Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovams B. N. K. (B. N. K.) ir D. I. (D. I.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams B. N. K. ir D. I., prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 620 037,02 Eur žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, t. y. pateikti teismui ieškinį bei jo priedus išverstus į atsakovams suprantamą kalbą. Teismas nustatė, kad atsakovas D. I. (D. I.) yra Čekijos Respublikos pilietis, atsakovas B. N. K. (B. N. K.) yra Bulgarijos Respublikos pilietis. Ieškinys bei jo priedai teismui pateikti lietuvių kalba, tačiau nėra pridėti šių dokumentų vertimai į atsakovams suprantamą kalbą (CPK 113 str. 3 d.). Todėl teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumų pašalinimui (CPK 115 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (toliau - apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nemotyvavo, kuo rėmėsi spręsdamas, kad atsakovams lietuvių kalbos žinių nepakanka procesinėms teisėms įgyvendinti. UAB „OKZ Holding Baltija“ įregistruota 2003 m. liepos 4 d. ir nuo 2003 metų atsakovai dirba ir/arba yra susiję su įmonės veikla. B. N. K. registruotas ir gyvena Lietuvoje. Teismas nenurodė, į kokią kalbą išverti ieškinį ir ieškinio priedus. Su ieškiniu pateiktais priedais atsakovai yra susipažinę ir supranta jų turinį bei esmę, todėl teismo nurodymas pateikti ieškinį ir jo priedus atsakovams suprantama kalba yra nepagrįstas ir perteklinis. Apeliantė 2016 m. balandžio 12 d. teikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT) civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02033-12 valstybine kalba. Pažymėtina, kad FNTT 2015 m. balandžio 4 d. gautame pranešime dėl civilinio ieškinio pateikimo nebuvo nurodymo, kad civilinį ieškinį teikti atsakovams suprantama kalba.Atsakovai kaip proceso dalyviai buvo supažindinti su baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga (BPK 181 str.). Apeliantė su ieškiniu pateikė iš FNTT gautas specialisto išvadas, su kuriomis atsakovai buvo susipažinę. Taip pat pateiktas Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-27- 363/2017, iš kurio matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą tik kaltinamajam B. N. K. atstovavo advokatas ir vertėja, D. I. vertėjo neturėjo, kas leidžia daryti išvadą, kad D. I. ir B. N. K. su nuosprendžiu yra susipažinę. Su ieškiniu taip pat pateikta: 2009 m. gruodžio 18 d. Telšių rajono apylinkės teismo priverstinio įkeitimo lakštas, Telšių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutartis ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1917-370/2011. Su šiais teismų procesiniais sprendimais, atsakovai supažindinti vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalies numatyta tvarka.2011 m. birželio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus raštas „Įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo“ buvo siunčiamas registruotu laišku. Šis raštas buvo pridėtas prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „OKZ Holding Baltija“. Nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos apygardos teisme dalyvavo UAB „OKZ Holding Baltija“ atstovai. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-363/2017 gautas nuteistojo B. N. K. advokato apeliacinis skundas, proceso dalyvių asmens duomenys yra perduoti Klaipėdos apygardos teismui. Todėl yra teorinė ir praktinė galimybė susipažinti su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės paduoto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą ieškinio trūkumų šalinimui, nes apeliantė nepridėjo ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovams (Čekijos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos piliečiams) suprantamą kalbą (CPK 113 str. 3 d.). Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas nemotyvavo, kuo remdamasis sprendė, kad atsakovų lietuvių kalbos žinių nepakanka procesinėms teisėms įgyvendinti; teismas nenurodė, į kokią kalbą turi būti išversti procesiniai dokumentai; atsakovai yra susipažinę su ieškiniu teikiamais priedais, supranta jų turinį bei esmę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Civilinio proceso normos reglamentuoja teismui teikiamų procesinių dokumentų, be kita ko, ir ieškinio bei jo priedų, formą ir turinį. Nagrinėjamu atveju aktuali yra CPK 113 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą (tai yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba). Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalies išimčių, susijusių su asmens gyvenamąja vieta, nėra. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovai yra Čekijos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos piliečiai, sprendė, kad atsakovams įteiktini procesiniai dokumentai turi būti išversti į jiems suprantamą kalbą. Todėl atmestini apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad teismas nemotyvavo, kuo rėmėsi spręsdamas, jog atsakovams lietuvių kalbos žinių nepakanka procesinėms teisėms įgyvendinti. Juo labiau, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovai supranta lietuvių kalbą tiek, kad galėtų suprasti ja surašytus ir jiems skirtus procesinius dokumentus. Apeliantės argumentai, kad atsakovai nuo 2003 metų dirba ir/arba yra susiję su UAB „OKZ Holding Baltija“ veikla, savaime nepagrindžia, kad atsakovai moka lietuvių kalbą ir/arba jų lietuvių kalbos žinos yra tokios, kad jų pakaktų procesinėms teisėms bei pareigoms įgyvendinti. Šios išvados nepaneigia ir ta apeliantės nurodoma aplinkybė, kad vieno iš atsakovų – B. N. K. gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, nes procesinių dokumentų vertimų būtinumas siejamas ne su asmens gyvenamąja ir/ar darbo vietomis, o su valstybinės kalbos nesupratimu. Todėl atsakovų darbo bei vieno jų gyvenamoji vieta Lietuvoje nepaneigia apeliantės pareigos pateikti procesinių dokumentų vertimus į šiems asmenims suprantamą kalbą.Tai, kad atsakovai nesupranta arba nepakankamai supranta lietuvių kalbą, patvirtina jau vien tai, kad Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-27-363/2017, kurioje atsakovai kaltinti padarę BK numatytas nusikalstamas veikas, dalyvavo vertėja. Šios aplinkybės taip pat pagrindžia išvadą, kad atsakovai negeba savo procesinių teisių įgyvendinti valstybine (lietuvių) kalba. Šių išvadų nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantės 2011 m birželio 17 d. rašto išsiuntimo UAB „OKZ Holding Baltija“ bei bankroto bylos UAB „OKZ Holding Baltija“ nagrinėjimu, nes vien valstybine kalba procesinių dokumentų įteikimas Lietuvoje registruotam juridiniam asmeniui nereiškia, kad atsakovai (nors ir buvo susiję su šia įmone) supranta lietuvių kalbą. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovai, kuriems turės būti įteikti apeliantės procesiniai dokumentai, supranta valstybinę kalbą. Tai, kad apeliantė turi pateikti reiškiamo ieškinio vertimą į atsakovams suprantamą kalbą, nepaneigia ir aplinkybė, jog apeliantė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje teikė valstybine kalba. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimą reglamentuoja civilinio proceso normos (žr. nutarties 8 punktas), be to, kaip minėta baudžiamojoje byloje dalyvavo vertėja, o ir nagrinėjamoje byloje teikiamas ieškinys tiek savo pagrindu, apimtimi bei ieškinio dalyku akivaizdžiai nėra tapatus pareikštam baudžiamojoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė turi pateikti teismui ieškinio vertimą į atsakovams suprantamą kalbą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas įpareigojo apeliantę pateikti ir visų ieškinio priedų vertimus. Apeliantės teigimu, su ieškiniu pateiktais priedais atsakovai yra susipažinę ir supranta jų turinį bei esmę. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas bent jau šioje proceso stadijoje neturi pagrindo nesutikti. Susipažinus su ieškinio priedais, kyla pagrįstų abejonių, ar jų vertimai tikrai būtini, kadangi su dalimi ieškinio priedų atsakovai kaip proceso dalyviai buvo (turėjo būti) susipažinę baudžiamojoje byloje, su kita dalimi – byloje dėl bankroto bylos UAB „OKZ Holding Baltija“ iškėlimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei šiuo metu netikslinga pateikti vertimus tų prie ieškinio pridėtų dokumentų, su kuriais atsakovai, tikėtina, jau yra susipažinę ir jų turinys jiems yra žinomas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu esant pagrindui spręsti kitaip, ieškinio atitikimo jo turiniui keliamiems reikalavimams klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai (CPK 113 str. 3 d., 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, į kokią kalbą verstini procesiniai dokumentai, nelaikytina procesinės teisės pažeidimu. Pirmosios instancijos teismui, nustačius, kad atsakovai yra Čekijos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos piliečiai, laikytina, kad į šių valstybių kalbą procesiniai dokumentai ir turi būti verčiami. Juolab, kad iš Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovas D. I. yra čekas, o atsakovas B. N. K. – bulgaras. Apeliantei turint pagrįstų žinių apie kitą atsakovams suprantamą kalbą, procesiniai dokumentai gali būti verčiami ir į ją. Tačiau reikia įvertinti tai, kad jeigu dėl procesinio dokumento kalbos atsakovai atsisakys jį priimti, tai apeliantė turės pakartotinai dokumentus išverti į atsakovams suprantamas kalbas, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieštarautų proceso operatyvumo principui.Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis keistina, nustatant apeliantei naują terminą ieškinio trūkumų pašalinimui – ieškinio vertimų į atsakovams suprantamą kalbą pateikimui (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui terminą iki 2017 m. liepos 17 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – pateikti pirmosios instancijos teismui ieškinio vertimus į atsakovams suprantamą kalbą.