Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad 2021-02-23 įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo jos apdraustų patalpų remonto kainą ir išmokėjo draudėjai 1256,66 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas iš buto Nr. 19 pradėjus bėgti vandeniui po to, kai atsakovės O. V. samdytas asmuo be bendro naudojimo objektų prižiūrėtojo leidimo atsuko bendro naudojimo stovą. Atsakovė G. G. jai priklausančiame bute Nr. 19, žinodama apie netvarkingą savo buto inžinerinę įrangą, neužsuko ventilio. Kadangi žala atsirado dėl atsakovių veiksmų, jos turi solidarią pareigą atlyginti atsiradusią žalą. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 1102,00 Eur. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. CK 6.265 str. 1 d. tais atvejais, kai asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. CK 6.6 str. 3 d. numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakovė O. V. privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes: 1) jos samdytas asmuo atsuko bendro naudojimo stovą be bendro naudojimo objektų prižiūrėtojo sutikimo, t.y. elgėsi neteisėtai; 2) dėl atsakovės samdyto darbuotojo neteisėtų veiksmų atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais. Atsakovė G. G. privalo atlyginti atsiradusią žalą pagrindu, nes: 1) žinodama apie buto atsakomybės ribose esančios inžinerinės įrangos nesandarumą neužsuko ventilio, t.y. nesielgė rūpestingai ir apdairiai; 2) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais.