Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. E. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 punktais, 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad R. E. privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (sveikatos priežiūra), ir įpareigojant R. E. iki senatvės pensijos amžius suėjimo dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendžiu R. E. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, R. E. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškota iš jo konfiskuotino turto – automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 4530 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai trisdešimt eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.

Nuosprendžiu R. G. ir A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2, ir baudžiamosios bylos jiems nutrauktos, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. E. nuteistas už tai, kad neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė viršija 150 MGL dydžio sumą: pažeisdamas nustatytą tvarką – „Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo“ 14 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021-09-09 įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, R. E. iki 2024-01-20, 17.00 val., neteisėtai įgijo ir disponavo 2458 pakeliais cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 10 282,92 eurų ir viršija 150 MGL dydžio sumą: 2024-01-20, 16.54 val., vairuodamas automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur, į vairuojamą automobilį pakrovė įgytas iš A. J. 1500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 6210,00 Eur, ir šias cigaretes kartu su automobilyje buvusiomis, nenustatytomis aplinkybėmis įgytomis 90 pakelių cigarečių (50 pakelių cigarečių „Winston Blue“ be akcizo ženklų, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 214,00 Eur, 20 pakelių cigarečių „Marlboro“ be akcizo ženklų, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 86,80 Eur, 20 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“ be akcizo ženklų, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 82,80 Eur) gabeno paties vairuojamu automobiliu „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo į nenustatytą vietą, kol 2024-01-20 17.00 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnų, be to, nenustatytomis aplinkybėmis įgytus 868 pakelius cigarečių (120 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“ be akcizo ženklų, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 496,80 Eur, 140 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 579,60 Eur, 178 pakelių cigarečių „Marlboro“ be akcizo ženklų, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 772,52 Eur, 430 pakelių cigarečių „Winston Blue“ be akcizo ženklų, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 1840,40 Eur) neteisėtai laikė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur šias cigaretes 2024-01-20, 19.50 val. kratos metu rado ir paėmė Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl R. E. paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų pakeisti: panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą R. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir R. E. pagal BK 199² straipsnio l dalį skirti bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. E. paskirti l (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. E., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, R. E. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4530 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt eurų 00 ct) į valstybės biudžetą išieškojimas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas R. E. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę, nepakankamai įsigilino į byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir nepagrįstai pripažino esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte. Prokurorė nurodo, jog atlikto tyrimo duomenimis, 2024 m. sausio 20 d. R. E. buvo policijos pareigūnų sulaikytas, kai automobiliu gabeno neteisėtai įgytas akcizais apmokestinamas prekes, t. y. iš viso 1590 cigarečių pakelių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių vertė viršijo 150 MGL, bei tą pačią dieną jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasta dar 868 pakeliai cigarečių, kurių dalis buvo be akcizo ženklų, dalis su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu R. E. pripažino įgijęs kaltinime nurodytą kiekį cigarečių pakelių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pavyzdžio banderolėmis, tačiau nurodė kitokias jų įgijimo aplinkybes nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorės nuomone, tokia nuteistojo R. E. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių neduoda pagrindo išvadai dėl nuoširdaus prisipažinimo ir gailesčio, o vien kaltinamojo R. E. gynėjo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad ginamasis nuoširdžiai prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino dalį žalos, nėra pakankami, kad toks nuteistojo elgesys būtų vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio l dalies 2 punktą. Prokurorės nuomone, nebuvo nustatyta, kad nuteistasis R. E. nuoširdžiai gailėtųsi padaręs nusikalstamą veiką, nes turimais duomenimis, netrukus po šioje byloje nagrinėto nusikaltimo įvykdymo, t. y. 2024 m. vasario 21 d. R. E. vėl buvo sulaikytas gabenant didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – kontrabandinių cigarečių, kurių vertė viršijo 150 MGL (dėl šio nusikaltimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-5-00011-24). Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog R. E. po šių nusikalstamų veikų padarymo 2024-11-20 buvo sulaikytas gabenant 1500 pakelių cigarečių be akcizo ženklų. Už šį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 209 str. 7 d., R. E. skirta 5200 Eur bauda, kurios jis nėra sumokėjęs. Prokurorės vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis R. E. nuoširdžiai gailisi dėl jo padarytos šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos.

2.2. Prokurorės tvirtinimu, teismas, vertindamas nusikaltimą padariusio R. E. asmenybę, teisingai pažymėjo jo asmenybę apibūdinančius požymius, jog nusikaltimu kaltinamasis siekė turtinės naudos, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, bei pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 199² straipsnio l dalyje numatytą nusikaltimą R. E. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas), tačiau visų šių duomenų nesusiejo į bendrą visumą ir netinkamai taikė įstatymą. Prokurorės nuomone, šios aplinkybės parodo, kad R. E. nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų ir kritiškai neįvertino savo elgesio. Nurodo, jog nuteistasis niekur nedirba, neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, pragyvenimui užsidirba neteisėtu būdu. Akivaizdu, kad nei ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės, nei administracine tvarka skirtos baudos nesulaikė R. E. nuo naujų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam realaus bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jam BK 75 straipsnio ir nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.3. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas teisingai pripažino, kad R. E. vairuotas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes atsižvelgiant į gabentų cigarečių kiekį, be jo, cigarečių gabenimas nebūtų įmanomas. Tačiau, prokurorės manymu, teismas priėmė neteisingą sprendimą, nuspręsdamas konfiskuoti ne pačią nusikaltimo padarymo priemonę automobilį – „VW Touran“, o vadovaujantis BK 72 str. 5 d. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4530 eurų. Nurodo, jog VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis nuosavybės teise priklauso ne pačiam nuteistajam R. E., o A. Z., kuri kelerius metus gyvena kartu su nuteistuoju. Prokurorė pažymėjo, jog teismas priimdamas tokį sprendimą vadovavosi tik paties nuteistojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kad su A. Z. jis bendro ūkio neveda ir bendro turto neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-222-511/2021, Nr. 2K-199-719/2022 ir kt.). Prokurorė nurodo, jog iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad automobilio savininkė tam tikrą laiką, taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo metu, gyveno kartu su nuteistuoju R. E., nors ir buvo įgijusi transporto priemonę savo vardu, visa apimtimi perdavė teisę į jo valdymą R. E., nesidomėjo ir nekontroliavo, kokiais tikslais automobilis buvo naudojamas, nors žinojo, kad R. E. niekur nedirbo, ne tik ankščiau teistas, bet ir 2022 m. kovo mėn. jai važiuojant su R. E. kaip keleivei, pastarasis buvo sulaikytas pareigūnų gabenant akcizais apmokestinamas prekes. Tyrimo metu nustatyta, kad atliekant kratą akcizais apmokestinamų prekių (868 cigarečių pakelių, sudėtų į dvi kartonines dėžes), buvo rasta ir namuose, kur R. E. gyveno su A. Z., o automobilyje dar 90 pakelių. Teismas nevertino R. E. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad šias kratos metu rastas cigaretes jis įgijo 2023 gruodžio 15 d. Tilžės turguje. Dalį cigarečių cigarečių - 918 pakelių laikė adresu (duomenys neskelbtini), o 90 pakelių automobilyje „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2024-01-20. Iš kratos protokolų matyti, kad nei bute, kuriame gyveno R. E. kartu su A. Z., nei automobilyje, kuris registruotas A. Z. vardu, cigaretės nebuvo slepiamos. Prokurorės vertinimu, aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. Z. galėjo ir turėjo žinoti, kad savo turtą – automobilį, ji perleidžia asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla. Kad R. E. buvo perduota teisė valdyti automobilį patvirtina ir byloje esantys duomenys – patikrinus duomenis apie automobilio ,,VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas privalomąsias technines apžiūras nustatyta, kad paskutinė techninė automobilio apžiūra buvo atlikta 2023-02-23, asmuo pristatęs automobilį apžiūrai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens dokumentų registro duomenimis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-01 yra išduotas R. E., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas iš nuteistojo automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma – 4530 Eur, o ne automobilį, netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

3. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą nuteistojo R. E. gynėjas advokatas R. S. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl R. E. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam nustatyta lengvinančia aplinkybe – prisipažinimu ir gailėjimusi nusikaltus, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu ir sprendimu konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne patį automobilį. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

8. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. E. bausmę, nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorės manymu, nuteistasis R. E. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino įgijęs kaltinime nurodytą kiekį cigarečių pakelių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pavyzdžio banderolėmis, tačiau nurodė kitokias jų įgijimo aplinkybes nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorės manymu, tokia nuteistojo R. E. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių neduoda pagrindo išvadai dėl nuoširdaus prisipažinimo ir gailesčio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog jie nepagrįsti, kadangi nuteistasis R. E., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino ir nurodė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailėjosi prasikaltęs. Nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, jog nuteistasis R. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė kitokias kaltinime nurodytų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto pavyzdžio banderolėmis įgijimo aplinkybes nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad R. E. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 124-127, 138-139, 146) ir teisme (3 t., b. l. 130) nebuvo tikras, kad jo įgytos cigaretės iš konkretaus asmens (K.) jam ir priklausė, neįrodo, jog jis buvo nenuoširdus ar nenuoseklus duodamas parodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. E. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra gana nuoseklūs ir išsamūs, abejoti R. E. nuoširdumu nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo.

9. Prokurorė, ginčydama nuteistajam R. E. nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrįstumą, apeliaciniame skunde nurodo, jog netrukus po šioje byloje nagrinėto nusikaltimo įvykdymo, t. y. 2024 m. vasario 21 d. R. E. vėl buvo sulaikytas gabenant didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – kontrabandinių cigarečių, kurių vertė viršijo 150 MGL (dėl šio nusikaltimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-5-00011-24). Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog R. E. po šių nusikalstamų veikų padarymo 2024-11-20 buvo sulaikytas gabenant 1500 pakelių cigarečių be akcizo ženklų. Už šį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 209 str. 7 d., R. E. skirta 5200 Eur bauda, kurios jis nėra sumokėjęs. Todėl prokurorės manymu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis R. E. nuoširdžiai gailisi dėl jo padarytos šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi aplinkybė, jog R. E. po 2024-01-20 įvykdyto nusikaltimo, dėl kurio padarymo jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, praėjus mėnesiui vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, o praėjus dar 9 mėnesiams padarė panašaus pobūdžio, tačiau baudžiamosios atsakomybės nesiekiančią veiką, nepaneigia fakto, jog nuteistasis R. E. pripažino savo kaltę dėl anksčiausiai, t. y. 2025-01-20, padaryto nusikaltimo ir gailėjosi prasikaltęs. Pažymėtina, jog tai, kad nuteistasis R. E. pakartotinai nusižengė ir padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, bus įvertinta vėlesnį nusikaltimą tyrusių pareigūnų bei teismo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

10. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti R. E. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokurorė mano, jog R. E. nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų ir kritiškai neįvertino savo elgesio, be to, niekur nedirba, neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, pragyvenimui užsidirba neteisėtu būdu. Prokurorės manymu, akivaizdu, kad nei ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės, nei administracine tvarka skirtos baudos nesulaikė R. E. nuo naujų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam realaus bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jam BK 75 straipsnio ir nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė savo sprendimą taikyti R. E. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendė taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą R. E., atsižvelgdamas į jo duotus paaiškinimus, jog padeda pažįstamai A. Z. jos veikloje ir iš to pragyvena, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, be to, serga sunkia onkologine liga (3 t., b. l. 114-116; t. 4, 84-87). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pavojingumą, paties nuteistojo R. E. asmenybės pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog griežčiausios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. E. šiuo atveju nesiderintų su humaniškumo principu. Todėl, įvertinus brandų kaltinamojo amžių, sunkią jo sveikatos būklę, jam nustatytą onkologinės ligos diagnozę bei gana pozityvius socialinius ryšius, izoliavimo nuo visuomenės neracionalumą, darytina išvada, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir humanizmo principams ir iš esmės užtikrintų tik R. E. nubaudimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog net ir konstatavus, kad R. E. yra linkęs nusikalsti, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti be realaus jo įkalinimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir E. T. Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992-10-19 rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000-11-29 rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010-01-20 rekomendacija CM/Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-788/2021). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šiuo konkrečiu atveju nuteistajam R. E. taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą, bei BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytus įpareigojimus.

Dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos

13. Taip pat apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš nuteistojo R. E. automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma – 4530 Eur, o ne patį automobilį. Prokurorės nuomone, automobilis nuosavybės teise priklauso ne pačiam nuteistajam R. E., o A. Z., kuri kelerius metus gyvena kartu su nuteistuoju. Prokurorės nuomone, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad automobilio savininkė tam tikrą laiką, taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo metu, gyveno kartu su nuteistuoju R. E., nors ir buvo įgijusi transporto priemonę savo vardu, visa apimtimi perdavė teisę į jo valdymą R. E., nesidomėjo ir nekontroliavo, kokiais tikslais automobilis buvo naudojamas. Prokurorės vertinimu, aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. Z. galėjo ir turėjo žinoti, kad savo turtą – automobilį, ji perleidžia asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

14. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šioje byloje nusprendė konfiskuoti iš R. E. automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4530 Eur, o ne patį automobilį, kadangi transporto priemonė „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. Z. (1 t., b. l. 164). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nors minėtu automobiliu A. Z. leisdavo naudotis ir nuteistajam R. E., byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės savininkė sutiko ar žinojo, kad jos turtas būtų panaudotas neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių gabenimui, nėra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonė „VW Touran“ A. Z. ir R. E. priklauso bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise, todėl net ir tuo atveju, jeigu šie asmenys būtų sugyventiniai, vienam iš jų priklausantis turtas yra asmeninė jo nuosavybė ir kitam iš sugyventiniu yra svetimas turtas, jeigu neįrodoma priešingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos pozicijai mano, jog atsižvelgus į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir nesant pagrindo konfiskuoti automobilio iš savininko, iš nuteistojo R. E. pagrįstai nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į visas aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė R. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi prasikaltus, pagrįstai nusprendė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir pagrįstai nusprendė konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne patį automobilį. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus apeliacinį skundą atmesti.