Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. P. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo ir kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. M., organizavo sukčiavimą ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2008-05-28, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė panaudoti realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdančią, o reikalingą nusikalstamai veikai nuslėpti UAB „S.“, kurios direktoriumi kaip vienintelis akcininkas 2007-07-16 buvo paskirtas M. M.; siekdamas nuslėpti savo tiesioginį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, ne vėliau kaip 2008-05-28 susitarė su UAB „A." direktoriumi A. Z. dėl tarpininkavimo paslaugų ir inicijavo 2008-05-28 finansinio tarpininkavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „A." įsipareigojo teikti konsultacijas dėl trumpalaikio finansavimo gavimo apyvartinėms lėšoms, parengti reikiamą informaciją (dokumentus) būtiną finansavimui gauti bei atstovauti UAB „S.“ komerciniuose bankuose, už sutartyje numatytą 25 000 Lt mokestį, sudarymą užsakovo – UAB „S.", atstovaujamą direktoriaus M. M., vardu, sutarties aprašomojoje dalyje nurodęs savo kontaktinius duomenis ((duomenys neskelbtini)), šią sutartį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku pateikė pasirašyti M. M., po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims pavedė paruošti privalomus pateikti kredito įstaigai UAB „S" veiklos, finansinės būklės ir jos rezultatų dokumentus, kuriuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai melagingus finansinius duomenis, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis šiuos parengtus dokumentus pateikė pasirašyti UAB „S" direktoriui M. M., o pastarasis šiuose dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu ir tokiu būdu suklastojo 2008-05-26 trumpą UAB „S" ir jos veiklos pristatymą, UAB „S" 2007-12-31 balansą, UAB „S" 2007-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „S" 2008-03-30 balansą, UAB „S" 2008-03-30 pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „S" 2008-03-30 mokėtinų sumų iššifravimą, UAB „S" 2008-03-30 gautinų sumų iššifravimą, UAB „S" pinigų srautus, UAB „S" pelno (nuostolių) prognozines ataskaitas, UAB „S" prognozinius balansus, 2008-04-30 paraišką 400 000 Lt sumai, po to šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė UAB „A " darbuotojams, kurie, vykdydami sutartinius įsipareigojimus, jo, t.y. A. P. pateiktus dokumentus perdavė UAB Medicinos banko Centro filialo direktorei R. M.; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-06-02 jis kartu su M. M., kuris vykdė A. P. nurodymus, atvyko į UAB Medicinos bankas Centro filialą, Vilniuje, Pamėnkalnio g. 40, kur UAB Medicinos bankas, atstovaujamas Centro filialo direktorės R. M., iš UAB „S", atstovaujamos direktoriaus M. M., pasirašę vekselio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)įgijo paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini)100 000 Lt sumai už 94283,33 Lt, vekselio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini) 100 000 Lt sumai už 94283,33 Lt, vekselio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)įgijo paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini)100 000 Lt sumai už 93155,56 Lt, vekselio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)įgijo paprastąjį vekselį (duomenys neskelbtini)100 000 Lt sumai už 93155,56 Lt, bendrai 374877,78 Lt sumai, o 2008-06- 02 UAB Medicinos bankui pervedus į UAB „S" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) vekselio sumas pagal sudarytus sandorius, t.y. 374877,78 Lt, jis kartu su M. M., apgaule savo naudai įgiję svetimą didelės vertės turtą, tą pačią dieną atliko finansinę operaciją (kodas (duomenys neskelbtini)) pervesdami į UAB „A " Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 25000 Lt pagal tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o likusią sumą, t.y. 348403,00 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino UAB Medicinos banko Centro filialo, Vilniuje, Pamėnkalnio g. 40, kasoje. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. P., žinodamas, kad į UAB „S" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos piniginės lėšos, t.y. 374877,78 Lt, įgytos nusikalstamu būdu ir siekdamas šias lėšas įteisinti, UAB Medicinos banko Centro filiale, Vilniuje, Pamėnkalnio g. 40, 2008-06-02 atliko su šiais pinigais finansines operacijas: finansinę operaciją, kurios kodas (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „A " Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 25000,00 Lt pagal tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atsiskaitydamas su UAB „A" už suteiktas paslaugas; finansinę operaciją, kurios kodas Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino UAB Medicinos banko Centro filialo, Vilniuje, Pamėnkalnio g. 40, kasoje 348403,00 Lt; įmokėjo 39005,00 Lt į savo vadovaujamos įmonės UAB „N" įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo šias lėšas įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, atlikdamas finansinę operaciją - 2009- 06-02 iš savo vadovaujamos įmonės UAB „N" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 39000,00 Lt į UAB „D" įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip 2007-11-12 avanso grąžinimą, tokiu būdu legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo ir kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą ir juos ištaisyti teisme nėra galimybės. Pažeidimams pašalinti teismas nustatė trijų mėnesių terminą.

Skundžiamojo nutartyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nesilaikyta BPK 1 straipsnio 1 dalies, 219 straipsnio reikalavimų, ikiteisminis tyrimas atliktas nekokybiškai, šališkai. Yra prielaida pilnai įvardinti visus asmenis, kurie dalyvavo pasisavinant UAB Medicinos banko turtą, tačiau dėl prastos ikiteisminio tyrimo kokybės šie asmenys nebuvo teisiškai įvardinti ir nurodyti kaltinamajame akte. Dėl šios priežasties neteisingai aprašyta ir paties A. P. veika, nebuvo teisingai aprašyta nusikalstama veika visa apimtimi, neatskleistas nusikaltimo mechanizmas t. y. kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų. Šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, nes kaltinamojo akto turinys nustato bylos nagrinėjimo teisme ribas. Teismas šioje bylos tyrimo stadijoje neturi galimybės teisingai išspręsti klausimo dėl A. P. kaltės, jo atsakomybės apimties, dėl materialinės atsakomybės ir jos apimties.

A. P. kaltinamas, kad bendrininkų grupe kartu su M. M. organizavo sukčiavimą ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Tačiau byloje esantys duomenys rodo, jog ne tik jie galėjo padaryti nurodytą nusikalstamą veiką, kad dalyvavo ir kiti asmenys, kurie bylos duomenimis žinomi, tačiau jų veikla pilnai neištirta ir procesiškai neįvardinta. Su kaltinime nurodyta nusikalstama veika galėjo būti susiję A. Z., kuris gavo dalį apgaule įgytų pinigų, banko darbuotojai, kurie priėmė suklastotus dokumentus, o taip pat G. K., J. Š., D. Z. galimai susiję su UAB „S" dokumentų klastojimu bei V. Č., kuris gavo dalį iš banko apgaule įgytų pinigų. Šių asmenų veiksmuose galima įžvelgti bendrininkavimą apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą, nes byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrįstai leidžia ir juos įtarti nusikaltimo padarymu, tai yra jų veiksmuose yra nusikaltimo požymiai.

Be to, kaltinamajame akte neįvertintos ir aplinkybės dėl A. P. vekselio 400 000 Lt sumai išdavimo A. Z., nors iš bylos duomenų matyti, jog tai gali būti susiję su nusikalstama veikla. Abejoti šališkumu verčia tos aplinkybės, jog A. P. kreipėsi pareiškimu į teisėsaugos organus dėl A. Z. neteisėtų veiksmų apgaule išgaunant iš jo vekselį 400 000 Lt sumai, tačiau ši aplinkybė beveik netirta, nors tai betarpiškai siejasi su inkriminuojamu nusikaltimu. Atvirkščiai, buvo priimtas sprendimas dėl sukčiavimo baudžiamąją bylą perduoti į teismą tik vieno A. P. atžvilgiu, nors byloje yra duomenų, kad ir kiti asmenys galėjo dalyvauti padarant nusikaltimą.

Be to, teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad byloje neištirta A. Z. veikla, susijusi su banku, kas turi byloje svarbią reikšmę. Nenustatyta, ar jis ir jo atstovaujama bendrovė anksčiau nedalyvavo apgaule įgyjant svetimą turtą ar bendrovė nebuvo naudojama kaip priedanga nusikalstamai veikai vykdyti. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas dėl banko suteiktų finansinių išmokų UAB „S". A. Z. veikla, susijusi su šios bendrovės dokumentų tvarkymu byloje pilnai ištirta. Tai, kad banko darbuotojai siūlė kreiptis į A. Z. bendrovę reikalingų dokumentų paruošimui, nieko stebėtino nėra, kadangi A. Z. bendrovė ir Medicinos bankas buvo pasirašę tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Teismo prielaida, kad banko darbuotojai patys dėl apgaule įgytų pinigų į teisėsaugos organus nesikreipė, yra nepagrįsta. Nustatytu terminu UAB „S" neišpirkus vekselių, banko darbuotojai aiškinosi šias aplinkybes, bendravo su A. P., kai jis atvyko į UAB Medicinos banką kalbėtis dėl UAB „S", su A. Z., kuris buvo sandorio laiduotojas. Nėra pagrindo daryti prielaidų dėl tolimesnių banko veiksmų, susijusių su kreipimusi į teisėsaugos institucijas, nes tą procesą pagreitino pats A. P., pareiškimu kreipęsis į policiją ir nepagrįstai apkaltinęs A. Z.. Be to, šioje byloje buvo tiriamas konkretus nusikalstamos veikos epizodas, šios nusikalstamos veikos padarymu nebuvo pareikštas įtarimas nei A. Z., nei jo bendrovės darbuotojams, todėl šioje byloje neturėtų būti tiriama, ar A. Z. bendrovė anksčiau nedalyvavo apgaule įgyjant svetimą turtą ar bendrovė nebuvo naudojama kaip priedanga nusikalstamai veikai vykdyti. Skundžiamojoje nutartyje teismas nepateikė jokių įrodymų savo nuomonei dėl kitų asmenų dalyvavimo nusikaltime, pagrįsti, o rėmėsi išimtinai A. P. parodymais.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad tyrimo metu neįvertintos aplinkybės dėl A. P. vekselio 400 000 Lt sumai išdavimo A. Z., nors iš bylos duomenų matyti, jog tai gali būti susiję su nusikalstama veikla. Atvirkščiai, visa bylos medžiaga įrodo, kad 400 000 litų vekselio pasirašymas susijęs su šia nusikalstama veikla ir tai nekelia jokių abejonių. Jokių A. Z. neteisėtų veiksmų, paimant iš A. P. vekselį šiai sumai, tyrimo metu nenustatyta, nes A. Z., pasirašęs banko sutartyje kaip laiduotojas, turėjo turėti garantą laiduotai sumai. Teismas nepagrįstai tvirtina, kad nebuvo tirtos tos aplinkybės, jog A. P. kreipėsi pareiškimu į teisėsaugos organus dėl A. Z. neteisėtų veiksmų apgaule išgaunant iš jo vekselį 400 000 Lt sumai, nors tai betarpiškai siejasi su inkriminuojamu nusikaltimu. Priešingai, tyrimas buvo pradėtas pagal A. P. pareiškimą ištirtos vekselio pasirašymo aplinkybės ir nustatyta, kas šiuo konkrečiu atveju sukčiauja - A. P. ar A. Z..

Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ikiteisminio tyrimo šališkumo, nurodant kaltininkais tik A. P. ir M. M., be to, padarė nepagrįstas išvadas, kad kiti asmenys, padarė nusikalstamą veiką ir turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, teismas nepagrįstai svarstė dėl A. P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnį, nes tokie argumentai priimtini teismo nuosprendyje.

Prokurorė pažymi, kad net ir konstatavus, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, sutinkamai su BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, 2) kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir 3) kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą.

Įstatymas reikalauja, jog būtų nustatyti būtent BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitikimai, o ne kokie nors kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar kitokie trūkumai. Teismas perduodamas bylą prokurorui turi nustatyti ir aiškiai nurodyti koks BPK 219 straipsnio reikalavimas yra pažeistas surašant kaltinamąjį aktą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitink BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų. Toks tvirtinimas yra nepagrįstas, nes kaltinamajame akte visi šie duomenys yra nurodyti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį ir bylą grąžinti apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamojo gynėjas prašė palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės skundas atmetamas.

BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad teisiamajame posėdyje teismas išnagrinėjo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, apklausė kaltinamąjį A. P., pagarsino M. M. parodymus, apklausė liudytojus, išnagrinėjo rašytinius įrodymus ir juos išsamiai išdėstė skundžiamoje nutartyje. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo ir kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą ir juos ištaisyti teisme nėra galimybės. Kaltinamojo akto trūkumai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstyti, aptarti ir įvertinti.

Prokurorė teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad byloje apklausti konkretūs banko, UAB „A " darbuotojai ar kiti byloje apklausti ar žinomi asmenys dalyvavo nusikalstamoje veikoje kartu su A. P.. Šioje byloje A. P. kaltinamas tuo, jog, veikdamas bendrininkų grupe su M. M., organizavo sukčiavimą ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Aprašant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nurodyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su M. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad byloje surinkti ir įvertinti įrodymai sudaro pagrindą įvardinti ir kitus asmenis, kurie dalyvavo pasisavinant UAB „Medicinos bankas“ turtą, tačiau šie asmenys nebuvo teisiškai įvardyti ir nurodyti kaltinamajame akte. Nors neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina dalyvavusiems nusikalstamoje veikloje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009), tačiau kaltinamajame akte neturi būti trūkumų ar nesutapimų su kita bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei jo ribų kriterijus ir todėl privalo atitikti byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011, 2K-575/2011).

A. P. inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, aprašytas taip, tarsi jis veikė tik su M. M.. Dėl šios priežasties kaltinamajame akte neteisingai aprašyta ir A. P. veika, nebuvo teisingai aprašyta nusikalstama veika visa apimtimi, neatskleistas nusikaltimo padarymo mechanizmas, t. y. kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad aukščiau nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, nes kaltinamojo akto turinys nustato bylos nagrinėjimo teisme ribas, dėl šių pažeidimų teismas neturi galimybės išspręsti klausimų dėl A. P. kaltės, jo atsakomybės apimties, dėl materialinės atsakomybės ir jos apimties.

Prokurorė skunde nepagrįstai teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl kitų asmenų padariusių ar bendrininkavusių inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija yra vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip. Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti pripažintas kaltu tik teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, pagal galiojančią teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“), nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog ne tik A. P. bei M. M. galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bet jos padaryme dalyvavo ir kiti asmenys. Su inkriminuojama nusikalstama veika galėjo būti susiję A. Z., kuris gavo dalį apgaule įgytų pinigų, banko darbuotojai, kurie priėmė suklastotus dokumentus, o taip pat G. K., J. Š., D. Z. galimai susiję su UAB „S" dokumentų klastojimu bei V. Č., kuris gavo dalį iš banko apgaule įgytų pinigų. Taip pat nutartyje nurodoma, kad šių asmenų veiksmuose galima įžvelgti bendrininkavimą apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą, nes byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrįstai leidžia ir juos įtarti nusikaltimo padarymu, t. y. jų veiksmuose yra nusikaltimo požymiai. Skundo argumentai, kad tokiu būdu teismas pažeidė asmenų nekaltumo prezumpciją atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, A. P. pareikštame kaltinime nurodyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su M. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Skundžiamos nutarties motyvais išvados dėl nurodytų asmenų kaltės padarius nusikalstamą veiką nebuvo daromos. Teismas vienareikšmiškai nepasisakė dėl būtinumo pareikšti konkretiems asmenims įtarimus dėl konkrečių nusikalstamų veikų, taip pat neišdėstė teiginių galinčių daryti poveikį ikiteisminio tyrimo priimamiems sprendimams.

Prokurorės teiginiai dėl teismo šališkumo taip pat nepagrįsti. Byloje nėra nustatyta, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.