Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2433-436/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
2S-2433-436/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11257-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
S. R. S., Sauliaus R
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2433-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11257-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4;128.11;129.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15390-615/2014 pagal pareiškėjo Sauliaus R. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., Danske Bank A/S dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas 2014-06-11 kreipėsi su skundu į antstolį R. B., prašydamas panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/01188 antstolio R. B. 2014-05-15 patvarkymo Nr. 0085/13/01188 S-5453 dalį, kuria paskyrė UAB „Naujas būstas“ atlikti pakartotinę ekspertizę S. R. S. ir bendrasavininkei I. S. priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2014-05-03 prašymu dėl dalies įmokos už pakartotinę ekspertizę apmokėjimo atidėjimo buvo išreikštas prašymas vien tik dėl įmokos dalies (650 Lt) sumokėjimo atidėjimo. 2014-04-18 skundu buvo prašoma panaikinti 2014-04-07 antstolio R. B. siūlymą Nr. 0085/13/01188 S-3936 ir priimti naują, nurodant, kad į antstolio depozitinę sąskaitą už pakartotinę ekspertizę būtų įmokėta ne daugiau kaip 1000 Lt. Pastarajame skunde buvo nurodomi keli turto vertintojai (UAB „Naujas būstas“ ir UAB „Inreal“). Šie turto vertintojai buvo nurodomi tiesiog kaip asmenys, pateikę pasiūlymus dėl galimybės atlikti ekspertizę mažesnėmis sąnaudomis, tačiau jokiu būdu nebuvo nurodomi kaip turto vertintojai priimtini pareiškėjui. 2014-05-15 antstolis priėmė patvarkymą Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, t.y. išlaidų sumokėjimo klausimo metu išsprendė ir eksperto skyrimo klausimą. Su tokiais antstolio veiksmais nesutinka ir laiko, jog klausimas dėl įmokų atidėjimo turėjo būti išspręstas atskiru patvarkymu. Be to, siekiant, kad nekiltų tolimesnių ginčų ir būtų tinkamai įgyvendintos vykdymo proceso šalių teisės ir teisėti interesai, ekspertas turto vertei nustatyti turėtų būti skiriamas iš teismo ekspertų sąrašo, tačiau UAB „Naujas būstas“ nėra įrašytas, kaip galintis kvalifikuotai ir teismui priimtinai atlikti nekilnojamojo turto ekspertizes. Mano, kad ekspertizės atlikimo klausimas gali būti perduotas visiškai netinkamos kvalifikacijos asmeniui ir dėl to netinkamai atlikus turto įvertinimą galėtų būti pažeidžiami tiek skolininko, tiek išieškotojo interesai.

