Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-351-966/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-12-16
Bylos Nr.
AN2-351-966/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01047-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-351-966-2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01047-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties R. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 115 Eur bauda už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. 13.28 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasakyti savo asmens duomenis, priešinosi sulaikomas, policijos pareigūnus vadino įžeidžiamais žodžiais bei atliko kitus neteisėtus veiksmus, pažemindamas jų garbę ir orumą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. skundą dėl Institucijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, jį atmetė konstatavęs, kad R. J. kaltė įrodyta, administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įžeidžiantys žodžiai bei netinkamas elgesys policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu, laikytinas pareigūnų garbės ir orumo įžeidimu. Pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, turėjo teisę duoti atitinkamus reikalavimus, kurie buvo teisėti, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdant, jo atžvilgiu koviniai veiksmai bei specialios priemonės buvo panaudoti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir neviršijant įgaliojimų.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti jam nepadarius veikų, turinčių ANK 508 straipsnyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi buvo neteisingai įvertinti byloje esantys faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės pažeidimus ir jie lėmė neteisėtą sprendimo priėmimą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 508 straipsnio ir 506 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21, 27 straipsnių nuostatas. Į daugiabučio namo kiemą pagal pranešimą dėl vartojamo alkoholio atvykę pareigūnai turėjo įsitikinti, kad alkoholis iš tikrųjų buvo vartojamas. Tačiau nei apeliantas, nei kiti su juo buvę asmenys alkoholio nevartojo, o sėdėjo ant suoliuko ir rūkė, nešiukšlino. Tačiau pareigūnai ir toliau atkakliai teigė, kad yra vartojamas alkoholis, šiukšlinama.

3.2. Skunde apeliantas pažymi, kad neginčija to, jog nevykdė policijos pareigūno nurodymo pateikti asmens dokumentus, prisistatyti. Būdamas įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nepadarė ir matydamas, kad pareigūnai bando sukurti administracinio nusižengimo situaciją, stengėsi pasišalinti ir taip išvengti konflikto. Pagal Policijos įstatymą, pareigūnas gali duoti tik teisėtus nurodymus ar reikalavimus. Pareigūnų veiksmų teisėtumas nėra preziumuojamas, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, policijos pareigūnų nurodymai yra teisėti ir privalomi savaime. Nenustačius, kad viešoje vietoje buvo vartojamas alkoholis ar šiukšlinama, pareigūnai ir toliau reikalavo pateikti dokumentus, prisistatyti, o vėliau ėmė naudoti fizinę jėgą, apeliantas buvo sužalotas. Į šias aplinkybes teismas nekreipė dėmesio, kvalifikuodamas įvykio aplinkybes padarė materialinės teisės taikymo klaidą. Teismas selektyviai taikė Policijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio nuostatas.

3.3. Skunde tvirtinama, kad pareigūnų prievartos panaudojimas buvo perteklinis, nes apeliantas jokio realaus tiesioginio pavojaus, grėsmės pareigūnų gyvybei ir sveikatai nekėlė. Nurodymas pateikti asmens dokumentus, prisistatyti, vertintini kaip savitiksliai pareigūnų veiksmai, nors apeliantas ir jo draugai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Būtent pareigūnai savo nepagrįstais veiksmais dirbtinai sukūrė administracinio nusižengimo situaciją, kuri tapo administracinio nusižengimo dalyku. Dėl to atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį negalima, nes policijos pareigūnų nurodymai buvo neteisėti ir apeliantas turėjo pagrindą nepaklusti tokiems nurodymams bei gintis – šalintis iš kiemo, nesileisti, kad būtų uždėti antrankiai.

3.4. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas pareigūno atžvilgiu išsakytus žodžius nepagrįstai vertino kaip įžeidžiančius pareigūną. Apeliantas įžeisti pareigūną neketino, o tik apibūdino jo išvaizdą, nes mano, kad tarnyboje pareigūnas turi būti tvarkingas. Pareigūno neapspjovė. Tai patvirtinančių įrodymų nėra. Dėl to nepagrįstai buvo nubaustas ir pagal ANK 508 straipsnį. Nepagrįsta teismo išvada, kad apelianto kaltė įrodyta duomenimis, fiksuotais pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose. Nagrinėjant bylą teisme buvo atkreiptas dėmesys, kad vaizdo įraše užfiksuota ne visa įvykio seka. Vaizdo įraše turėjo būti užfiksuota, kaip pareigūnai apeliantui suduoda smūgius į galvą ir jis nukrenta. Teismas nutartyje pasisakė tik dėl sulaužytos kairės rankos, nurodydamas, kad šis sužalojimas yra apelianto pasipriešinimo pasekmė. Tačiau nepasisakė dėl pareigūnų padarytų kitų sužalojimų: kraujosruvų dešinės akies srityje, kaktos dešinėje, kraujosruvos ir nubrozdinimo už dešinės ausies, kraujosruvos skruosto srityje ir kitų sužalojimų, nustatytų 2022 m. rugpjūčio 16 d. teismo medicinos specialisto išvadoje. Šių sužalojimų padarymo aplinkybių vaizdo įrašas nebuvo pateiktas. Tai leidžia daryti išvadą, kad vaizdo įrašas nėra vientisas. Dėl to vaizdo įrašai, kuriais rėmėsi teismas, negali būti pripažinti įrodymu. Apeliantas pažymi, kad dėl pareigūno J. L. išsuktos rankos yra nedarbingas ir šiuo metu, 2 mėnesius buvo reabilitacijoje, 2022 m. lapkričio 14 d. gydytojas traumatologas pateikė išvadą, kad ranka bus reabilituojama dar apie 6 mėnesius. Tai reiškia, kad apeliantas negalės dirbti, gauti pajamas ir sumokėti baudą. Pareigūno J. L. veiksmai buvo nepagrįsti, neadekvatūs esamomis aplinkybėmis, neproporcingi esamam pavojui ir nebūtini tinkamam pavestų pareigų atlikimui.

Atsiliepimas

4. Institucijos atsiliepime prašoma palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį, Institucijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, o R. J. skundo netenkinti. Nurodoma, kad apeliantas tik bando išvengti administracinės atsakomybės. Byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių, kad apeliantas padarė administracinius nusižengimus. Pareigūnai turėjo teisinį pagrindą imtis priemonių asmens tapatybei nustatyti, apeliantas pareigūno reikalavimo nevykdė, nepakluso nurodymams, elgėsi įžūliai, bendravo pakeltu tonu, ėmė įžeidinėti pareigūną, bandė pasišalinti, priešinosi, spjovė pareigūnui į veidą. Institucija ir teismas byloje esančius įrodymus įvertino teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nutarimas (nutartis) priimtas ir surašytas laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, ar jame padarytos išvados dėl pažeidimo sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

6. Apeliaciniame skunde R. J. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 508 straipsnyje, 506 straipsni 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apelianto manymu, teismas neteisingai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, netinkamai aiškino ir taikė ANK 508 straipsnio, 506 straipsnio 4 dalies, Policijos įstatymo 21, 27 straipsnių nuostatas ir tai įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jo veiksmuose pirmiau nurodytų nusižengimų sudėtį sudarantys požymiai nenustatyti, todėl teisena turi būti nutraukta.

7. Apeliantui nesutinkant su įrodymų vertinimu, visų pirma būtina pažymėti, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Tai nepaneigia proceso dalyvių teisės teikti siūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie pasiūlymai (nuomonė) teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieštaravimų.

8. Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo argumentus, aplinkybės, teikiančios pagrindą konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimą, nenustatytos. Kauno apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, juos sujungė į vientisą loginę seką ir padarė pagrįstą, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą dėl R. J. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtį sudarančių požymių įrodytumo. Nutartyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu. Pasisakyta ir dėl apelianto pateikiamo įvykio vertinimo bei nurodyti argumentai, kodėl teismas R. J. argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad R. J. kaltė įrodyta tarnybiniu pranešimu, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu, administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo parodymais, kitais duomenimis, jo padaryti nusižengimai, kaip policijos pareigūno teisėtų nurodymą nevykdymas bei garbės ir orumo pažeminimas, kvalifikuoti teisingai. Nutartyje aptarti ir įvertinti įrodymai yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo. Vien tai, kad faktinę įvykio situaciją ir byloje surinktus duomenis teismas įvertino ne taip, kaip pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė neteisėta ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

9. Skunde R. J. nurodo, kad pareigūno reikalavimo prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus jis iš tikrųjų nevykdė, tačiau taip elgėsi dėl to, kad jokio administracinio nusižengimo jis nedarė, turėjo teisę kieme būti su draugais, o iš kiemo norėjo pasišalinti tik siekdamas išvengti konflikto. Atsakant į šį skundo argumentą visų pirma pažymima, kad ANK 506 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą. Pagal šio straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia, be kita ko, statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas. Policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant, o už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnį, policijos uždaviniai, be kita ko, yra: asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas. Policijos pareigūnų įgaliojimai, prievartos panaudojimo sąlygos apibrėžti Policijos įstatymo 23, 27 straipsniuose, pagal kuriuos policijos pareigūnas turi teisę, be kita ko, tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę (Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punktas), naudoti fizinę prievartą kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) (Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktas), naudoti antrankius prieš agresyvius asmenis (Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pirmiau aptartų normų sisteminis aiškinimas suponuoja, kad policijos pareigūnai, įgyvendindami policijai priskirtus uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, asmenys tokius nurodymus (reikalavimus) privalo nedelsdami vykdyti, o jų nevykdant – policijos pareigūnai turi teisę taikyti Policijos įstatyme numatytas priemones.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. 13.35 val. bendruoju pagalbos numeriu buvo gautas pranešimas, kad trys asmenys vartoja alkoholį (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant 2022 m. rugpjūčio 12 d., iš budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) laiptinės 3 asmenys vartoja alkoholį. Įvykio vietoje buvę trys asmenys atrodė akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, prie asmenų buvo įvairių alkoholinių gėrimų taros, prišiukšlinta (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas tarnybinį parnešimą surašęs vyresnysis tyrėjas J. L.. Šiuos duomenis įvertinus pirmiau aptarto Policijos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, nekyla abejonių, kad pareigūnai turėjo teisę reikalauti iš įvykio vietoje buvusių asmenų, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, pateikti asmens dokumentus (nurodyti asmens tapatybę patvirtinančius duomenis), taip pat reikalauti pasilikti įvykio vietoje (iš jos nepasišalinti). Pareigūnai į įvykio vietą vyko tarnybos metu, reaguodami į budėtojo pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą (alkoholio vartojimą viešoje vietoje), asmenims, taip pat ir apeliantui, adresuotas reikalavimas prisistatyti, atitiko Policijos įstatyme apibrėžtą policijos pareigūnų įgaliojimų apimtį, taigi buvo teisėtas. Tačiau kaip nustatyta byloje, to neginčija ir pats apeliantas, policijos pareigūno reikalavimų prisistatyti jis nevykdė, asmens anketinių duomenų nenurodė, ignoravo reikalavimą paaiškinti įvykio aplinkybes, prašymą pasilikti vietoje, pasikalbėti taip pat ignoravo, bandė iš įvykio vietos šalintis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, teigdamas, kad policijos pareigūno reikalavimai nebuvo teisėti, jokių teisinių argumentų, patvirtinančių šiuos teiginius, nenurodė, o jo subjektyvus situacijos vertinimas ir manymas, kad jokio pažeidimo nepadarė, pareigūno reikalavimo, kaip teisėto ar neteisėto vertinimui, reikšmės neturi, jo elgesio nepateisina ir atsakomybės už teisėtų reikalavimų nevykdymą nešalina.

11. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, policijos pareigūnų panaudota prievarta buvo perteklinė, kadangi jokio realaus tiesioginio pavojaus, grėsmės pareigūnų sveikatai ir gyvybei, jis nekėlė. Su tokiu apelianto vertinimu nesutiktina. Iš tikrųjų spręsti, kad vertinamoje situacijoje pareigūnų sveikatai ir (ar) gyvybei grėsė realus tiesioginis pavojus, nėra pagrindo. Tačiau tai savaime nepagrindžia R. J. skundo teiginių dėl pareigūnų naudotos perteklinės jėgos pagrįstumo. Kaip jau nurodyta pirmiau, įstatyme yra įtvirtinta policijos pareigūnų teisė naudoti fizinę prievartą tokiu atveju, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat naudoti antrankius prieš agresyvius asmenis. Neabejotina, kad naudojama prievarta (fizinio poveikio priemonės) turi būti proporcinga (adekvati) esamai situacijai ir nevaržyti kito asmens teisių labiau, negu tai būtina. Tačiau bylos duomenys, priešingai apelianto teiginiams, neabejotinai įrodo, kad tiek teisėtumo, tiek proporcingumo reikalavimų R. J. atveju buvo laikomasi.

12. Pirmiau aptarti liudytojo parodymai, informacija tarnybiniame pranešime bei registruojamų įvykių suvestinėje, taip pat ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas patvirtina administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes, kad pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymas nebuvo vienkartinis, R. J. į reikalavimus, prašymus nereagavo, bandant jį prilaikyti už rankos siekiant užtikrinti jo pasilikimą įvykio vietoje, muistėsi, elgėsi agresyviai, pradėjo pareigūną įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat į perspėjimą, kad gali būti panaudotos specialios priemonės, nereagavo, savo veiksmus ir toliau tęsė, apspjovė pareigūną ir tik po šių, kurį laiką trukusių neteisėtų veiksmų, apeliantas buvo pargriautas ant žemės ir jam uždėti antrankiai. Tai, kad fizinės prievartos panaudojimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo padaryti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, pareigūnų veiksmų nedaro neteisėtais, kadangi, kaip matyti iš vaizdo įrašo, apeliantas net ir pargriautas, priešinosi pareigūnams, neleido uždėti antrankių. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors apylinkės teismas, vertindamas sulaikymo metu nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, atskirai pasisakė tik dėl rankos sužalojimo, neišskirdamas kitų sužalojimų, nustatytų specialisto išvadoje, tai R. J. veiksmų priešingumo teisei nepaneigia.

13. Aplinkybė, kad sulaikymo metu R. J. patyrė fizinius sužalojimus (kraujosruvas įvairiose kūno vietose, nubrozdinimai, kaulų išnirimas), šioje byloje nėra paneigta, dėl jos ginčo šioje byloje nebuvo. Sužalojimai yra nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (02) (b. l. 4–6). Tačiau priešingai, nei skunde tvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, byloje nėra duomenų, objektyviai įrodančių, kad sužalojimai buvo padaryti neteisėtais tyčiniais pareigūnų veiksmais. Kaip nurodyta pirmiau, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu bei kitais įrodymais nustatytos pareigūnų fizinės prievartos bei specialių priemonių panaudojimo aplinkybės taip pat aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesiu sulaikymo metu, patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad fizinių sužalojimų atsiradimą sąlygojo paties apelianto veiksmai, jam aktyviai priešinantis ir bandant išvengti sulaikymo. Iš byloje esančio pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad po to, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apspjovė vieną pareigūną, abu pareigūnai suėmė R. J. už rankų, asmuo muistėsi, bandė išsilaisvinti, pareigūnai jį paguldė ant žemės, R. J. priešinosi ir antrankių uždėjimui, nevykdė reikalavimo laikyti rankas už nugaros, uždėti antrankius pavyko tik panaudojus fizinę prievartą (atlenkus rankas iš priekio už nugaros), uždėjus antrankius, daugiau jokie fizinės prievartos veiksmai nebuvo atliekami.

14. Šios objektyviai užfiksuotos aplinkybės iš esmės paneigia apelianto skundo teiginius, kad pareigūnai jam sudavė smūgius į galvą, po kurių jis nukrito ant žemės, kad vaizdo įrašas yra nevientisas, nes šie pareigūnų veiksmai įraše neužfiksuoti. Dėl šios aplinkybės pasisakyta skundžiamoje nutartyje, pagrįstai atkreipiant dėmesį į tai, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti ir girdėti, kaip R. J. abiejų pareigūnų paguldomas ant žemės (o ne nugriūna, kaip teigiama skunde), prieš tai jokie smūgiai jam nėra suduodami, paguldytas ir toliau aktyviai priešinasi, įžeidinėja pareigūnus, reiškia nepasitenkinimą, vaizdo (garso) įraše fiksuota su šioje byloje vertinama situacija susijusi įvykių seka, kuri yra nuosekli, atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją, liudytojo parodymus (užfiksuotas pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, bendravimo su įvykio vietoje buvusiais asmenimis aplinkybės, fizinės prievartos ir specialių priemonių panaudojimas sulaikant apeliantą). Be kita ko, pareigūno kūno kameros vaizdo įraše aiškiai užfiksuotas ir pareigūno apspjovimo momentas, todėl niekuo nepagrįstas yra ir apelianto tvirtinimas, kad šios aplinkybės jokie įrodymai nepatvirtina. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai konstatuotina, kad tiek teismo nutartyje nurodytas sužalojimas, tiek kiti apelianto skunde akcentuojami sužalojimai (kraujosruvos, nubrozdinimai) yra paties apelianto aktyvaus pasipriešinimo policijos pareigūnams pasekmė, o ne neteisėtos, akivaizdžiai neproporcingos fizinės prievartos panaudojimo rezultatas. Tuo labiau, kad duomenų apie atsakomybės pareigūnams taikymą dėl įgaliojimų vykdant tarnybines funkcijas viršijimo byloje nėra.

15. Įvertinus paminėtą, taip pat tai, kad pareigūnai patys tiesioginių fizinio smurto veiksmų prieš R. J. neatliko, fizinė prievarta buvo panaudota tik po to, kai neveiksmingas buvo psichinės prievartos naudojimas (prašymai, reikalavimai, įspėjimas dėl galimo specialių priemonių, prievartos naudojimo) ir naudojama tik tol, kol buvo palaužtas R. J. pasipriešinimas ir uždėti antrankiai, byloje nesant duomenų apie pareigūnų veiksmų tarnybinį patikrinimą ar kitų rūšių teisinės atsakomybės taikymą, konstatuoti panaudotos fizinės prievartos akivaizdų neproporcingumą, apygardos teismas neturi pagrindo. Aplinkybės, susijusios su pareigūnų veiksmais sulaikant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat aplinkybės, susijusios su parties apelianto elgesiu, skundžiamo nutartyje yra išsamiai aptartos ir teisingai įvertintos. Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad sužalojimai buvo padaryti dėl to, jog R. J. aktyviai priešinosi sulaikymui, be kita ko, nevykdydamas ir reikalavimo atpalaiduoti rankas už nugaros, dėl ko pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą atlikti Policijos įstatyme nurodytus veiksmus ir panaudoti specialias priemones, o ne dėl tyčinių policijos pareigūnų veiksmų. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad R. J. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, kurie buvo teisėti, todėl už reikalavimų nevykdymą jam buvo pritaikytos Policijos įstatyme numatytos priemonės (fizinė prievarta ir antrankių uždėjimas), kurios buvo adekvačios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesiui (jo pobūdžiui, trukmei, pavojingumui) ir buvo teisėtos. Taigi, R. J. veiksmai pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti teisingai ir dėl šio administracinio nusižengimo padarymo jis pagrįstai nubaustas.

16. Nėra pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais dėl nepagrįsto nubaudimo pagal ANK 508 straipsnį. Šiame ANK straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Inkriminuojant tokio pobūdžio nusižengimą, kaip pavojingą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Svarbus yra ir kitų įvykių aplinkybių objektyvus įvertinimas – kokioje konkrečioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan. Svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūno (-ų) veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir vieta, kurioje buvo išsakomi žodžiai ar atliekami veiksmai, paros laikas, aplinka, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu ir pan.

17. R. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pareigūno atžvilgiu pasakydamas žodžius „ryžabarzdis, ryžas“, neketino jo įžeisti, o tik apibūdino jo išvaizdą, kadangi mano, jog pareigūnas turi būti tvarkingas, o neapžėlęs barzda. Vis tik byloje esančių duomenų visuma tokius apelianto teiginius paneigia ir leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. J. kaltė dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo taip pat yra neabejotinai įrodyta. Visų pirma pažymėtina, kad pareigūno atžvilgiu buvo pasakyti ne tik pirmiau nurodyti žodžiai „ryžabarzdis, ryžas“, tačiau ir kiti žodžiai (frazės), taip pat ir necenzūriniai, kurie aiškiai girdimi pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įraše ir kuriuos skundžiamoje nutartyje (jos 17 punkte) nurodė apylinkės teismas („ko tu nori šlykštyne“, ko tu čia ryžą barzdą užsiauginai bl* ir man čia aiškini, ryžabarzdi“, „eik tu šlykštyne“ ir kt.). Be to, kaip minėta, svarbus yra ir įvykio konteksto bei faktinių aplinkybių, kuriomis atitinkami žodžiai buvo pasakyti, vertinimas. Minėti žodžiai (frazės) buvo sakomi kartu nevykdant teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, buvo akivaizdžiai nukreipti į pareigūną J. L. ir buvo išsakomi protestuojant prieš pareigūno veiksmus (reikalavimus), kartojami ne vieną kartą. Į prašymą nutraukti tokį elgesį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nereagavo, kalbėjo pakeltu tonu, elgėsi demonstratyviai, provokuojamai, pirmiau nurodytus žodžius išsakė ir badydamas atstumti pareigūną, bandantį ji sulaikyti už rankos įvykio vietoje, ir tuomet, kai buvo pargriautas ant žemės po to, kai pareigūną apspjovė. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išsakytus žodžius kartu su jo elgesiu įvykio vietoje, nekyla pagrįstų abejonių, kad išsakyti žodžiai buvo nukreipti į konkretų pareigūną, tarnybos metu vykdantį savo tiesiogines funkcijas, siekiant jį įžeisti, pažeminti jo, kaip pareigūno, garbę ir orumą. Asmens elgesys ir žodžiai buvo ne tik neetiški ir nemalonūs, tačiau ir įžeidžiantys, įžūlūs, provokuojantys ir akivaizdžiai nukreipti prieš konkretų tarnybines pareigas vykdantį policijos pareigūną. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys ir jais nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų dėl R. J. veiksmų, kaip atitinkančių ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, pagrįstumą.

18. Pritartina ir skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms dėl R. J. skirtos administracinės nuobaudos. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą įvertino ANK 32, 34 straipsnių taikymo aspektu ir pagrįstai konstatavo, kad nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, atitinka proporcingumo reikalavimą ir yra teisinga siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį. Apeliaciniame skunde argumentai dėl už administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudų, taip pat dėl galutinės nuobaudos, atskirai nėra nurodyti, o skundą išnagrinėjęs apygardos teismas aplinkybių, įrodančių netinkamą (neteisingą) administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių normų taikymą R. J. nenustatė.

19. Apygardos teismas, įvertinęs aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė, ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. J. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų vertinimą, tačiau kaip nurodyta pirmiau, proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieštaravimų. Kauno apylinkės teismo nutartis šiuos reikalavimus atitinka, joje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti ir nagrinėjant bylą teismo ištirti įrodymai, dėl jų vertinimo padarytos motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos išvados.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė