Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-16 · Byla Nr. ATP-1042-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
ATP-1042-478/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03672-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1042-478/2014Proceso Nr. 4-69-3-03672-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.,79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas T. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. buvo surašytas dėl to, jog jis 2014-05-10, 7.53 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,51 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu T. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Šalies argumentai

Skundu T. B. prašo panaikinti 2014-09-03 Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 str. 1 d. ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas nepilnai įvertino įrodymus, dėl ko priėmė sprendimą, prieštaraujantį teisme apklausto eksperto parodymams bei atliktai specialisto išvadai. Skunde teigia, kad kaip objektyviausią alkoholio nustatymo šaltinį reikėtų vertinti kraujo tyrimą, kuris neprieštarauja ir pakartotinio patikrinimo alkotesteriu rezultatams, ir patvirtina, kad per 1 val. 10 min organizmas negalėjo suskaidyti tiek alkoholio, kad pirmojo patikrinimo metu būtų neleistinas jo kiekis, kas patvirtina, kad parodymus galėjo įtakoti burnos skalavimo skysčio vartojimo padariniai. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ir teisme apklausto eksperto parodymus, kuriuose jis nurodė, kad per valandą organizmas gali pašalinti 0,15-0,20 promilių, o pagal teismų praktiką įrodymai vertinami kaltininko naudai, todėl turėjo būti skaičiuojama pagal mažesnįjį koeficientą, tad patikrinimo jį sustabdžius metu alkoholio kiekis negalėjo viršyti leistiną, ir jis negalėjo būti baudžiamas pagal ATPK 126 str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į T. B. apeliacinį skundą Kauno miesto VPK Kelių policijos valdyba prašo pažeidėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, toksikologijos laboratorijos išvada policijos pareigūnų testavimo nepaneigia, todėl nėra pagrindo abejoti alkotesterio parodymų tikrumu.

Motyvuojamoji dalis

T. B. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis.

Skundžiamu teismo nutarimu T. B. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 str. 1 d., kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog apeliantas vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0, 51 promilių girtumas), jo kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog savo paaiškinime, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, apeliantas nurodė, kad ryte gėrė vaistų, sustabdžius policijai pūtė į alkotesterį, kuris parodė neleistiną vairuoti girtumą. Teisme jis paaiškino, kad prieš išvažiuojant iš namų, gėrė vaistų ir skalavo burną dantų skysčiu, netrukus jį sustabdė policija ir liepė pūsti į alkotesterį, jis sutiko, iš kur galėjo tiek pripūsti, negali paaiškinti. Taip pat pareigūnams nurodė, kad iš vakaro išgėrė apie litrą alaus. Kaip matyti iš apelianto paaiškinimų, jis neneigia fakto, kad iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes, jo nuomone, rodmenis galėjo iškreipti ryte vaistų bei burnos skalavimo skysčio vartojimas.

Iš policijos pareigūnų M. K. ir A. B. tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdžius T. B. vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudę, jis sakė, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Patikrinus girtumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijoje yra numatyta, kad prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15–20 minučių bei nerūkė bent 2 min., tačiau ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau nei prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar rūkęs bent 2 min. iki tikrinimo. T. B. paaiškinime bei parodymuose teisme tik nurodė ryte vartojęs vaistus bei skalavęs burną skysčiu, tačiau nėra jokių duomenų, kad jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis būtų apie tai pasakęs, jis sutiko tikrintis blaivumą alkotesteriu, nes buvo tikras, kad neleistinas neblaivumo laipsnis nebus nustatytas, policijos pareigūnams sakė alkoholio gėręs iš vakaro, apie kokių nors priemonių, galinčių iškreipti alkotesterio rodmenis, vartojimą ryte, prieš jį sustabdant, nieko paminėta nebuvo. Be šių pažeidėjo ir policijos pareigūnų parodymų, alkotesterio panaudojimą, nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijoje nustatytų reikalavimų, patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: tarnybiniuose policijos patrulių pranešimuose užfiksuota, jog T. B. jie sustabdė 7.38 val. ( b. l. 5, 6), iš asmens blaivumo testo šaknelės matyti, kad patikra buvo atlikta 7.53.55 val. ( b. l. 3). Iš šių duomenų matyti, jog nuo pažeidėjo sustabdymo momento iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo 15 minučių, kas rodo, jog net ir tikint pažeidėjo versija, jog jis sėdo vairuoti automobilį tik paskalavęs burną skysčiu, turinčiu didelę alkoholio koncentraciją, atvažiavo iš Kauno rajono iki Kauno miesto, iki jo neblaivumo patikros praėjo gerokai daugiau nei 15 minučių, per kurias alkoholio molekulių burnoje jau nebeliko ir jos negalėjo kartu su iškvėptu oru sklisti į alkotesterį ir iškreipti jo rodmenis. Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad „Lion alcolmeter 500“ tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2014-06-15. Taigi, šios akivaizdžios aplinkybės patvirtina blaivumo testo atlikimą laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos ir todėl skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui abejoti užfiksuotų rodmenų tikslumu nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Šie aptarti duomenys rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais pažeidėjas savo iniciatyva kreipėsi į medicinos įstaigą dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Iš specialisto išvados Nr. T-A 4112 (01) (b. l. 20) matyti, kad kraujas T. B. buvo paimtas 2014-05-10 09.15 val., t. y. praėjus 1 valandai ir 22 minutėm po alkoholio tikrinimo alkotesteriu.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog apelianto iniciatyva atlikti kraujo tyrimai patvirtino jo kraujyje esant leistinam alkoholio kiekiui, kas duoda pagrindo abejoti teismo padarytomis išvadomis, jog jis padarė inkriminuotą pažeidimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus. Taigi, įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, atliktą po 1.22 valandos, kai jo kraujyje buvo nustatyta 0,22 promilės alkoholio, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą T. B. neblaivumą - 0,51 promilės, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog prietaisu „Lion alcolmeter 500“, T. B. nustatytas alkoholio kiekis iškvėpiamame ore – 0,51 promilės, objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Pažymėtina, kad teisme apklaustas specialistas G. E. C., įvertinęs pažeidėjo nurodytą aplinkybę - kad ryte jis skalavo burną su didelę alkoholio koncentraciją turinčiu skysčiu, ir įvertinęs bylos rašytinius duomenis, davė kategorišką išvadą, kad jau nekalbant tik apie burnos skalavimą skysčiu, ką teigė ryte daręs apeliantas, net ir išgėrus 20 ml šio burnos skalavimo skysčio, po 1.20 val. jo kraujyje alkoholio jau nebūtų aptinkama. Taigi, tokia išvada paneigia T. B. versiją, jog pažeidimo metu alkotesteriu nustatytus alkoholio kiekio parodymus galėjo įtakoti burnos skalavimas alkoholio turinčiu skysčiu.

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje (kur administracinė teisena pagal ATPK 126 str. 1 d. asmeniui buvo nutraukta), kaip egzistuojančią praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Apygardos teismas pažymi, kad nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos ar tiek panašios, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarime išdėstytomis nuostatomis, ši byla galėtų būti laikoma precedentu nagrinėjamoje byloje.

Aukščiau paminėti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad T. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d., paskirta nuobauda tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

T. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jūratė Jakubonienė