Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., išsiskyręs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) krautuvo vairuotoju, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, bei grasino nužudyti žmogų, o būtent:

jis, 2021 m. spalio 23 d., apie 11.27 val., bute, adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su savo sugyventine A. K. metu, tampė ją už plaukų, pargriovęs ant grindų spyrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip šešis smūgius į pilvo bei nugaros sritis, po ko sugriebęs už kairės krūties stipriai ją suspaudė, taip padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje krūtyje, žastuose, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą, po ko nuėjęs į virtuvę, paėmęs peilį, bei nukreipęs jį į A. K. dešinę koją, grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą sakydamas „gal geriau į koją, kad invalide liktum“, dėl ko A. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. U. parodė, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo neprisipažįsta. Su A. K. kartu gyveno ketverius metus, vedė bendrą ūkį. Apytiksliai prieš pusę metų buvo susipykę, jis buvo išsikėlęs gyventi pas mamą. Maždaug nuo rugpjūčio mėnesio vėl pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute, adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendro gyvenimo kartu metu A. K. kelis kartus buvo kvietusi policiją bei jį apkaltinusi smurtu, tačiau po kurio laiko visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nes A. K. kaltinimai buvo melagingi, jokių smurto prieš ją faktų nustatyta nebuvo. 2021 m. spalio 22 d., važiuodamas iš darbo namo, apie 19.45 val., jis paskambino savo sugyventinei ir paprašė nupirkti porą skardinių alaus. Grįžęs namo, pamatė, kad sugyventinė nupirko ne porą, o apie 15 vnt. skardinių alaus. Jie kartu vartojo alų, viskas buvo gerai. Po kurio laiko, sugyventinė išėjo į balkoną, jis išgirdo, kad ji telefonu kalba su kitu vyriškiu, pasakoja jam, jog jo pasiilgo, kvietė atvažiuoti. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, vienas kitą „pasiuntė“, tačiau jis jai negrasino, jos nemušė, o apsirengė ir išvažiavo pas mamą, adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuvykęs minėtu adresu, tą patį vakarą nuėjo pas draugus, kur toliau vartojo alkoholį, bet nakvoti grįžo adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Visą savaitgalį, tame tarpe ir 2021 m. spalio 23 d., jis buvo kartu su draugais arba adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, su A. K. susitikęs nebuvo. Iš kur pas A. K. ant kūno galėtų būti kažkokios sužalojimo žymės, nežino. Ryšių su A. K. nepalaiko (b. l. 58-59).

Papildomos apklausos metu A. U. parodė, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Pirmojoje apklausoje neprisipažino, nes manė, kad viską neigdamas galės išvengti baudžiamosios atsakomybės. Papildomai parodė, kad 2021 m. spalio 22 d., po konflikto su sugyventine, jis susirinko po ranka pasitaikiusius savo daiktus ir išvažiavo pas mamą – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvažiavęs pas mamą, visą naktį vartojo alkoholį, nes buvo labai supykęs ir įskaudintas dėl sugyventinės elgesio. 2021 m. spalio 23 d., tarp 10 val. ir 11 val., jis atvažiavo susirinkti paskutinių savo daiktų. Jam dedantis daiktus tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl vakarykščio (2021 m. spalio 22 d.) įvykio, nes A. K. viską neigė, pradėjo jį visaip vadinti, sakyti, jog jis išsigalvoja, kad jam čia „balti arkliai“. Jis dėl to labai supyko ir nesusivaldęs pradėjo mėtyti daiktus, triukšmauti, išvadino A. K. „prostitute“. A. K. jį taip pat išvadino necenzūriniais žodžiais ir jie susistumdė. Nuo jo pastūmimo A. K. nugriuvo ant lovos, jai atsistojus, jis sugriebė ją už plaukų ir stipriai patampė, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Jai nugriuvus, koja spyrė kelis kartus jai į šonus, galimai ir į nugarą. Po to dešine ranka norėjo sugriebti už marškinėlių, tačiau stipriai griebdamas už marškinėlių, galėjo sugriebti už krūties ir stipriai ją suspausti. A. K. pradėjo dar labiau rėkti, varyti jį iš namų, grasinti, kad iškvies policiją. Jis nuėjo į virtuvę, kriauklėje pamatė gulintį virtuvinį, maždaug 30 cm ilgio, peilį juoda rankena, paėmęs jį, grįžo į kambarį ir, peilį nukreipęs A. K. į koją, pasakė „gal geriau į koją suvarysiu, kad invalide liktum“. Supranta, kad savo veiksmais galėjo padaryti pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus savo sugyventinei bei ją išgąsdinti tuo peiliu, tačiau taip pasielgė tik todėl, kad jos elgesys su kitu vyru jį labai pažemino bei supykdė, be to, buvo neblaivus ir į situaciją reagavo neadekvačiai (b. l. 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Be A. U. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 9), policijos registruojamų įvykių registro duomenimis (b. l. 10), daiktų apžiūros protokolu (b. l. 25-26), nukentėjusiosios A. K. parodymais (b. l. 13-16, 35-36), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (42-43 psl.), kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 44-45) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. U., 2021 m. spalio 23 d., apie 11.27 val., bute, adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su savo sugyventine A. K. metu, tampė ją už plaukų, pargriovęs ant grindų spyrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip šešis smūgius į pilvo bei nugaros sritis, po ko sugriebęs už kairės krūties stipriai ją suspaudė, taip padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje krūtyje, žastuose, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą, po ko nuėjęs į virtuvę, paėmęs peilį, bei nukreipęs jį į A. K. dešinę koją, grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą sakydamas „gal geriau į koją, kad invalide liktum“, dėl ko A. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus A. U. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 84-86).

Skiriant bausmę A. U., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, vienas nusikaltimas susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, kitas su grasinimu nužudyti, abi nusikalstamos veikos sekė viena paskui kitą ir buvo nukreiptos tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 80-82), nebaustas administracine tvarka (b. l. 83), iš Sodros duomenų išrašo matyti, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. U. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės siūlomą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje, už veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka (500 Eur) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugyklą, adresu – Buivydiškių g., 19, Vilniuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintinas (b. l. 30-32).

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir A. U. paskirti subendrintą 1 metų (vienerių) 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti galutinę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. U. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką (500 Eur) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugyklą, adresu – Buivydiškių g., 19, Vilniuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti A. U., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.