Antstolis 2014-06-13 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad 2014-03-19 skolininkas Saulius R. S. pateikė antstoliui prieštaravimą dėl areštuoto turto vertės (4,6882 ha. ploto žemės sklypo, esančio Marvelės g. l26, Kaune), areštuoto 2013-06-18 antstolio R. B. turto arešto aktu. Saulius R. S. prieštaravo UAB „Krivita“ atliktam nekilnojamojo turto ekspertizės aktui Nr. 13-K-029/2013 10 16, nesutiko su UAB „Krivita“ nustatyta minėto sklypo verte 700000 Lt bei prašė skirti pakartotinę ekspertizę. 2014-04-07 siūlymu antstolis pasiūlė S. R. S. susimokėti iki 2014-04-18 imtinai 3000 Lt būtinus ekspertui už pakartotinę ekspertizę apmokėti. 2014-04-22 antstoliui S. R. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2014-04-07 siūlymą Nr. 0085/13/01188 S-3936 ir priimti naują, nurodant į antstolio depozitinę sąskaitą už pakartotinę ekspertizę įmokėti ne daugiau kaip 1000 Lt, pridėjo keleto vertinimo bendrovių el. paštu atsakytų raštų dėl sklypo vertinimo. Antstoliui pasiteiravus UAB „Inreal“ Kauno atstovybės turto vertinimo skyriaus vadovo R. M. pakartotinės ekspertizės kainos dėl 4,6882 ha. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos, jis nurodė, jog, tai galėtų būti mažiausiai 2000 Lt. Jis nurodė, jog atsakė paklausėjui, jog preliminariai vertinimas kainuotų apie 600 Lt + PVM, nes jam nebuvo pasakyta, kad sklypas yra Kauno m., kad sklypo naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, kad bus reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau nurodė, jog objekto bendrovė nevertins. Antstoliui pasiteiravus UAB „Naujas būstas“, direktorė G. B. patvirtino, jog interesantam nurodė, kad preliminari minėto žemės sklypo vertinimo kaina būtų 1300 Lt, tačiau jai nebuvo nurodyta, jog vertinimą reikės atlikti pakartotinei ekspertizei, nes tokiu atveju kaina turėtų būti didesnė, patvirtino, kad už šią sumą UAB „Naujas būstas“ galės atlikti pakartotinę ekspertizę. Nors skolininkas į antstolio R. B. depozitinę sąskaitą sumokėjo tik 650 Lt iš už pakartotinę ekspertizę prašomų 1300 Lt, tačiau antstolis 2014-05-15 patvarkymu atidėjo likusios sumos sumokėjimą iki turto realizavimo bei paskyrė atlikti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti UAB „Naujas būstas“. Nurodė, kad nei įstatyme, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra nustatyta reikalavimo, kad vykdymo procese turto vertę turi nustatyti tik toks asmuo, kuris įrašytas į LR Teisingumo ministerijos tvirtinamą teismo ekspertų sąrašą, todėl nėra prievolės paskirti atlikti ekspertizę į LR Teisingumo ministro patvirtintame teismo ekspertų sąraše įrašytą ekspertą. Nepaisant to, UAB „Naujas būstas“ dirba 2 nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turintys darbuotojai. Pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 613 str., antstolis visus iškilusius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu, todėl nesuprantamas skolininko teiginys, kodėl antstolis turėtų atskirus klausimus spręsti atskirais patvarkymais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo Sauliaus R. S. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų atmetė.

Nutartyje teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad antstolis negalėjo vienu patvarkymu išspręsti ir prašymo dėl įmokos už pakartotinę ekspertizę atidėjimo klausimo, ir paskirti pakartotinę ekspertizę. Teismas rėmėsi CPK 613 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Iš vykdomosios bylos Nr. 0082/13/01188 medžiagos matyti, kad 2013-11-27 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė skolininkui priklausančio areštuoto turto vertei nustatyti, ją atlikti pavesta UAB „Krivita“. Atlikus ekspertizę, 2014-03-17 skolininkas pareiškė prieštaravimus dėl nustatytos areštuoto turto vertės, prašydamas skirti pakartotinę ekspertizę. 2014-04-07 siūlymu antstolis skolininkui nurodė įmokėti 3000 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą už pakartotinės ekspertizės atlikimą, tačiau skolininkas nesutiko su prašoma įmokėti suma. 2014-04-23 patvarkymu antstolis sumažino prašomos įmokėti sumos dydį iki 1300 Lt. 2014-04-03 prašymu skolininkas kreipėsi į antstolį dėl dalies įmokos už pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę sumokėjimo atidėjimo iki turto realizavimo pabaigos. 2014-05-15 patvarkymu antstolis patenkino skolininko prašymą dėl dalies įmokos už pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę sumokėjimo atidėjimo ir paskyrė pakartotinę ekspertizę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vykdomosios bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog antstolis R. B. priimdamas skundžiamą 2014-05-15 patvarkymą ėmėsi visų teisėtų veiksmų, kad vykdymo proceso dalyvių prašymai būtų kuo greičiau išspręsti, taip padėdamas vykdymo proceso dalyviams ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 613 straipsnio 1 dalis, 634 straipsnio 2 dalis).

Kitas skolininko skunde nurodytas argumentas, kad antstolio paskirtas turto vertintojas UAB „Naujas būstas“ neturi tinkamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti, nes nėra įrašytas į LR Teisingumo ministerijos tvirtinamą teismo ekspertų sąrašą, teismo nuomone taip pat nesudarė pagrindo tenkinti skundą. Vykdomojoje byloje Nr. 0082/13/01188 esantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos išduotas pažymėjimas Nr. 000108 patvirtina, kad UAB „Naujas būstas“, į.k.135238069, įrašytas į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teise verstis asmenų sąrašą nuo 2012-08-01. Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „Naujas būstas“ yra apdraudęs savo veiklą turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (poliso Nr. PCAD020438), kurį išdavė „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje. Taip pat vykdomojoje byloje yra pateikta G. B. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000278, išduoto 2003-02-19, kopija, kuri patvirtina, kad ekspertė turi teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, ši ekspertė yra įrašyta į LR Teisingumo ministerijos tvirtinamą teismo ekspertų sąrašą. Skolininkas įrodymų paneigiančių vykdomojoje byloje esančius duomenis apie UAB „Naujas būstas“ kvalifikaciją, ar duomenų, sudarančių pagrindą abejoti UAB „Naujas būstas“ tinkamumu atlikti turto vertinimo ekspertizę nepateikė. CPK 681 straipsnis numato antstoliui procesinę teisę ir pareigą kreiptis į ekspertą dėl turto vertės nustatymo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte nurodyta, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi, teisės aktuose antstoliui nėra nustatytos pareigos skirti ekspertą iš LR Teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo, o pagrindo konstatuoti, kad UAB „Naujas būstas“ neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, nėra.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti skundą dėl antstolio veiksmų.

Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolis R. B. teisėtai tuo pačiu patvarkymu Nr. S-5453 ir išsprendė klausimą dėl įmokų už ekspertizę atidėjimo, ir paskyrė konkretų ekspertą turto vertinimui atlikti. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino bei taikė CPK 613 str. ir 682 str. nuostatas bei priėmė neteisėtą nutartį, kuri pažeidžia apelianto teises bei interesus vykdymo procese.

Pažymima, kad CPK 682 str. 4 d. numato, jog antstolis skolininko prašymą dėl įmokos už ekspertizę atidėjimo išsprendžia atskiru patvarkymu. Taigi, proceso įstatymas numato, jog įmokos už ekspertizę atidėjimas yra atskiras ir savarankiškas klausimas vykdymo procese, dėl kurio skolininkai teikia motyvuotus prašymus. Savo ruožtu antstolis šiuos prašymus nagrinėja ir dėl jų priima atskirus patvarkymus. Tačiau šiuo atveju antstolis skundžiamu patvarkymu ne tik išsprendė pareiškėjo prašymą atidėti įmokos sumokėjimą, tačiau dar ir paskyrė ekspertą turto vertinimui atlikti, t.y. tuo pačiu patvarkymu atliko atskirą bei savarankišką procesinį veiksmą, kuris nenumatytas CPK 682 str. 4 dalyje. Tokiu būdu antstolis atliko neteisėtus veiksmus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio teisės pažeidimo neištaisė.

CPK 682 str. 4 d. įpareigoja skolininką pateikti įrodymus ir nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias sunkią jo materialinę padėtį bei tai, jog dėl to skolininkas negali sumokėti visos sumos už turto ekspertizę. Vadovaudamasis šia nuostata savo prašyme antstoliui pareiškėjas nurodė CPK 682 str. 4 d. įvardintas aplinkybės ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi konkretaus turto vertintojo paskyrimas yra atskiras procesinis klausimas, sprendžiamas atskiru antstolio patvarkymu ir reglamentuojamas atskiros CPK nuostatos, savo prašyme informacijos apie pageidaujamą turto vertintoją pareiškėjas nenurodė. Antstoliui vienu patvarkymu ne tik išsprendus mano prašymą, bet ir paskyrus konkretų ekspertą turto vertinimui atlikti, iš pareiškėjo buvo atimta galimybė pasisakyti dėl eksperto kandidatūros nekeliant ginčo dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Dėl šios priežasties apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad skundžiami antstolio veiksmai užtikrino skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą vykdymo procese.

Nors teismas nutartyje ir akcentavo, jog pagal CPK 613 str. 1 d. antstolis vykdymo procese kylančius klausimus sprendžia patvarkymais, t.y. įstatymas nedraudžia antstoliui išspręsti kelių klausimų vienu patvarkymu, tačiau teismas netinkamai pritaikė šią nuostatą nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, jog toks platus CPK 613 str. 1 d. interpretavimas, kaip tai darė teismas, reikštų, kad antstolis vienu patvarkymu galėtu teisėtai atlikti visus vykdymo veiksmus vienoje vykdomojoje byloje, t.y. vienu patvarkymu išspręsti visus klausimus nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti iki pat vykdomosios bylos užbaigimo. Savaime suprantama, jog tokia išvada prieštarauja ne tik vykdymo procesą reguliuojančioms CPK nuostatoms, bet ir protingumo, teisingumo kriterijams.

Laikytina, jog CPK 613 str. 1 d. turėtų būti interpretuojama taip, kad savo esme (pobūdžiu) skirtingi klausimai turėtų būti sprendžiami skirtingais patvarkymais. Kadangi klausimai dėl konkretaus eksperto paskyrimo ir dėl įmokų atidėjimo neabejotinai yra skirtingi (ir net numatyti skirtingose CPK normose), jie turėjo būti sprendžiami atskirais patvarkymais. Todėl teismas be pagrindo nurodė, kad CPK 613 str. 1 d. šiuo atveju suteikė teisę antstoliui atlikti skundžiamus veiksmus, t.y. vienu patvarkymu išspręsti skirtingus klausimus. Šiame kontekste reikšminga ir ta aplinkybė, kad apeliantas prieštarauja antstolio paskirtam ekspertui, o viso šio ginčo dėl eksperto paskyrimo apskritai būtų buvę galima išvengti, jei skundžiamu patvarkymu būtų išspręstas tik įmokų atidėjimo klausimas, o eksperto skyrimo klausimas būtų buvęs sprendžiamas atskirai, suteikus pareiškėjui galimybę dėl jo pasisakyti.

Skundžiamas patvarkymas neatitinka ir įprastos antstolio R. B. praktikos atliekant vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog vykdomojoje byloje antstolis R. B. nuolat atskirus procesinius veiksmus atlieka atskirais patvarkymais, kaip tai numato CPK 613 straipsnio 1 dalis. Pavyzdžiui, 2014-08-06 buvo priimti net trys atskiri patvarkymai (Nr. S-7949, S-7642 ir S-7943), kuriais antstolis išsprendė tris klausimus: 1) išregistravo hipoteką; 2) nutarė išieškoti vykdymo išlaidas; 3) paskirstė išieškotas lėšas. Sutinkant su skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada, antstolis galėjo 2014-08-06 priimti vieną patvarkymą, kuriuo galėjo išspręsti visus tris klausimus. Tačiau iš paties antstolio tolimesnių veiksmų matyti, kad antstolis įprastai laikosi CPK reikalavimų ir atskirus vykdymo veiksmus atlieka atskirais patvarkymais. Visgi, skundžiamu patvarkymu nuo tokios praktikos buvo nukrypta, t.y. antstolio veiksmai buvo neteisėti, nukrypo nuo įprastos vykdymo proceso praktikos bei užkirto kelią pareiškėjui pateikti informaciją apie tinkamą eksperto kandidatūrą.

CPK 613 str. 2 d. numato reikalavimus patvarkymo turiniui - patvarkyme antstolis privalo nurodyti sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Priimdamas nutartį teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad skundžiamame patvarkyme yra pasisakoma tik dėl pareiškėjo prašymo atidėti įmokas, t.y. patvarkyme absoliučiai nenurodoma, kad sprendžiamas klausimas ir dėl eksperto kandidatūros, nenurodomi jokie konkretaus eksperto pasirinkimo motyvai. Nepaisant to, rezoliucinėje patvarkymo dalyje antstolis nurodo apie ekspertizės pavedimą UAB „Naujas būstas“, t.y. priima sprendimą dėl klausimo, dėl kurio patvarkyme apskritai net nebuvo pasisakoma ar užsimenama. Tai pagrindžia, kad patvarkymas yra neteisėtas bei naikintinas, kaip neatitinkantis CPK jam keliamų reikalavimų, o antstolis visiškai nepagrįstai patvarkymu dėl įmokų atidėjimo dar ir paskyrė ekspertizę atlikti UAB „Naujas būstas“. Kadangi teismas neįsigilino į skundžiamo patvarkymo turinį, nepagrįstai nevertino jo atitikimo CPK 613 str. 2 d. reikalavimams, buvo priimta neteisėta ir naikintina nutartis.

Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos eksperto kandidatūros. Nei antstolio patvarkyme, nei kituose teismui antstolio pateiktuose dokumentuose nėra nurodoma, jog turto vertinimą realiai atliks UAB „Naujas būstas“ dirbanti ir į teismo ekspertų sąrašą įrašyta ekspertė G. B.. Tai, kad ekspertizę pavesta atlikti UAB „Naujas būstas“ dar nereiškia, kad ją atliks G. B., nes vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, ji nėra vienintelė įmonės darbuotoja. Todėl tai neužtikrina, kad turto vertinimą pavesta atlikti į teismo ekspertų sąrašą įtrauktam, itin aukštos kvalifikacijos asmeniui. Dėl šios priežasties, priešingai, nei nutartyje nurodė teismas, vien turto vertinimo paslaugos pavedimas atlikti UAB „Naujas būstas“ savaime negarantuoja pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų apsaugos vykdymo procese.

Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nepaneigė, jog pareiškėjo siūlomas ir į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas M. K. neabejotinai suteiktų kokybišką turto vertinimo paslaugą. Todėl pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl prioritetas skiriant ekspertą yra teikiamas asmeniui, kuris nėra įrašytas į ekspertų sąrašą ir tik galbūt (tikėtina) yra kvalifikuotas ekspertas, kuomet siūloma ekspertizę pavesti atlikti neabejotinai kvalifikuotam ekspertui. Juolab, kad paskyrimas ekspertizę atlikti ekspertui M. K. savaime yra nesudėtingas ir jokiu būdu neužvilkins vykdomosios bylos eigos, o šio eksperto kandidatūrai iš esmės neprieštarauja ir pats išieškotojas. Todėl atskiruoju skundu teismo prašoma atsižvelgti ir įvertinti tai, kad apeliantas neginčija UAB „Naujas būstas“ kvalifikacijos ir (ar) tinkamumo suteikti paslaugas, tačiau prašo paskirti ekspertizę atlikti kitam, neabejotinai kvalifikuotam ekspertui, dėl ko neprieštarauja ir pats išieškotojas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ekspertizės išlaidų paskirstymo ir eksperto nustatymo klausimų išsprendimas vienu patvarkymu nesudaro teisinio pagrindo laikyti patvarkymą neteisėtu. Pažymi, kad CPK 613 str. 1 d. nustatyta, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Kaip matyti, jokios pareigos patvarkymu išspręsti tik vieną klausimą arba eksperto paskyrimo klausimą išspręsti atskiru patvarkymu įstatymas nenumato. 2014-05-15 antstolio patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0082/13/01188 S-5453 atitinka CPK 613 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, kaip skundžiamojoje nutartyje visiškai pagrįstai teismas pažymėjo, priimdamas vieną patvarkymą antstolis užtikrino prašymų išsprendimo operatyvumą, padėjo vykdymo proceso dalyviams ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 634 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl antstolio paskirto eksperto turto vertei nustatyti. CPK 681 str. 1 d. nustato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip matyti, esamu atveju, antstolis paskyrė 4,6882 ha ploto žemės sklypo, esančio Marvelės g. 126, Kaune (toliau – Žemės sklypas), ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ko pasėkoje turto vertė buvo nustatyta 700 000 Lt. CPK 682 str. 2 d. nustato, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nepaisant to, kad pareiškėjo prašymas paskirti pakartotinę ekspertizę nebuvo tinkamai motyvuotas, antstolis, siekdamas išvengti ginčų bei atsižvelgdamas į skolininko prieštaravimus, 2014-05-15 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0082/13/01188 S-5453 nutarė paskirti UAB „Naujas būstas“ atlikti pakartotinę Žemės sklypo ekspertizę turto vertei nustatyti. Negana to, antstolis minėtu 2014-05-15 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0082/13/01188 S-5453 atidėjo 650 Lt įmoką už pakartotinę ekspertizę iki turto realizavimo, nors tokia pareiga CPK nėra nustatyta, o yra numatyta tik teisė (CPK 682 str. 4 d.). Pažymėtina, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl eksperto Žemės sklypo vertei nustatyti skyrimo. Kaip minėta, pagal CPK normas antstolis skiria ekspertizę, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Jokių teisės normų, nustatančių, kad antstolis privalo paskirti būtent skolininko pasiūlytą ekspertą, nėra. Nepaisant to, kad tokio įpareigojimo nėra, antstolis, siekdamas mažesnių vykdymo išlaidų bei siekdamas išvengti ginčų, 2014-05-15 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0082/13/01188 S-5453 paskyrė būtent pareiškėjo paminėtą ekspertą Žemės sklypo vertei nustatyti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos dokumentų ir antstolio paaiškinimų, paskirtas ekspertas turi reikiamą kvalifikaciją bei atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti antstolio paskirto eksperto tinkamumu. Dėl išdėstyto, akivaizdu, kad antstolis, priimdamas 2014-05-15 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0082/13/01188 S-5453, vadovavosi CPK 634 str. 2 d., t. y. savo iniciatyva ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėjo pareiškėjui ginti jo teises ir interesus, kadangi minėtu patvarkymu ne tik atidėjo dalies pakartotinės ekspertizės išlaidų sumokėjimą, bet ir ekspertą paskyrė atsižvelgdamas į pareiškėjo nuomonę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisės normomis, priėmė visiškai pagrįstą skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo skundą atmetė. Banko nuomone, pats pareiškėjas, turėdamas pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 str. 1 p.), šios pareigos nesilaiko, kadangi skundžia visus antstolio veiksmus nepagrįstai, neturėdamas jokių motyvų, be to, teikia prieštaravimus net ir dėl paskirto eksperto, kurį pats pasiūlė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 337 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, jei, nagrinėjant atskirąjį skundą nustatoma, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta.

Pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas klausimas, ar antstolio veiksmai vienu patvarkymu atidėti skolininkui įmokos už pakartotinę ekspertizę sumokėjimą ir paskirti pakartotinę ekspertizę skolininko turto vertei nustatyti yra teisėti.

LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 594 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.

Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 str. 6 p., 643 str. 5 p.) paduodami skundą teismui CPK 512 str. nustatyta tvarka.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama įstatymo, o šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju - civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, nurodytos teisės normos pagrindu atsisakyti priimti ieškinį galima tik tada, kai: 1) byla apskritai nepriskirtina teismui (ginčo nepriklauso spręsti teismui); 2) byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (pagal CPK 1 str., 22 str. nepriskirtina nagrinėti civilinio proceso tvarka).

CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pagal CPK 682 str. 1 d. patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. CPK 682 str. 4 d. taip pat suteikia antstoliui teisę rašytiniu patvarkymu vykdymo proceso šalių motyvuotu prašymu atidėti ekspertizės išlaidų mokėjimą arba atleisti nuo šių išlaidų mokėjimo (iš dalies ar visiškai). CPK 682 str. 2 ir 3 dalys numato, kad antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę) gali būti skundžiamas teismui. Sistemiškai aiškinant CPK 682 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę), tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo nei dėl ekspertizės skyrimo, nei atidėti ekspertizės išlaidų sumokėjimą. Pažymėtina, kad tokie antstolio veiksmai, kai skolininko prašymu paskiriama pakartotinė ekspertizė ir atidedamas ekspertizės išlaidų sumokėjimas, skolininko teisių pažeisti negali, nepriklausomai nuo to, ar minėti antstolio veiksmai išspręsti atskirais patvarkymais, ar vienu. Minėta, kad nesutikdamas su antstolio parinktu ekspertizei atlikti ekspertu ar ekspertine įstaiga, skolininkas turi teisę prašyti nušalinti ekspertą CPK 598 str. nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti skundo dėl antstolio patvarkymo skirti pakartotinę ekspertizę ir atidėti ekspertizės išlaidų sumokėjimą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o paaiškėjus šioms aplinkybėms priėmus skundą, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bylos proceso teisėtumo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas