Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas Švedijos Karalystės Sotertorno apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės įstatymo 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktą ir 3 straipsnį - 7 metų laisvės atėmimo bausme. Švedijos Karalystės Svea Apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi suderinus Švedijos Soterdorno 2012 m. liepos 2 d. apylinkės teismo nuosprendį su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio 3 dalimi (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), R. L. palikta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytos 295 dienos. Nutartis įsiteisėjusi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi R. L. taikė lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, nustatant pareigas: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nutarta nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d. Bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 5 d.Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius teikimu kreipėsi į teismą panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, kadangi nuteistasis nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei padarė administracinius nusižengimus.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teikimą tenkino ir panaikino nuteistajam (probuojamajam) R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiuntė jį atlikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi, suderinus Švedijos Soterdorno 2012 m. liepos 2 d. apylinkės teismo nuosprendį su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paliktą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmę atliekant pataisos namuose ir jos pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis skundu apygardos teismui prašo Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, Probacijos tarnybos teikimą atmesti.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas lygtinį paleidimą panaikino remdamasis tuo, kad nuteistasis nesumokėjo baudos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei kad padarė administracinius nusižengimus. Nuteistojo teigimu, klausimas dėl įmokos nesumokėjimo į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą jau buvo įvertintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nevykdoma dėl pateisinamos priežasties - piniginių lėšų trūkumo, todėl, esant tokioms teismo išvadoms, jis neturėjo pagrindo manyti, kad reikėtų elgtis kitaip, pavyzdžiui, skolintis pinigus už dideles palūkanas, kad tik iš karto sumokėti visą jam paskirtą įmoką. Todėl jis, pagal savo finansines galimybes po Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo, įmoką mokėjo dalimis: 2017 m. vasario 13 d. įmokėjo 43,20 Eur, 2017 m. gegužės 31 d. - 45 Eur, 2017 m. liepos 18 d. - 50 Eur, 2017 m. rugpjūčio 14 d. - 50 Eur, 2017 m. spalio 3 d. - 45 Eur, šiuo metu iš viso yra įmokėjęs 233,20 Eur. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas panaikino lygtinį paleidimą, nurodydamas argumentą, kad jis įmokėjęs tik dalį jam paskirtos įmokos, nors daugiau nei vienerius metus gavo pajamas iš darbinės ir individualios veiklos ir tokiu elgesiu ignoruoja teismo sprendimą. Teismas neatsižvelgė, kad jo turtinė padėtis suprastėjo, nes nuo 2017 m. vasario 8 d. tapo bedarbiu. Tik nuo 2017 m. balandžio 8 d. pagal bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau su UAB „(duomeny neskelbtini)“ pagal individualios veiklos pažymėjimą pradėjo teikti vežimo paslaugas ir jo pajamos, atskaičius mokesčius sudaro tik 261 Eur per mėnesį. Iš minėtų pinigų nuomojasi butą, moka komunalinius mokesčius, taip pat turi įsiskolinimą už privalomą sveikatos draudimą. Šios aplinkybės patvirtina jo prastą finansinę padėtį, tačiau jis vis tiek deda pastangas mokėti įmokas į minėtą fondą.Nuteistasis savo skunde pripažįsta, kad jis tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau pažymi, kad dalis pažeidimų susiję su transporto priemonių eksploatavimo dokumentais, už kuriuos pagal sutartį atsakinga bendrovė, o dėl pažeidimo nesilaikius naujai pastatyto kelio ženklo „eismas draudžiamas“ tiesiog nepastebėjo. Nuteistojo nuomone, visi administraciniai nusižengimai padaryti dėl neatsargumo, susiję su automobilio vairavimu, todėl juos vertinant lygtinio paleidimo sąlygų vykdymo aspektu yra mažareikšmiai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamojoje nutartyje rėmėsi tik neigiamomis aplinkybėmis, tačiau visai nevertino, kad jis dirba dviejuose darbuose, stengiasi dirbti ir užsidirbti, taip siekdamas save išlaikyti, integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, gaudamas itin mažas pajamas dalimis moka jam paskirtą sumokėti įmoką, laikosi probacijos sąlygų ir siekia įgyvendinti savo tikslus teisėtomis priemonėmis, charakterizuojamas teigiamai, priklauso žemai naujos nusikalstamo veikos padarymo rizikai, todėl probacijos tikslai įgyvendinami.Nuteistojo R. L. skundas tenkintinas.Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Taigi iš įstatymo nuostatų akivaizdu, jog turi būti vertinama visa probacijos vykdymo sąlygų visuma (jų pažeidimai ir pan.), taip pat turi būti atsižvelgiama į konkretaus nuteistojo resocializacijos – gebėjimo gyventi nenusikalstant bei integruojantis į visuomenę – pažanga (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.).Taip pat Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą Probacijos skyrius, nustatęs, kad paskyrus kitus įpareigojimus būtų daroma teigiama įtaka probuojamojo elgesiui, padėtų užtikrinti nukentėjusiojo interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.Įvertinus pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis apygardos teismas, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai įvertino Probacijos skyriaus pateiktus duomenis, nuteistajam R. L. vykdoma probacija siekiamus tikslus, nuteistojo asmenybę, įstatymo reikalavimus ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad yra pagrindas pakeisti nuteistajam R. L. probacijos sąlygas, pasiunčiant jį atlikti bausmę į pataisos namus. Kaip jau minėta, R. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, nustatant pareigas: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjęs įmokas: 2017 m. vasario 13 d. įmokėjo 43,20 Eur, 2017 m. gegužės 31 d. - 45 Eur, 2017 m. liepos 18 d. - 50 Eur, 2017 m. rugpjūčio 14 d. - 50 Eur, 2017 m. spalio 3 d. - 45 Eur, viso yra įmokėjęs 233,20 Eur. Iš šių įmokų matyti, kad jos visos atliktos po 2017 m. vasario 6 d. priimtos nutarties, kuria Kauno apylinkės teismas atmetė Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo R. L.. Šioje nutartyje teismas pritarė tam, kad nuteistojo gaunamos pajamos nėra pakankamomis, kad nustatytu terminu jis galėtų įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju, situacija yra pakitusi tiek, kad galima spręsti apie nuteistojo pastangas paskirtą įmoką mokėti dalimis (kaip minėta sumokėta 233,20 Eur). Iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog nuteistasis R. L., siekdamas vykdyti teismo įpareigojimus, 2017 m. balandžio 8 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje numatyta, jog R. L. teiks pavėžėjimo paslaugą visoje Lietuvoje. Sutartyje numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėjimo veiklai suteikia būtinas sąlygas: techniškai tvarkingą automobilį, apmoka su automobilio eksploatacija susijusias išlaidas. Šalių susitarimu gautas pelnas numatytas dalinti tokiomis dalimis 70 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 30 procentų R. L.. Šios sutarties sąlygos dėl pelno dalinimosi, leidžia aiškiai spręsti, kad R. L. skiriama žymiai mažesnė pelno dalis. Sumokamų sumų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dydį nuteistasis patvirtino sąskaitomis faktūromis (b. l. 44-48), atitinkamai sąskaitos faktūros (b. l. 49-51) patvirtino ir darbinius santykius bei pajamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismui nuteistasis taip pat pateikė buto nuomos sutartis, kuri paskutinioji sudaryta 2017 m. balandžio 15 d. ir kurioje numatytas 150 Eur mėnesinis nuomos mokestis. Pateiktų sąskaitų kopijos patvirtino už butą sumokamų mokesčių sumas. Be šių duomenų, nuteistasis teismui pateikė ir prašymo Sodros Panevėžio skyriui kopiją, iš kurio matyti, kad R. L. įskolinimui sumokėti prašo suteikti 4 mėnesių terminą. Šie visi duomenys patvirtina, kad nuteistasis dirba, stengiasi padidinti savo pajamas, tačiau tarp uždirbamų ir pragyvenimo lėšų susidaro labai mažas skirtumas, kas nuteistajam trukdo sumokėti visą teismo paskirtą įmoką nors ir per keturis mėnesius. Integravimasis į visuomenę, darbo suradimas ir gavimas pakankamai pajamų bent minimaliam pragyvenimui teisėtomis priemonėmis, nėra lengvas. Šiuo konkrečiu atveju probuojamojo pastangos akivaizdžios, todėl negali būti nevertinamos, arba vertinamos priešingai nuteistojo interesams.Nuteistasis savo skunde nesutinka ir su tuo, kaip bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kontekste buvo vertinami jo padaryti administraciniai nusižengimai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog R. L. 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. padarė administracinius nusižengimus, susijusius su transportu. Du pažeidimai įvardinti, kaip automobilio vairavimas neturint automobilio registracijos dokumento ir privalomojo draudimo dokumento. Kaip jau minėta aukščiau bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje buvo numatyta, kad (p. 2.15) Partneris 1 (UAB „duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja pateikti visus reikiamus dokumentus Partneriui 2 (R. L.), kurie būtini, jog Partneris 2 galėtų tinkamai eksploatuoti turtą (b. l. 42). Kad šie reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai įvykdyti ir dėl ko administracine tvarka buvo nubaustas R. L., pateikė paaiškinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nurodydama, kad būtent dėl neapsižiūrėjimo automobilio dokumentai buvo likę jų žinioje, apie tai R. L. neinformavo, todėl šie administraciniai nusižengimai buvo įtakoti būtent jų neapsižiūrėjimo, tad R. L. objektyviai jų pateikti policijos pareigūnams negalėjo. Šiame paaiškinime direktorė taip pat paaiškino apie darbo specifiką bei išskirtinai teigiamai charakterizavo R. L. (b. l. 62). Pritartina apelianto argumentams, kad du nusižengimai padaryti dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė savo įsipareigojimų, o R. L. nebuvo pakankamai apdairus, kad pareikalauti tinkamo įsipareigojimų įvykdymo. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog R. L. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, piktnaudžiavo savo teisėmis ir todėl būtų tikslinga jam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų prevencija. Duomenų, jog R. L. atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nėra ir nors padaryti administraciniai nusižengimai, tačiau jie niekaip nėra susiję su nuteistojo netinkamu elgesiu, o susiję su jo darbo specifika. R. L. siekia tvarkytis savo gyvenimą pagal visuomenėje priimtas normas, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo asmenybė bent jau šiuo metu nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jam turėtų būti griežtinamas bausmės atlikimo režimas.Esant paminėtoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. teikimo dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos panaikinimo R. L. netenkinti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.