Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2017-08-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-201-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
A15.-201-780/2017
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00079-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
E. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-201-780/2017Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00079-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.8; 1.5.4; 1.5.5; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10; 21.11.1; 21.11.3 (S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 23 d.Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administ­ra­cinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. U. 2017 m. birželio 11 d. apie 5 val. 30 min. Lazdijų r., kelio Seirijai-Simnas-Igliauka 6,2-ajame kilometre, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas L. K. priklausantį automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asme­nų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąly­gas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, kelio vingyje automobilio nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, apgadino vairuotą, L. K. priklausantį automobilį, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, pasišalino, kai buvo padaryta didesnė nei penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (564,90 eurų) žala. Tokiais veiksmais E. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 219 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 daly­je .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 5 val. kaimo turizmo sodyboje niekam nesakęs pasiėmė draugo motinos automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Kelio vingyje automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo į griovį. Palikęs apgadintą automobilį, iš eismo įvykio vietos nuėjo į sodybą iš kurios išvažiavo. Teisės vairuoti neturi. Automobilio savi­nin­kei padarytą žalą atlygino, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Automobilio savininkei L. K. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo E. U. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 daly­je numatytus administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: policijos pareigūno J. Š. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas L. K. priklausantis automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininku prisipažino teisės vairuoti neturintis ir savavališkai automobilį vairavęs E. U., kuris iš eismo įvykio pasišalino (b. l. 7); A. A. K. parodymai, kad E. U. savavališkai pasiėmė automobilio raktelius ir eismo įvykio metu apgadino jo mamai priklausantį automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)b. l. 9-10); eismo įvykio vietos schema (b. l. 11-12); fotonuotraukos (b. l. 13-17); susitarimas dėl žalos atlyginimo, patvirtinantis, kad E. U. susitarė dėl žalos atlyginimo su L. K. ir šį susitarimą įvykdė (b. l. 18); VĮ „Regit­ra“ duomenų bazės informacija, kad auto­mobilio „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. K.(b. l. 20); asmens duomenys, kad E. U. vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 21-23).

Teismas konstatuoja:

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemo­nių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išven­gti; 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims; 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevir­šydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važia­vi­mo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąly­gas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numa­to­mos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 219.1, 219.2 punktuose nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažy­mė­ti eismo įvykio vietą 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikia­mų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. U. vairavo automobilį neturė­da­mas teisės vairuoti transporto priemones, padarė KET pažeidimą, kuris nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažei­džiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl jo veika kvalifikuotina kaip administraciniai nusižengimai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, kurios numato atsakomybę už tokius veiksmus.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti admi­nistracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų admi­nis­tracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

Transporto priemonė laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas neturint teisės vairuoti, kelia ypatingai didelį pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai (gyvybei) ir turtui, todėl šie nusi­žen­gimai priskirtinas prie itin pavojingų visuomenei, už kuriuos numatyta griežta atsakomybė.

E. U. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 24-28), neteistas (b. l. 29), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos (ANK 34 straipsnis). Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio pagrindu apimant.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų, tačiau E. U. tokios teisės niekada nebuvo įgijęs, todėl ji negali būti atimta, juo labiau, kad pagal Lietu­vos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalį asme­nys, kurie vaira­vo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos, todėl atsakomybė už tokį pažeidimą savaime kyla ir pagal minėtą įstatymo nuostatą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybė už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skirti ir transporto priemonės konfiskavimą, tačiau konfiskavimas nėra privalomas. Administracinio povei­kio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo tvarką reglamentuoja ANK 29 straipsnis. Pagal šio straips­nio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažei­dė­jo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktus, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad auto­mo­bilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne administracinėn atsako­my­bėn traukiamo E. U., bet trečiojo asmens L. K., kuri nežinojo ir negalėjo žinoti, jog automobilis bus naudojamas jau nepažįstamo asmens administraciniam nusižen­gimui daryti, nuosavybė. Atsi­žvel­giant į nuro­­­dy­tą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, minėtas automobilis nekonfis­kuo­tinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

E. U. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

- pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda;

- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išda­vi­mo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudže­to pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio teisės pažeidimo protokole. Baudą galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų siste­mos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą nutarimas skirti baudą siunčia­mas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.

Teisėjas Ramūnas Šarka