Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1516-825/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
1-1516-825/2015
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01415-2008-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Nukentėjusysis
A. J., K. D.
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Angelė Fominienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1516-825/2015Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01415-2008-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.5.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiesiems A. J., K. D., kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui V. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, pagrindinio išsilavinimo, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2004 m. rugpjūčio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 2004 m. rugsėjo 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 180 str. 2 d., 2006 m. sausio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 2006 m. spalio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirtąją bausmę subendrinus su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. 2007 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikus 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės. 2008 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Nuo 2008 m. balandžio 21 d. paskelbta paieška, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2008 m. spalio 10 d., apie 16.00 val., prie Kauno vaikų darželio lopšelio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, atimdamas nukentėjusiajam galimybę pasipriešinti, iš nepilnamečio A. J. pagrobė mobilaus ryšio telefoną Nokia 6300, 515 litų (149,15 eurų) vertės.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino, bet nesutiko su veikos kvalifikavimu.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su nurodytomis veikos aplinkybėmis, bet smurto nevartojo, o tik čiupo telefoną nukentėjusiajam iš rankos. Mano, kad įvykdė atvirą vagystę.

Nukentėjusioji K. D. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 16 -17, 20 b. l.) duotus paaiškinimus, kad 2008 m. spalio 10 d., apie 19.00 val., ji sugrįžo į namus ir jos sūnus A. J. jai pranešė, kad, apie 16.00 val., prie namų esančiame vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prie jo priėjo du paaugliai, apie 17 - 20 metų, ir iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ pilkos spalvos, juodu ekranu. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini) jame buvo „Labas“ SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 500 litų. Sūnus A. J. buvo labai išsigandęs, verkė pasakodamas apie tą įvykį, pasakojo, kad iš jo telefoną atėmė iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris maždaug prieš metus laiko draugavo su jų kaimyne L. N., gyvenančia (duomenys neskelbtini), Kaune. Kitą dieną ryte nuėjusi pas kaimynę L. N., paklausė jos apie vaikiną, su kuriuo ji draugavo prieš metus laiko. L. N. pasakė, kad tai A. B., dar pasakė, kad jo ieško policija.

Nukentėjusysis A. J. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 32 -33, 35 b. l.) duotus paaiškinimus, kad 2008 m. spalio 10 d., apie 16.00 val., su draugais I. N., kuriam 9 metai, ir T., jo pavardės ir amžiaus nežino, buvo kieme. Jiems visiems bebūnant vaikų darželio teritorijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prie jų priėjo du paaugliai. Tada tas jaunesnis paauglys pačiupo jį už striukės, o vyresnis, kurio vardas A. B., iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 litų. Kai iš jo atėmė telefoną, jis dar bandė vytis A. B., tačiau jam nepavyko. Vakare viską papasakojo mamai. Jis A. B. pažįsta iš matymo, kadangi A. B. draugavo su mergaite iš jų kiemo.

Liudytojas E. Č. paaiškino, kad jam pasiūlė pirkti telefoną Nokia prie „Iki“ Plechavičiaus gatvėje. Nežinojo, kad vogtas, kaina buvo priimtina, nusipirko. Tas telefonas policijoje. Pinigai negražinti, pats kaltas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 13 - 15) nustatyta, kad įvykio vieta – prie (duomenys neskelbtini), Kaune, prie Kauno vaikų lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (I tomas, 23 – 26 b. l.) nustatyta, kad nukentėjusioji K. D. iš jai pateiktos nuotraukos atpažino merginą, kurią apklausos metu vadino kaimyne L. N., gyvenančia (duomenys neskelbtini), Kaune. Atpažintoji L. N..

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 40, 45 b. l.) nustatyta, kad E. Č., pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.40), kuris nutarimu grąžintas nukentėjusiajai K. D..

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. B. parodymus, kad jis įvykdė atvirąją vagystę, o ne plėšimą.

Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas prilauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgija teisę juo disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Plėšimą ir atvirąją vagystę charakterizuoja atviras turto užvaldymo būdas. Plėšimas nuo atvirosios vagystės skirasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą.

Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad jį užpuolęs jaunesnis paauglys pačiupo jį už striukės, o vyresnis, kurio vardas A. B., iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“, t. y. akivaizdu, kad buvo pavartotas smurtas. Nukentėjusysis A. J. nurodė, pats kaltinamasis A. B. patvirtino, kad užpuolikai buvo du. Todėl reikalavimas atiduoti telefoną, net, jeigu ir tiesioginis smurtas nepanaudojamas, nepilnamečio vaiko (įvykio metu nukentėjęs asmuo buvo 10 metų) gali būti suprastas kaip grąsinimas. Nukentėjęs nurodė, kad jis buvo išsigandęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. B. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog 2008 m. spalio 10 d., apie 16.00 val., prie Kauno vaikų darželio lopšelio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, atimdamas nukentėjusiajam galimybę pasipriešinti, iš nepilnamečio A. J. pagrobė mobilaus ryšio telefoną Nokia 6300, 515 litų (149,15 eurų) vertės. Tai patvirtina nukentėjusiojo A. J., nukentėjusiosios K. D. parodymai, Įvykio vietos apžiūros protokolas (I tomas, b. l. 13 - 15), Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (I tomas, 23 – 26 b. l.), Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (I tomas, 40, 45 b. l.), kita rašytinė bylos medžiaga.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nukentėjusysis A. J. nurodė kaltinamojo veiksmus, parodė, kad prieš jį buvo vartotas smurtas. Tuo remiantis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo bei jo bendrininko panaudotas smurtas buvo nukreiptas nukentėjusiojo pasipriešinimui palaužti, turint tikslą apiplėšti ir užvaldyti neapibrėžtą svetimą turtą. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, suvokė pavojingą veikos pobūdį, savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, smurtas panaudotas prieš mažametį. Nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatyti pavojingi padariniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio (galiojusio įvykio dieną redakcija) „Plėšimas“ pirmoji dalis numatė, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver19).

A. B. teistas (I tomas, 71 - 102 b. l.), administracine tvarka nebaustas (nėra galiojančių nuobaudų, I tomas, 68 b. l.). Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. buvo vykdoma A. B. paieška (I tomas, 94 - 98 b. l.). Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichikos sveikatos kabinete neužregistruotas (II tomas, 63, 65 b. l.).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeks 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta mažamečiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeks 60 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 2 d.). Paskirtoji bausmė subendrintina su 2008 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi grąžinti A. B. į laisvės atėmimo vietą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimui, jas iš dalies sudedant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeks 64 str. 1 d., 3 d.), laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

2014 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (I tomas, 152 - 153 b. l.). 2015 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo įtariamojo paieškomo A. B. sulaikymo – 2015 m. balandžio 17 d. (I tomas, b. l. 158 – 159).

Byloje yra pateikta ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (II tomas, 14 b. l.) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2383, kurioje nurodyta, kad už asmenims suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 49,22 eurai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Asmeniui advokatas privalomai buvo paskirtas įstatymų numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto asmens, tačiau įvertinus tai, kad A. B. yra nedirbantis, nuolatinių pajamų negauna, kad turėtų santaupų žinių nėra, advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso94 str., 302 - 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę subendrinti su 2008 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti į laisvės atėmimo vietą atlikti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinę bausmę A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti 2 (du) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę, suėmimą, A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtiems ar atliekantiems bausmę nuteistiesiems, nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis