Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl turto padalijimo, išlaikymo atsakovui priteisimo ir išlaidų, tvarkant bendrą ūkį priteisimo, tretieji asmenys - UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Jurita“; trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos už šilumos energiją, cirkuliaciją ir karštą vandenį bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011-06-23 gautas atsakovo priešieškinis (b.l. 23-25), kuris 2011-11-02 buvo patikslintas (b.l. 125-128). Priešieškinyje atsakovas prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti jam didesnę buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t.y., priteisiant jam kambarius plane pažymėtus indeksais 21-4 (plotas 11,40 kv.m), ir 21-3 (plotas 18,04 kv.m), iš viso 29,41 kv.m ploto, o ieškovei – kambarį buto plane pažymėtą indeksu 21-5, turintį 11,85 kv. m ploto. Virtuvę, plane

pažymėtą indeksu 21-2, turinčią 8,52 kv.m ploto, koridorių, plane pažymėtą indeksu 21-1, turintį 11,16 kv.m ploto, vonią, plane pažymėtą indeksu 21-9, turinčią 2,55 kv.m ploto, tualetą, plane pažymėtą indeksu 21-8, turintį 0,90 kv.m ploto, tamsų kambariuką, plane pažymėtą indeksu 21-5, turinčio 2,37 kv.m ploto, tamsų kambariuką, plane pažymėtą indeksu 21-7, turintį 0,83 kv.m ploto bei rūsį palikti bendram naudojimui. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam iš ieškovės po 300 Lt išlaikymą, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, 2276,80 Lt sumokėtų mokesčių už buto šildymą ir komunalines paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas.

Savo reikalavimus atsakovas grindžia tuo, kad nuo 2003 m. jam nustatytas neįgalumas. Jo darbingumo lygis yra 40 procentų. Medicininių dokumentų išvadose nurodyta, kad atsakovas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Atsižvelgiant į atsakovo neįgalumą, negalėjimą dirbti ir į tai, kad jokio turto atsakovas neturi, padalijus butą, atsakovas turėtų galimybę jį prižiūrinčiam asmeniui palikti tą dalį buto, su sąlyga išlaikyti atsakovą iki gyvos galvos. Atsakovui gyvenamasis plotas sudarytų 29,41 kv. m ir 13,165 kv. m bendro naudojimo patalpų, kurių piniginė išraiška sudarytų 68.629 Lt. Ieškovei tektų 11,88 kv. m gyvenamojo ploto ir 13,165 kv. m bendrojo naudojimo patalpų, kurių piniginė išraiška sudarytų 40.371 Lt. Atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, gaunamos netekto darbingumo pensijos dydis siekia 554,41 Lt. Atsakovas už laikotarpį nuo 2004-04-01 iki 2011-05-01 už butui tiektą šilumos energiją yra sumokėjęs 6.586,92 Lt, už kitas komunalines paslaugas -7.268,29 Lt, iš viso 13.855,21 Lt. Atsakovė už buto išlaikymą sumokėjo 9.301,60 Lt. Kadangi bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę privalo išlaikyti abu sutuoktiniai, todėl ieškovė atsakovui privalo grąžinti 2.276,80 Lt. Ieškovė taip pat privalo sumokėti ½ dalį už buto šildymą nuo 2011 m. sausio 1 d. priskaičiuotų pinigų, o už komunalines paslaugas nuo 2011 m. gegužės 1 d. - ½ dalį priskaičiuotų pinigų. Priešieškinio pateikimo dienai nei ieškovė, nei atsakovas nėra sumokėję 1.886,11 Lt už patiektą šilumos energiją ir nuo 2010 m. už kitas paslaugas skolingi 1.215,14 Lt UAB ,,Jurita“. Šias sumas abu turi sumokėti lygiomis dalimis, t. y. po 1.550,76 Lt kiekvienas.

dukra. Ji patvirtino, kad mylėjo abu tėvus, tačiau dėl tėvo girtavimo ir nuolatinio smurto su juo gyventi negalėjo. Ieškovė šeimos nepaliko. Ji dirbdama užsienyje siuntė pinigus dukters ir buto išlaikymui. Ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo atitinka įstatymo nuostatas. Nėra pagrindo nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo, kadangi atsakovas savo reikalavimą dėl slaugymo ir priežiūros ateityje grindžia tik prielaidomis. Atsakovas savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, nesirūpinimo pastoviomis pajamomis iširo šeima, todėl atsakovas neturi teisės gauti išlaikymą iš ieškovės, su kuria negyvena jau 10 metų. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl pagal įstatymo reikalavimus jis neturi teisės į išlaikymą. Atsakovas neįrodė, kad vienas mokėjo už komunalines paslaugas. Nors atsiskaitymo knygelės buvo pildomos jo vardu, tačiau tai nereiškia, kad jis apmokėdavo sąskaitas savo pajamomis. Ieškovė ir liudytoja patvirtino, kad didžioji dalis siųstų pinigų buvo skiriama komunalinių paslaugų apmokėjimui. Dukra už paslaugas sumokėdavo tėvo vardu, taip pat jam pirkdavo maistą. Todėl reikėtų skaičiuoti bendras šeimos išlaidas.

Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina liudytojos I. M. elektroninis laiškas esantis byloje (b.l. 66).

Liudytojas V. G. paaiškino, kad atsakovas yra jo draugas, kurį pažįsta nuo 1974 m. Nuo 1974 iki 1984 m. kartu su atsakovu sportavo. Ryšius palaiko ir dabar, susitinka kartą per mėnesį. Paliudijo, kad atsakovas dirbo Gariūnų ir Kalvarijų turguose. Šeimos tarpusavio santykių nežino. Atsakovas išgerdavo per šventes. Nematė, kad atsakovas smarkiai piktnaudžiautų alkoholiu (b.l. 147).

Liudytoja D. G. paaiškino, kad atsakovas yra mirusio jos vyro draugas. Jie kartu dirbo turguje. Skyrybų priežasties nežino. Šeimomis kartu atostogaudavo. Būdavo, kad atsakovas išgerdavo, kaip dažnai, negali pasakyti, tačiau atostogų metu atsakovas gerdavo kiekvieną dieną.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ 2012-01-05 pareiškė byloje ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš ieškovės G. M. ir atsakovo V. M. 1434,21 Lt skolą už šilumos energiją, cirkuliaciją ir karštą vandenį, 27,68 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 70,00 Lt (po 35 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodo, jog tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis butas Nr. 21 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Atsakovas 2010-10-21 su UAB „Vilniaus energija“ pasirašė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3130577, kuria šilumos tiekėjas įsipareigojo tiekti šilumą butui ir pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto

vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, o atsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš ieškovės ir atsakovo skolą solidariai. Taip pat nurodė, kad, skaičiuojant skolą, vekselyje nurodyta skola nėra įskaičiuota. Kadangi vekselyje nurodytą skolą prisiėmė atsakovas, todėl ją ir turi grąžinti atsakovas.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Jurita“ byloje nepareiškė reikalavimo dėl susidariusios skolos už komunalines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinys tenkintinas.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 1983-06-18, akto įrašo Nr. 2203 (b.l. 3). 1984-02-22 santuokoje gimė dukra I. M., kuri yra pilnametė. Šalys taikytis ir ginčą spręsti taikiai nesutiko. Byloje nustatyta, kad nuo 2004 m. sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko, neturi bendrų ateities planų. Sutuoktiniai atnaujinti bendro vedybinio gyvenimo nenori. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra, šalių santuoka faktiškai yra iširusi seniai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.49 straipsnio 2 dalimi, ji nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Šalis, pareiškusi teisme ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti sutuoktinio kaltę, kuri turi pasireikšti santuokinių pareigų pažeidimu iš esmės. Sutuoktinio pareigos yra numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2000 metų piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neištikimas, smurtavo prieš ieškovę ir dukterį. Tai įrodyta liudytojų parodymais, ieškovės paaiškinimu bei pačio atsakovo paaiškinimu ir rašytinias įrodymais (b.l. 66). Liudytoja apklausta šalių dukra I. M. patvirtino, kad atsakovas nuolat girtaudavo, būdamas girtas tapdavo agresyvus, mušdavo ją ir ieškovę, kad gerdavo savaitėmis, todėl namuose buvo vien konfliktai ir barniai, kad visus pinigus išleisdavo alkoholiui ir šeima nesirūpino, kad į namus vesdavosi svetimus žmones, kurie kartu gerdavo ir likdavo miegoti bute, kad bute užtiko tėvą ir nuogą moterį, kuri anksčiau taip pat lankydavosi bute (b.l. 122-123). Netikėti, ieškovės ir atsakovo dukters, kuri yra pilnametė ir priėmusi priesaiką, parodymais nėra pagrindo.

Liudytoja D. G. patvirtino, kad atsakovas ,,užgerdavo“, atostogų metu gerdavo kiekvieną dieną (b.l. 147-148). Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, kad ,,užgerdavo“, taip pat pripažino, kad yra sudavęs dukrai (b.l. 146).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovas nepateikė teismui

įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nepagrindė įrodymais priešieškinyje išdėstytų teiginių, kad sutuoktinė jam buvo neištikima. Nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovė 2004 m. paliko šeimą ir ja nesirūpino, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad sutuoktinė siųsdavo pinigus komunalinėms paslaugoms už butą apmokėti (b.l. 146). Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 61-62,65). Liudytoja I. M. patvirtino, kad iš mamos siųstų pinigų sumokėdavo už komunalinius buto mokesčius, už likusią dalį pinigų pirkdavo maistą tėvui (b.l. 122).

Įvertinus byloje ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų I. M., V. G. ir D. G. parodymus konstatuotina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas - atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo, nesirūpino šeimos materialine gerove, dėl ko ieškovė buvo priversta išvykti į užsienį uždarbiauti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27, 3.60 straipsniai).

Dėl santuokinių pavardžių.

Nutraukus santuoką, tenkintinas ieškovės prašymas – po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – M (CK 3.69 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo jam priteisimo mokant 300,00 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis atmestinas. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentą, kad jo finansinė padėtis yra labai sunki, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas pripažino faktą ir nurodė, kad dar uždarbiauja turgavietėje (b.l. 147). Be to, pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį sutuoktinis dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.

Dėl turto padalijimo.

Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą – 67,62 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 5). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Byloje nustatyta, kad buto sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina yra 109.000,00 Lt (b.l. 13). Ieškovė ir atsakovas sutinka su tokia buto verte. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Atsakovas prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir prašo atsakovui priteisti 29,41 kv. m. gyvenamojo ploto ir 13,165 kv. m. ploto bendrojo naudojimo patalpų (68629 Lt vertės), ieškovei - 11,85 kv. m. gyvenamojo ploto ir 13,165 kv. m. ploto bendrojo naudojimo patalpų (40371 Lt vertės). Atsakovas prašymą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo grindžia esamu neįgalumu ir ateityje blogėsiančia sveikatos būkle. Argumentams pagrįsti pateikė išrašus iš medicininių dokumentų (b.l. 36, 37), darbingumo lygio pažymą Nr. 0584366, išvadas dėl darbingumo lygio nustatymo bei darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 32-34, 36, 37).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus. Turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Vadovaujantis CK 3.123 straipsniu atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nelygių dalių nustatymą leidžia motyvuoti ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Tokia aplinkybe gali būti pripažįstama sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo. Taigi teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Pripažinus santuoką iširus dėl sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo nukrypti nuo turto padalijimo lygybės principo. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovė gera valia siūlė atsakovui nupirkti vieno kambario butą, o jam nesutikus, siūlė 100000 Lt, tačiau ir su šiuo siūlymu atsakovas nesutiko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ieškovei ir atsakovui priteistina po ½ santuokoje įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu.

Dėl kompensacijos už šildymą ir kitas atsakovo apmokėtas paslaugas

Atsakovas priešieškinyje prašo priteisti iš ieškovės jo naudai 2276,80 Lt mokesčių už buto komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga išlaikyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą sutuoktiniams yra solidari, bei remiantis tuo, kad byloje buvo įrodyta, kad ieškovė prisidėjo prie buto išlaikymo (b.l. 61-63, 65, 123, 145), šis atsakovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.109 straipsnio 1, 2 dalys, 3.88 straipsnio 5 dalis, 3.113 straipsnis, 3.114 straipsnio 1 dalis).

Dėl Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus “UAB “Vilniaus energija” ieškinio (b.l. 164-179).

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją (b.l. 5). Už šiam butui patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-11-30 susidarė 1434,21 Lt skola (b.l. 168). 2010-10-21 atsakovas su UAB „Vilniaus energija“ pasirašė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3130577 (b.l. 170-179). Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“, vadovaudamasis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3130577 17.1.2. punktu, priskaičiavo 27,68 Lt delspinigių (b.l. 169).

Bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. (CK 4.86 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas yra išaiškinęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdid nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės ir atsakovo priteistina solidariai 1434,21 Lt skolos trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB “Vilniaus energija” naudai (CK 3.109 straipsnio 1,2 dalys, 4.86 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnis, 6.383-6.388 straipsniai)

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ remdamasis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3130577 17.1.2. punktu priskaičiavo 27,68 Lt delspinigių, kurie priteistini solidariai iš ieškovės ir atsakovo (CK 6.71 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės ir atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos skolos trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB “Vilniaus energija” naudai.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistina 70,00 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB “Vilniaus energija” naudai.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1770,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

NUSPRENDŽIA:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.Trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1983-06-18, akto įrašo Nr. 2203, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp G. M. (iki santuokos – K), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo V. M. kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo ieškovei pavardę - M, atsakovui - M.

Priteisti ieškovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį trijų kambarių buto su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1770,00 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus energija“, įmonės kodas 111760831, buveinė Jočionių g. 13, Vilniuje, naudai 1434,21 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis Lt 21 ct) skolos, 27,68 Lt (dvidešimt septynis Lt 68 ct) delspinigių bei lygiomis dalimis 70,00 Lt (septyniasdešimt Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti Vilniaus miesto CMS santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nuosavybės teisės pasikeitimo faktui įregistruoti ir Vedybų sutarčių registrui turto padalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.