis kaltinimas I. I. pateiktas pagal nukentėjusiosios paaiškinimą ir įvykio vietoje rastą sudaužytą langą ir duženas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. I. administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad durų stiklą išmušė su galva paslydęs ir griūdamas. Teismo nuomone, tokia I. I. versija byloje esančiais įrodymais nepaneigta. Nors nukentėjusioji M. Š. 2014-11-01 pareiškime nurodė, kad 2014-11-01, apie 15.00 val., tarp jos ir I. I. kilo konfliktas, nes jis nenorėjo išeiti iš jos namų, iškvietė policijos pareigūnai, kurie I. I. išvežė, apie 21.00 val. I. I. grįžo, vaikščiojo aplink namą ir barškino į langus, o atėjęs paskutinį kartą, I. I. išdaužė verandos stiklą, padarydamas jai 100 Lt žalą, tačiau šiame pareiškime nėra užfiksuota, kad M. Š. betarpiškai matė lango išdaužimo aplinkybes. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad išdaužtas durų rankenos aukštyje esantis langelis, duženos nukritusios patalpos viduje, kas iš esmės neprieštarauja I. I. lango išdaužimo versijai. Iš patrulės G. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą nuvyko pagal budėtojo pranešimą, juos pasitiko M. Š., kuri teigė, kad apie 21.00 val. į jos namus atėjo sugyventinio draugas I. I. ir išdaužė laukinių durų langą, po įvykio I. I. pasišalino, t.y. policijos pareigūnai rėmėsi nukentėjusiosios paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 10 straipsnį, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str., sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. I. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą durų langą išdaužė tyčia. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. I. kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, I. I. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą I. I. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnį nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.