Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-2475-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2S-2475-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22898-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
T. J.
Kreditorius
A. K.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2475-640/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-22898-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. B., išieškotoja A. K..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti MB „Kilna“ atliktą turto dalies, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą. Nurodo, jog gavo antstolio D. B. pranešimą dėl ekspertizės išvados, kuriame nurodoma, jog skolininko buto dalis įvertinta 47 000,00 Lt suma, kas, pasak pareiškėjo, neatitinka vidutinės rinkos vertės. Pažymėjo, jog yra susitaręs su antstoliu, jog pats su bendrasavininke parduos butą, tačiau antstolis toliau atlieka, pasak skolininko, neteisėtus veiksmus, be to, vykdo išieškojimą iš socialiai remtino asmens (b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (b.l. 16-17, 24-25) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti atliktos ekspertizės patikimumu ir sudarančių pagrindą antstoliui skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjo argumentai dėl galimai didesnės turto vertės nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o remiasi tik pareiškėjo prielaidomis bei samprotavimais, nesudarančiais pagrindo abejoti atliktos ekspertizės išvadomis. Be to, išieškotojos, kuri yra likusios buto dalies savininkė, nurodomos aplinkybės, jog nustatyta buto vertė atitinka esamą, taip pat leidžia teismui manyti, jog eksperto atliktu vertinimu nustatyta suma atitinka tikrąją turto vertę, todėl vadovaujantis vykdymo proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais nėra pagrindo skirti pakartotinės ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti. Nurodė, kad skolininko skola ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytą sumą, be to, yra susidariusi ne dėl skolų už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, bet dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo socialinio statuso nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. J. atskiruoju skundu (b.l. 23) prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad antstolio ekspertas netinkamai atliko ekspertizę, kad panašūs butai kainuoja 200 000 Lt. Taip pat nurodo, kad antstolis klastoja dokumentus.

Suinteresuoti asmenys antstolis D. B. ir A. K. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d., 338 str.); įstatymas draudžia teikti naujus atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka atskirasis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti atskirajame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymo. Todėl T. J. prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog antstolio paskirtas turto vertinimo ekspertas, netinkamai atliko buto vertinimą, kadangi nustatyta buto dalies (1911/6711) kaina jo teigimu yra per maža.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Lietuvos–Rusijos UAB ,,Diulas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-430/2010).

Nagrinėjamoje byloje antstolis siekdamas nustatyti ginčo turto vertę kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją, kad šis nustatytų ne viso buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, o jo dalies, t.y. 1911/6711. Šiuo turto vertinimo buvo nustatyta, kad ginčo turto vertė yra 47 000 Lt. Apeliantas jokių duomenų teismui nepateikė apie tai, kad turto vertintojo atliktas ginčo buto dalies įvertinimas buvo atliktas pažeidžiant įstatymą, ar neobjektyvus, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė