Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei J. N. (D.), Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui padidinimo pagal ieškovės J. N.(D.) ieškinį atsakovui M. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.pakeisti išlaikymo, priteisto (duomenys neskelbtini) gimusiam sūnui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), dydį, priteisiant iš atsakovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), po 500,0 (penkis šimtus) litų periodines išmokas per mėnesį sūnui A. D., išlaikyti iki jo pilnametystės nuo 2013 -02-01;

2.Priteisti iš M. D. , a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sūnui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 6 740, 00 (šešių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties ) litų dydžio įsiskolinimą;

3. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2002-05-21 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-514/2002 yra priteista iš atsakovo M. D. jo nepilnamečiui sūnui A. D., po 20 (dvidešimt) litų kas mėnesį nuo 20002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. sausio 27 d., o nuo 20003 m. sausio 27 d. iki jo pilnametystės priteista po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus kas mėnesį.

Nepilnamečiu sūnumi po santuokos nutraukimo nuolat rūpinasi ir išlaiko ieškovė , o atsakovas po santuokos nutraukimo tik retkarčiais mokėjo priteistą išlaikymą sūnui.

2012 m. gruodžio 1 d. yra susidarė 6 740,73 litų išlaikymo įsiskolinimas ( 2012-12-13 antstolio S. V. pažyma Nr. 0127/06/00240).

Atsakovas uždarbiauja užsienyje ir jo pajamos yra gana didelės – uždirba 4000 -7000 litų per mėnesį. Nors atsakovo pajamos šiuo metu geros, jis nesirūpina sūnumi, jo neišlaiko. Atsakovas po santuokos nutraukimo mažai domisi sūnaus auklėjimu, nebendrauja su juo, neteikia ir jokios kitokios paramos. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, priteistas iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turėtų pakeistas.

LR CK 3.192 str. 2 d. nustatoma , kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būti pakeistas.

Šiuo metu iš atsakovo priteistas 125 litų išlaikymas vaikui yra nepakankamas . Vaiko poreikiai nuo 2003 metų yra padidėję , nes sūnus pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo jo poreikiai lavinimui, papildomam ugdymui. Nuo 2002 metų ryšium su ekonominės situacijos pasikeitimu taip pat padidėjo bendros šeimos išlaidos pragyvenimui. A. paauglys, mokosi Varėnos „Ryto“ progimnazijos 8 klasėje, taip pat lanko Varėnos sporto mokyklos rankinio skyrių. Tai reikalauja papildomų išlaidų ( sportinei aprangai, specialiai avalynei, išvykoms).

Šiuo metu vien ieškovės skiriamų lėšų ir iš atsakovo priteistos 125 litų sumos nepakanka tenkinti bent minimalius vaiko poreikius, normalioms vaiko gyvenimo ir vystymo sąlygoms užtikrinti. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės galimybes išlaikyti sūnų, atsakovo gaunamas dideles pajamas, priteistina po 500,0 litų per mėnesį periodines išmokos sūnaus išlaikymui.

Išlaikymo dydį siekia pakeisti, nes ieškovės materialinė padėtis nėra gera, pajamos palyginti nedidelės. Dabartinė ieškovės šeima susideda iš keturių asmenų, šeimoje gyvenu su sutuoktiniu R. N. ir dviem nepilnamečiais vaikais - (duomenys neskelbtini) gimusiu sūnumi A. D. ir (duomenys neskelbtini) gimusia dukra R. N.. Pragyvena ir vaikus išlaiko iš ieškovės gaunamo apie 700,0 litų mėnesinio atlyginimo ir iš vaikų išlaikymo fondo gaunamų išmokų ( 125 Lt/mėn.) bei sutuoktinio gaunamo atlyginimo ( apie 1200 Lt/mėn.).

Dėl šių priežasčių išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra keistinas, priteisiant po 500,0 litų dydžio periodines išmokas per mėnesį . Tai minimali išlaikymui skirtina suma, užtikrinanti tik minimaliausius nepilnamečio sūnaus poreikius maitinimui, pragyvenimui, lavinimui, laisvalaikiui ir kt . būtiniems poreikiams . Vaikui reikalingų išlaidų paskaičiavimą prideda.

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, dirba užsienyje, jo pajamos pakankamai didelės, todėl gali teikti sūnui didesnį išlaikymą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas M. D. yra nuo 2012-02-20 išvykęs į Norvegiją, bet tiksli jo buvimo ar darbo vieta nėra žinoma, todėl procesiniai dokumentai įteikti viešojo paskelbimo būdu.

Nepilnamečių vaiko A. D. tėvas yra M. D. ir tai patvirtinta gimimo liudijimo duomenys (b. l. 5). Vaikas gyvena su motina, yra jos išlaikomas.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-05-21 sprendimu iš M. D. nepilnamečio sūnaus A. D. išlaikymui priteistos periodinės išmokos ( b.l. 6).

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 „ Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nurodė : įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” išaiškino teismams, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3.27 str., CK 3.155, 3.165 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymo formos pakeitimo sąlygos yra nustatytos CK 3.201 str.3 d., kuriame nurodyta kokioms sąlygoms esant galimas išlaikymo būdo pakeitimas. Tikroji normos prasmė gali būti nustatyta sistemiškai analizuojant visą straipsnio turinį, atsižvelgiant į išlaikymo instituto tikslą ( CK 1.9 str.), vadovaujantis prioritetinės vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.)

CK 3.201 str.1,2 d. nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių (vaiko liga ir pan.) buvimą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (3.192 str.2 d.) Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Ieškovės gaunamos pajamas yra minimalios pagal pateiktą darbo užmokesčio pažymą ( b.l. 9), o atsakovas savo turtinės padėties neatskleidė.

Ieškovė turi dar vieną vaiką – R. N., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 14). Taigi ieškovės turtinė padėtis tik blogėjo, kai negaunamos pakankamos, papildomos pajamos vaikų išlaikymui.

Teismas laiko, kad sprendžiant šį ginčą turi būti vadovaujamasi teisingumo principu, o tai reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Šis principas reikalauja, sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus, atsižvelgti ne tik į ieškovės nurodomus vaikų interesus, bet ir į realią atsakovo situaciją. Nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ir negali teikti tinkamą išlaikymą vaikui.

Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.Tokios aplinkybės nurodytos ieškovės sudarytame vaikui skirtinų lėšų paskaičiavime ( b.l. 15).

Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis.

Šiuo metu teismų praktikoje laikoma, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis ir pagal CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt., lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį (automobilius, vertintus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą, vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.

Teisme daroma išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ar pablogėjusi dėl kokių nors objektyvių priežasčių, todėl jis gali teikti išlaikymą vaikui didesnio dydžio, negu buvo nustatyta 2002-05-21 teismo sprendimu ( b.l. 6).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo pagal antstolio pateiktą pažymą, kai įsiskolinimas 2012-12-01 sudaro 6740.73 Lt ( b.l.11).

Ieškovės nurodoma išlaikymo įsiskolinimo suma susidarė vykdant išieškojimą, todėl antrą kartą negali būti priteisiamas išlaikymas. Nurodoma 6740.73 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma turi būti išieškota vykdymo procese, o ne naujai priimant sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad piktybiškai vengiant išlaikyti nepilnametį vaiką gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas tėvui, kuris tokios pareigos nevykdo ( LR Baudžiamojo kodekso 164 str.)

Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos 300 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 135 Lt žyminio mokesčio.

Vadovaujantis LR CK 3.192 str.1-3 d., 3.201 str.1-3 d., , LR CPK 259, 263 - 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti išlaikymo mokėjimą nepilnamečiui vaikui A. D., priteistą 2002-05-21 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-514/2002, nustatant tokią išlaikymo tvarką :

priteisti iš M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,0 (penkis šimtus) litų kas mėnesį nuo 2013-02-13 iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko A. D. šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoja iki vaiko pilnametystės paskirti motiną J. N. (D.).

Atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Priteisti iš atsakovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. N. (D.) 300 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 135 litus žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.