Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-12 · Byla Nr. ATP-47-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
ATP-47-319/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00951-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-47-319/2016Proceso Nr. 4-13-3-00951-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį M. P. surašytas dėl to, kad jis, 2015-06-19 apie 23.25 val., Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, nevykdė policijos pareigūnų G. J. ir D. B., kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 dalimi atliko viešojo administravimo funkcijas, teisėtų reikalavimų pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą, taip pat reikalavimo netriukšmauti ir nešaukti, vengė sulaikymo. Tokiais veiksmais M. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutarimu M. P. pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2dalyje ir nubaustas 86 (aštuoniasdešimt šešių) eurų bauda.

Šalies argumentai

M. P. prašo apeliaciniu skundu pašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniu skunde teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jokio teisės pažeidimo nepadarė, teismas neteisingai įvertino įrodymus ir padarė netinkamas išvadas. Nurodo, kad šioje byloje jis vienintelis galėjo ginti savo poziciją, nes buvo vienas ir jokių liudytojų, palaikančių jo poziciją, nebuvo, tuo tarpu, policijos pareigūnai buvo dviese, kurie palaikė vienas kito parodymus, teismas šios aplinkybės nevertino, kad jie yra suinteresuoti palaikyti vienas kito parodymus, vienas kitam pritarti, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami ypač atidžiai, neturėjo būti atskirti kaip turintys viršenybę, o o vertinti visų surinktų įrodymų visumoje. Šiuo atveju, kai jo ir policijos pareigūnų parodymai buvo prieštaringi, teismas turėjo vadovautis teismų praktika, kad visos abejonės vertinamos patraukto atsakomybėn asmens naudai, kas nebuvo padaryta. Tvirtina, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko priešingai, jis pats buvo puolamas policijos pareigūnų, be jokio pagrindo, nieko nepaaiškinus sulaikytas. Jo įsitikinimu, privalu šioje byloje buvo apklausti ir moterį, kurią jis neva persekiojo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pažeidėjo apeliacinį skundą Alytaus apskrities policijos komisariato atstovas prašo M. P. skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nesutinka su paties pažeidimo padarymo faktu dėl ko prašo bylą nutraukti, tačiau tiek iš paties M. P., tiek ir kitų asmenų parodymų darytina neginčijama išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Pats apeliantas savo parodymuose nurodė, kad jis priešinosi policijos pareigūnams, nepateikė dokumento, nes nieko blogo nebuvo padaręs, nenorėjo turėti reikalų su policija. Tokie nepaklusimo policijos pareigūnams pasiaiškinimai, kad jis nėra koks nors nusikaltėlis, kad nenori turėti reikalų su policija, nenori važiuoti į nuovadą, kad antrankius nusimuistė, nes jam buvo nepatogu, nepateisina pažeidėjo neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti iš policijos pareigūnų G. J. ir D. B. tarnybinių pranešimų (b. l. 3, 4) bei liudytoju apklausto pareigūno G. J. teisme duotų parodymų, M. P. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, bandė pasišalinti, jis buvo perspėtas, kad nevykdant policijos pareigūnų reikalavimų, gali būti pristatytas į policijos nuovadą, tačiau asmuo vis tiek nevykdė nurodymų, o bandomas sulaikyti, priešinosi, vengė sulaikymo, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko G. J. ir D. B. turėtų pagrindo nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, apkalbėti ir be pagrindo apkaltinti M. P.. Be to, kaip matyti iš paties pažeidėjo paaiškinimo, jo nurodytos aplinkybės iš dalies sutampa su policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Apeliantas ir pats neneigė, kad nepateikė dokumento asmenybės patvirtinimui, nors jį turėjo su savimi, dokumentą pateikė tik policijos komisariate, vengė sulaikomas. Tokie M. P. parodymai reiškia, kad jis iš dalies pripažįsta, kad nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindas sulaikyti M. P. policijos pareigūnams buvo, nes į juos kreipėsi moterys dėl persekiojimo, kurios būtent į M. P. nurodė kaip jas persekiojantį asmenį, todėl jie, vykdydami savo tarnybines pareigas, privalėjo reaguoti į pranešimą, ką ir padarė. Be kita ko, pažymėtina, kas įvykis vyko miesto šventės metu, kus būriavosi daug žmonių, buvo jau vėlus paros metas, todėl akivaizdu, kad pareigūnams buvo aktualu, jog jokių konfliktų ar neramumų nevyktų. Objektyviai vertinant situaciją, neįtikima, kad pareigūnai be jokio pagrindo būtų ėmęsi aktyvių, neteisėtų veiksmų prieš apeliantą, šiam nepasipriešinus, t.y. iš karto griebę jį ir prie visų žmonių pagriovę ant žemės, kaip parodė M. P..

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki, todėl netikėti šių asmenų parodymais teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja policijos pareigūno teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą, taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Negalima sutikti su skundo argumentu, kad teismas neobjektyviai vertino įrodomus, jo parodymus atmesdamas, o policijos pareigūnų išskirdamas kaip teisingus, nevertinant jų įrodymų visumoje. Priešingai, apylinkės teismas išanalizavo visus surinktus įrodymus ir vertino juos remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas vadovavosi ATPK 257 straipsnyje nustatyta įrodymų vertinimo tvarka ir jos nepažeidė.

Vadovaujantis ATPK 187 straipsnio 2 dalimi, Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad atsakomybė kyla už dviejų alternatyvių veikų padarymą - pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Taigi pagal minėtas įstatymo normas administracinė atsakomybė asmeniui kyla ir už vieną iš nurodytų veikų, šiuo atveju už policijos pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Taigi, surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. P. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skiriant M. P. administracinę nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidimą padarė būdamas neįgalus), ir pagrįstai skyrė pažeidėjui švelnesnę iš sankcijoje numatytų dviejų alternatyvių nuobaudų, t.y. piniginę baudą, kurios buvo nustatytas minimalus sankcijoje numatytas dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas