Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje nuolat negyvenantis bei gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, el. p. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. vengė pareigos išlaikyti vaikus, t. y. žinodamas, kad pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą privalo J. V. naudai mokėti lėšas dukros I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2017 m. kovo 23 d. iki vaikų pilnametystės po 190 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., dėl ko 2023 m. gruodžio 22 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 14 843,60 Eur.

2023 m. gruodžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai. Žino, po kiek turi mokėti savo vaikų išlaikymui. Nuo 2017 metų yra Norvegijoje, ten nelegaliai dirba statybose. Periodinių mokėjimų vaikams nedarė, nes ne visada turėjo darbo. Kai turėjo darbo, tuo metu ir pervesdavo savo buvusiai sutuoktinei vaikų pinigus. Žino, kad jo skola yra didelė, kiek pamena, apie 11 000 Eur. Jo sąskaitos bankuose yra užblokuotos gal nuo 2018 metų. Kai turi pinigų, tada ir perveda. Kai parvažiuoja, tada jis dukras taip pat aprūpina daiktais, dovanomis. 2023 m. gruodžio 18 d. atvažiavo į Lietuvą aplankyti vaikų. Dukras paskutinį kartą matė 2022 metais per Šv. Velykas. Su dukrom palaiko ryšį internetinėmis priemonėmis. Savo kaltę pripažįsta visiškai bei gailisi, kad negali išlaikyti savo vaikų, bet niekur nedirba arba dirba atsitiktinius darbus. Prašys savo sutuoktinės taikytis, sudaryti mokėjimo grafiką, mokėti skolą dalimis (el. b. t. 1, b. l. 168–173).

2023 m. gruodžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Prašo vadovautis jo pirminės apklausos metu, t. y. 2023 m. gruodžio 19 d. duotais parodymais. Papildomai nori parodyti, kad jis sutinka su jo skolos paskaičiavimais, gali būti, kad nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo, tai yra nuo 2017 m. spalio 2 d. iki šios dienos jo skola vaikų išlaikymui sudaro 14 843,60 Eur. Jis įsipareigoja kuo greičiau padengti susidariusį įsiskolinimą ir toliau mokėti vaikams jam priteistą vaikų išlaikymą. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 22–24, 25–27).

Kaltinamojo V. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. gruodžio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. V. parodė, kad jos buvęs vyras V. V. su ja nebendrauja. Paskutinis kontaktinis V. V. numeris, kurį turėjo, bet nežino, ar jis juo dabar naudojasi, yra (duomenys neskelbtini). Tai jo norvegiškas telefono numeris, kuriuo bendravo. Kiek žino, Lietuvoje jis buvo tik 2023 metų vasario mėnesį. Buvusio sutuoktinio pareiga ‒ rūpintis jų dviejų dukrų išlaikymu pagal teismo sprendimą. Viena dukra I. V. šiuo metu jau yra pilnametė, 2023 metais rugsėjį jai suėjo 18 (aštuoniolika) metų. Mažoji, P. V., yra 10 (dešimties) metų, lanko mokyklą, ji dar turi gauti tėvo išlaikymą. V. V. su vaikais nepalaiko jokio ryšio, tai yra apie pusmetį visiškai nebendrauja su vaikais. Jų skyrybos įvyko 2015 metais ir nuo to laiko tėvas jokių vertingų dovanų vaikams nepadovanojo. Tikėjosi, kad V. V. nors dukters 18 – ojo gimtadienio proga jai kažką padovanos, tačiau nesulaukė jokių dovanų. Su vyro gimine nebendrauja. Kiek žino, V. V. su gimine nepalaiko ryšio taip pat. Ji kiek supranta, V. V. dirba Norvegijoje nelegaliai, nes vis aiškina, kad neturi pinigų, todėl vaikams nemoka, nes neva pats sunkiai išsilaiko. Skyrybų sutartyje bendravimo tvarka tėvo nebuvo nustatyta, nes negalvojo, kad bus problemų su bendravimu, su vaikais. Jis žino, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes V. V. prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą, nes jai neva mokės išlaikymo įsiskolinimą. Po pradėto ikiteisminio tyrimo padarė pavedimus rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais 2023 metais. Kiek pamena, šiuo metu buvusio vyro skola yra apie 14 000 Eur. Iš „Sodros“ gauna dalį pinigų už P. V.. Jeigu vyras mokėtų nuolatos didesnėmis ar mažesnėmis sumomis, ji pretenzijų jam per daug neturėtų. Iš vyro „Facebook“ puslapyje patalpintų nuotraukų galima spręsti, kad V. V. gerai gyvena, įvaizdis jam labai svarbus. Kiek žino, šiuo metu V. V. gyvena vienas. Vaikai kontakto su tėvu ieško, tačiau jis joms neatsako, neatrašo (el. b. t. 1, b. l. 85–89).

2023 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono policijos komisariate gautame J. V. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2017 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2271-860/2017 nutraukė jos, J. V. ir V. V. santuoką, nustatė nepilnamečių vaikų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. V. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ir priteisė iš tėvo V. V. išlaikymą, kiekvienai pagal nustatytą tvarką, išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Kiekvienam vaikui nuo 2022 m. vasario 1 d. išlaikymo suma sudarė po 229 Eur. V. V. vaikų išlaikymui skirtas lėšas mokėjo nereguliariai ir ne teismo priteistas (indeksuotas) sumas, tai patvirtina išlaikymo mokėjimo suvestinė. V. V. sąmoningai būdamas darbingas, gaudamas pastovias pajamas ir turėdamas finansines galimybes be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti nepilnamečius vaikus. Jau ilgą laiką V. V. gyvena ir dirba Norvegijoje. Jis turi darbą ir pastovias pajamas, todėl turi galimybę mokėti išlaikymą vaikams, tačiau piktybiškai vengia tinkamai vykdyti savo pareigą vaikų išlaikymui skirtus pinigus moka nereguliariai, moka ne teismo priteistas sumas. Užtikrinti V. V. pareigos išlaikyti vaikus vykdymą civilinio proceso tvarka nėra galimybės. 2017 m. spalio 3 d. teismo sprendimas yra pateiktas antstoliui A. N. priverstiniam vykdymui, tačiau antstolis neišieško iš skolininko jokių piniginių lėšų, kadangi skolininkas Lietuvos Respublikoje nedirba ir negauna pajamų, neturi jokio turto. Dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo iš užsienio valstybėje gyvenančio skolininko įstatymų nustatyta tvarka ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių. Tačiau buvo informuota, kad Norvegijos kompetentingos institucijos atmetė jos prašymą dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, nes vykdymas yra negalimas pagal Norvegijos įstatymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. V. vengimo išlaikyti vaikus (el. b. t. 1, b. l. 1–8).

2023 m. kovo 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos J. M. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 17 d. buvo bendrauta tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su V. V., jis nurodė, kad šiuo metu gyvena Norvegijoje, ten dirba, jis žino, kad iš jo priteistas vaikų išlaikymas, jį moka, nevengia to daryti, bet moka tiek, kiek gali ir tada, kada gali. Kai galėjo, mokėdavo visą sumą. Jis taip pat nurodė, kad aprengia vaikus ir kai su jomis matosi duoda joms grynųjų pinigų. Jo sąskaitos yra užblokuotos antstolio, todėl jis negali atlikti pavedimų (el. b. t. 1, b. l. 124–125).

V. V. 2023 m. birželio 3 d. el. paštu pateikė atsakymus į jam užduotus klausimus: 1) taip, jis gavo ištuokos ir vaikų išlaikymo rašytinį dokumentą; 2) taip, jis yra gavęs ir susipažinęs su dokumentu iš A. N.; 3) 2017 gyveno ir dirbo nelegaliai Norvegijoje, uždirbdavo pragyvenimui, galėjo mokėti pusę priteisto vaikų išlaikymo, pervesdavo 220 Eur kelis metus, prisega dokumentą, patvirtinantį kiek yra sumokėjęs; 4) gyvena Norvegijoje nuo 2016 m. vasario 18 d., uždirbdavo pragyvenimui, neturi oficialių dokumentų; 5) Norvegijoje brangus pragyvenimas, o uždarbiai minimalūs. Jis vaikus labai myli, su jais bendrauja, daugiau gyvenime nieko neturi, nei namų, nei artimųjų. Į Lietuvą grįžta tik dėl vaikų, visada su jais praleidžia laiką, visados pirkdavo drabužių, žaislų ir grynais pinigėliais aprūpindavo tiek, kiek galėdavo. Nei čekių, nei dokumentų neturi, tiek kiek antstolis ir J. V. yra pateikus truputį mažiau nei pusę sumos, bet jeigu negerės jo finansinės galimybės, jis su vaikų mama atsiskaitys, jis supranta, kad jai nėra lengva, bet jis rūpinasi vaikais ir padės kiek leidžia jo galimybės (el. b. t. 1, b. l. 137).

2023 m. gruodžio 22 d. antstolio A. N. atsakyme Nr. S-23-157-32551 dėl informacijos pateikimo esančiais duomenimis nustatyta, kad jam vykdyti yra pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-2271-860/2017, išduotas 2017 m. spalio 3 d., dėl išlaikymo išieškojimo periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct), kiekvienam kas mėnesį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki vaikų: I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės iš V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojos V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Vykdomosios bylos Nr. 0157/18/01576 medžiaga nustatyta, kad pagal aukščiau nurodytą teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01576 nuo vykdomosios bylos pradžios 2018 m. birželio 1 d. atsakymo paruošimo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 22 d., susidaręs įsiskolinimas yra 14 843,60 Eur (el. b. t. 1, b. l. 122).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.‏

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 164 straipsnyje.

Be paties V. V. parodymų, jo kaltę patvirtina liudytojos parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad V. V. vengia teikti vaikų išlaikymą; antstolio A. N. atsakymas, kuriame nurodyta, kad nuo vykdomosios bylos pradžios 2018 m. birželio 1 d. atsakymo paruošimo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 22 d., susidaręs įsiskolinimas yra 14 843,60 Eur pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų vykdomasis raštą Nr. e2-2271-860/2017 dėl išlaikymo išieškojimo periodinėmis išmokomis iš V. V. išieškotojos J. V. naudai. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. V. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą privalėjo J. V. naudai mokėti lėšas dukrų išlaikymui nuo 2017 m. kovo 23 d. iki vaikų pilnametystės po 190 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, bei, galėdamas tą pareigą vykdyti, jis jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., dėl ko 2023 m. gruodžio 22 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 14 843,60 Eur. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. V. V. pripažino savo kaltę, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis, pablogėjus jo turtinei padėčiai, būtų kreipęsis į savo buvusią sutuoktinę ar kitas institucijas dėl iš jo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis Lietuvoje neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, o Norvegijoje, jo paties teigimu, dirba nelegaliai.

Pranešus V. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 32–35).

BK 164 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 1, b. l. 138–143), baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (el. b. t. 1, b. l. 165–67), išsiskyręs. Byloje nėra duomenų apie V. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. V. už BK 164 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 16 (šešiolika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. V. nusikalstama veika padarytą 14 843,60 Eur dydžio turtinę žalą.

V. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinę 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 16 (šešiolika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. V. nusikalstama veika padarytą 14 843,60 Eur dydžio turtinę žalą.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinos V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 16 (šešiolika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. V. nusikalstama veika padarytą 14 843,60 Eur dydžio turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. V. galutinę 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 16 (šešiolika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. V. nusikalstama veika padarytą 14 843,60 Eur dydžio turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti V. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.