Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ atstovams Erlandui Vaičekauskui bei advokatui Algimantui Šindeikiui,

atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti atstovui Algimantui Olendrai,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio atstovui advokatui Donatui Petrauskui,

2016 m. kovo 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ patikslintą skundą atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai ir Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, sudarytai Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ atstovai Erlandas Vaičekauskas bei advokatas Algimantas Šindeikis patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms keisti atstovas Algimantas Olendra bei atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovė Silva Paulikienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pateikdami argumentus į pareiškėjo 2016 m. vasario 11 d. patikslintą skundą nurodo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ nariai nustatė papildomas sąlygas medžioklės plotų naudotojui „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui, kuriems yra priskirti jų žemės sklypai, neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui, kadangi medžioklės plotai, kuriuose uždrausta medžioti yra itin maži – sudaro tik kelis ar keliolika hektarų. Teigia, jog pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, negali būti formuojamas medžioklės plotų vienetas, kurio dydis (plotas) būtų mažesnis kaip 1000 ha. Pažymi, jog Komisija, vertindama su pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 24 d. prašymu „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“ sudaryti medžioklės plotų vienetą pateiktus dokumentus, nustatė, kad nė vienas iš prašyme nurodytų asmenų nėra didesnio kaip 1000 ha dydžio žemės ploto savininkas. Be to, pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 24 d. prašyme nurodyti žemės sklypai yra išsidėstę ne vientisai ir tarpusavyje nesusisiekia. Pareiškėjo prašomo medžioklės plotų vieneto suformavimas pažeistų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsakmiai nustatančias, jog medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, jog pareiškėjo nurodyta Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta „medžioklės“ sąvoka nėra susijusi su laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, todėl nesupranta dėl kokių priežasčių, uždraudus pareiškėjo nariams medžioti savininkų žemės sklypuose, trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis nebegalės įgyvendinti Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad tais atvejais, kurie akivaizdžiai neatitinka sąlygų apibrėžtų Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje, Komisija turėtų įgalinimus nepradėti rengti medžioklės plotų vieneto projektą, nes visiškai nesant aplinkybių, įtvirktinų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, medžioklės plotų vieneto projekto rengimas greičiausiai būtų teisiškai beprasmiškas ir neturėtų būti pradėtas rengti. Teigia, jog tokia Lietuvos vyriausiojo administravimo teismo išvada suponuoja Komisijos teisę bei pareigą, nustačius Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus, iš karto atsisakyti rengti bet kokį net ir preliminarų medžioklės plotų vieneto projektą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalis“ medžiotojų būrelio atstovas advokatas Donatas Petrauskas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis pateiktu prašymu taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis iš esmės sutinka su atsakovų argumentais. Taip pat nurodo, kad dėl plotų padalinimo „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio valdyba buvo susirinkusi ir šis klausimas buvo svarstytas, tačiau visi susirinkime dalyvavę valdybos nariai pasisakė prieš medžioklės plotų padalinimą. Teigia, kad kiekvienais metais „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis organizuoja draugiškas medžiokles, į kurias kviečiami žemės savininkai, turintys medžiotojo bilietą ir kuriems nuosavybės teise „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete priklauso miško arba žemės ūkio paskirties žemė. Pažymi, kad klubo „Medžiotojų ragas“ nariai, kurie teismo nutartimi pripažinti pašalintais neteisėtai iš „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio narių, gali vėl jais tapti ir medžioti.

2016 m. kovo 7 d. atsiliepime papildomai nurodo, kad pareiškėjo nariams uždraudus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui medžioti jiems priklausančiuose žemės sklypuose, medžioklės plotų naudotojas apskritai nebėra atsakingas ir neprivalo atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės sklypų savininkams. Nesutinka su tuo, kad „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis nebegali įgyvendinti Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto tikslo – medžiojamųjų gyvūnų apsaugos ir racionalaus naudojimo, mano, jog tai tėra nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, kuri neatitinka faktinių aplinkybių.

Pažymi, jog pagal Medžioklės 8 straipsnio 1 dalį, tam, kad medžioklės plotų vienetai būtų sudaromi ir jų ribos keičiamos, reikia, kad medžioklės plotų vienetas apimtų ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti (minėta, toliau – Komisija), sudarytos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, 2014 m. rugsėjo 30 d. protokolinio sprendimo (protokolo Nr. 3) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nutarta 2014 m. rugpjūčio 28 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijoje (minėta, toliau – Administracija) gautą pareiškėjo prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“ sudaryti medžioklės plotų vienetą pripažinti neatitinkančiu imperatyvių Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus Komisiją ir Administraciją pradėti iš naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje pateiktais įstatais nustatyta, kad pareiškėjas – klubas „Medžiotojų ragas“ (teisinė forma – asociacija) yra 2010 m. birželio 3 d. juridinių asmenų registre įregistruotas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra turtinti ir propaguoti senas Lietuvos medžioklės tradicijas – medžioklę su šunimis, kokybiškai gerinti ir racionaliai naudoti medžioklės fondą, atsižvelgiant į miškų, žemės ūkio naudotojų interesus ir rekomendacijas.

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 24 d. (Administracijoje gautas 2014 m. rugpjūčio 28 d.) prašymu „Dėl medžioklės plotų sudarymo ir ribų pakeitimo“ kreipėsi į Komisiją, prašydamas: 1) pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą pagal pareiškėjo pateikiamą kartografinį pasiūlymą; 2) suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą; 3) teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoti ne konkurso tvarka leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete klubui „Medžiotojų ragas“.

Iš kartu su pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymu pateikto kartografinio pasiūlymo matyti, kad pareiškėjo prašomas suformuoti naujas medžioklės plotų vienetas yra Lietuvos medžiotojų ir žvėrių draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio (minėta, toliau – ir „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis) medžioklės ploto dalyje. Taip pat su šiuo prašymu pateiktas C. I. C. eksperto dr. Rimanto Baleišio 2014 m. birželio 18 d. raštas, kuriame nurodoma, kad susipažinus su klausimu ir išnagrinėjus turimą informaciją apie planuojamą formuoti naują 4000 ha ploto medžioklės ploto vienetą „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto dalyje teikiamos tokios išvados: 1) ekologinės planuojamo naujo medžioklės ploto sąlygos yra optimalios smulkiajai ir stambiajai medžiojamajai faunai, ploto ekologinis talpumas ir gyvūnų mitybinė bazė labai gera, pilnai tenkinanti žvėrių biologinius poreikius; 2) planuojamo medžioklės ploto dydis (4000 ha) yra pakankamas organizuoti priemonių kompleksą, užtikrinantį gyvūnijos naudojimą ir apsaugą; 3) formuojant ir įteisinant naują medžioklės plotą medžiotojų būrelis visus veiksmus privalo atlikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Iš su minėtu prašymu pateikto pasiūlymo siūlomame naujai formuoti medžioklės plotų vienete esančių žemių ir miškų savininkų, valdytojų nuosavybės, nuomos ir panaudos duomenų Nekilnojamojo turto registre sąrašo ir kartografinį planą matyti, kad dauguma klubo „Medžiotojų ragas“ narių nuosavybės, nuomos ar panaudos teise valdo žemės ar miško sklypus, esančius siekiamame naujai suformuoti medžioklės plotų vienete.

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą motyvavo tuo, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų, klubo „Medžiotojų ragas“ steigėjų konfliktai su „Medvėgalio“ medžiotojų būreliu dėl narystės medžiotojų kolektyve bei dėl medžioklės organizavimo tvarkos tęsiasi jau daugiau nei penkerius metus. Nurodė, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkai ir valdytojai, turintys medžiotojų bilietus, negali įgyvendinti savo teisės pilnai naudoti savo nuosavybę, t. y. medžioti jiems priklausančiuose miškuose ir žemėse, laikantis visų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, yra išnaudoję visas kitas (išskyrus atskiro medžioklės ploto vieneto suformavimą) teisėtas priemones tokiam tikslui pasiekti. Paaiškino, kad tokios žemės ir miškų savininkų ir valdytojų teisės įgyvendinimui trukdo „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio, kuris nesutinka geranoriškai padalinti dabar naudojamą medžioklės plotų vienetą, be to, žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkai ir valdytojai yra neteisėtai pašalinti iš „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio. Teigė, kad tokiu būdu buvo apribota ir paneigta žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų teisė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose miškuose ir žemėse.

Skundžiamu sprendimu Komisija pripažino, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymas neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi: 1) nepateiktas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sudaryto medžioklės ploto naudotojo – medžiotojų būrelio „Medvėgalio“ atsisakymas juo naudotis; 2) nepateiktas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas susitarimas su medžiotojų būreliu „Medvėgalis“ dėl egzistuojančio medžioklės ploto vieneto padalijimo ir nėra kitų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų; 3) nė vienas iš medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ prašyme nurodytų asmenų nėra didesnio kaip 1000 ha žemės ploto savininkas ir nurodyti žemės sklypai faktiškai yra išsidėstę ne vientisai ir tarpusavyje nesusisiekia, todėl naujo medžioklės ploto vieneto sudarymas galimai suardytų egzistuojantį kitą medžioklės plotų vienetą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą bei įpareigoti Komisiją bei Administraciją pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: panaikino Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą bei įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo klubo „Medžiotojų ragas“ 2014 m. rugpjūčio 24 d. prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 8 ir 22 straipsnių bei Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361, 5 ir 7.1 punktų nuostatas, konstatavo, kad nors pagal teisinį reguliavimą Komisijai tiesiogiai ir nėra numatyta teisė atsisakyti rengti medžioklės plotų vieneto projektą, tačiau tais atvejais, kurie akivaizdžiai neatitinka sąlygų, apibrėžtų Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje, Komisija turėtų įgalinimus nepradėti rengti medžioklės plotų vieneto projektą, nes visiškai nesant aplinkybių, įtvirtintų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, medžioklės plotų vieneto projekto rengimas greičiausiai būtų teisiškai beprasmis ir neturėtų būti pradėtas rengti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, teismas nagrinėjamoje byloje privalo nustatyti, ar nėra akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių medžioklės plotų vieneto projektas, net jeigu jis ir būtų pradėtas rengti, savivaldybės administracijos direktoriaus vis tiek nebūtų patvirtintas.

Dėl medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo

Medžioklės įstatymas (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) nustato visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu (Įstatymo 1 straipsnis). Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. LV1-91 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Medvėgalis“, esančiame Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybėse išdavimo“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui (kodas 176640744) išdavė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Medvėgalis“, esančiame Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse. Minėta, jog pareiškėjas „Medžiotojų ragas“ siekia suformuoti medžioklės plotų vienetą „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui priklausančioje medžioklės ploto vieneto teritorijoje. Bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis nesutiko padalinti medžioklės ploto vienetą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių proceso šalys neginčija.

Įvertinus minėtas aplinkybes spręstina, jog pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas nėra galima sudaryti medžiotojų klubui „Medžiotojų ragas“ medžioklės plotų vienetą, kadangi jį norima sudaryti „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui priklausančioje medžioklės ploto vieneto teritorijoje, kurios jis neatsisakė bei nesutiko jos perleisti ar kitaip padalinti. Be to, nėra būtinybės medžioklės plotų vieneto ribas ir teritorijas patikslinti pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, kadangi byloje nenustatyta, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymą yra įsteigta nauja saugoma teritorija ar pasikeitusios esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribos.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat teigia, kad medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ nariai, žemės ūkio ir miško paskirties savininkai, „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui dalyje savo žemės sklypų yra uždraudę medžioti ir nustatę papildomas sąlygas medžioklės plotuose, kurie yra priskirti trečiajam suinteresuotam asmeniui „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui. Teigia, jog pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ nariams uždraudus ar nustačius papildomas sąlygas medžioti savininkų žemės sklypuose trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis nebegali įgyvendinti Medžioklės įstatymo tikslo, įtvirtinto Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, dėl to Komisijai atsiranda pareiga numatyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Iš pareiškėjo pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad A. G., A. B., R. G., A. L., A. V. bei T. Š. nustatė papildomas medžioklės sąlygas, o R. B. uždraudė medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Liudytojai R. B., A. L. bei M. E. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypai, esantys „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete. Nurodė, kad jie negali tinkamai įgyvendinti teisės medžioti dėl nuolatinių konfliktų su „Medvėgalio“ medžiotoju būreliu. Teigė, kad negalėdami įgyvendinti teisės medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, o „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui jų žemės sklypuose iš esmės nemedžiojant, jie patiria medžiojamųjų gyvūnų jų sklypams padaromą žalą, kuri iš esmės nėra atlyginama.

Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateikta medžioklės sąvokos definicija, pagal kurią, medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais: 1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; 2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Be to, Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis leidžia medžioklės plotų vienetus sudaryti ir jų ribos pakeisti Komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta jog leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, jei medžioklės plotų vieneto plotas neatitinka šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus dydžio arba medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų. Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis numato, jog mažesnių kaip 1000 ha medžioklės plotų naudotojai su gretimų medžioklės plotų naudotojais gali susitarti dėl medžioklės plotų padidinimo iki 1000 ha arba šių plotų sujungimo, tai įformindami šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu dokumentu ir šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti pateikdami bendrą prašymą dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog medžioklės plotų vienetas turi būti vientisas ir ne mažesnis nei 1000 ha ploto (Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 22 straipsnio 6 dalis).

Iš Šilalės rajono klubo „Medžiotojų ragas“ pateiktų žemės/miško sklypų išdėstymo plano 2014 m. bei medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ formuojamo medžioklės ploto vieneto žemėlapio M1:1500 matyti, kad medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ narių žemės sklypai yra išsidėstę ne vientisai, tarpusavyje nesusisiekia. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad nė vienas iš pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ narių nuosavybės teise nevaldo didesnio kaip 1000 ha dydžio žemės ploto.

Remiantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 6 dalimi bei nustačius, kad nė vienas iš pareiškėjo narių neturi vientiso 1000 ha žemės sklypo, be to, daugelis šių žemės sklypų nėra tarpusavyje susijungę, sprendžiama, kad pareiškėjo prašomo medžioklės plotų vieneto suformavimas pažeistų imperatyvias Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis negalės įgyvendinti medžioklės tikslo bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugos ir racionalus jų naudojimo, kadangi pareiškėjo nariai yra uždraudę ar kitaip apriboję medžioti „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui jų nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Šiuo atveju pabrėžtina, jog medžioklės plotai, kuriuose uždrausta medžioti, yra itin maži palyginus su Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų teritorija. Vadinasi, uždraudimas medžioti nedidelėje medžioklės plotų vieneto dalyje „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui nesutrukdys pasiekti vieną iš medžioklės tikslų ir užtikrinti medžiojamųjų gyvūnų apsaugą bei jų racionalų naudojimą visame medžioklės plotų vienete. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai nekyla pareigos savo iniciatyva sudaryti naują medžioklės plotų vienetą siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą ir kt.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka uždraudė medžioti. Vadinasi, pareiškėjo nariams uždraudus ar nustačius papildomas sąlygas medžioti jiems nuosavybe teise priklausančiose teritorijose, už gyvūnų padarytą žalą „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis neprivalės atsakyti. Kartu pažymėtina ir tai, kad toks uždraudimas neturi įtakos „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui priklausančio medžioklės plotų vieneto vientisumui (Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalis).

Teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014 konstatavo, kad pareiškėjo „Medžiotojų ragas“ nariai iš „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio buvo pašalinti neteisėtai, todėl nariai, turintys medžiotojų bilietus, gali vėl tapti „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio nariais ir realizuoti teisę medžioti. Pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis nagrinėjamoje byloje šią teisę pripažįstą ir teigia, kad medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ nariai, kurie teismo nutartimi pripažinti pašalintais neteisėtai iš „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio narių, gali vėl jais tapti ir medžioti.

Atsižvelgiant į nustatytas teisines bei faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo pateiktas medžioklės plotų vieneto projektas, remiantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 bei 2 dalimis, negali būti patvirtintas, todėl medžioklės plotų vieneto projekto rengimas būtų teisiškai beprasmis ir dėl to jis neturėtų būti pradėtas rengti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. eA-2020-556/2015).

Komisija 2014 m. rugsėjo 30 d. priimtame protokoliniame sprendime (protokolo Nr. 3) aiškiai nurodė teisės aktus ir priežastis, dėl kurių pareiškėjo prašymas nėra tenkinamas. Komisijos priimtas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovus Komisiją ir Administraciją pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis nagrinėjamoje byloje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, grindžiamos šiais dokumentais: 1) 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita-faktūra (serija KV NR. 14/063), 2014 m. gruodžio 22 d. mokėjimų sąrašu ir sąskaitos išrašu, nurodančiu, kad už teisines paslaugas sumokėta 3872 Lt (1121,41 Eur); 2) 2015 m. sausio 22 d. prašymu „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, sąskaita-faktūra (serija DP Nr. 15/01-4) bei 2015 m. sausio 15 d. mokėjimo kvitu, iš kurio matyti, kad už atstovavimą 2015 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje sumokėta 700 Eur; 3) 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. kovo 21 d. prašymais „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, sąskaita-faktūra (serija DP Nr. 16/01-3), sąskaita-faktūra (serija DP Nr. 16/03-3) bei 2016 m. sausio 19 d. ir 2016 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, kad už advokato kelionės išlaidas, pasiruošimą ir atstovavimą 2016 m. vasario 9 d. bei 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžiuose sumokėta po 700 Eur (iš viso 1 400 Eur).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas norėjo suformuoti naują medžioklės plotų vienetą „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto dalyje. Vadinasi, netenkinus pareiškėjo skundo, trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo visiškai apgintos ir dėl to trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal 2014 m. gruodžio 19 d. d. atstovavimo sutartį administracinėje byloje Nr. eI-468-386/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01418-2014-6) surašant atsiliepimą ir atliekant kitus procesinius veiksmus atstovavo advokatas Kęstutis Virketis, o pagal 2015 m. sausio 22 d. atstovavimo sutartį administracinę bylą nagrinėjant 2015 m. sausio 22 d., 2016 m. vasario 9 d. bei 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžiuose atstovavo advokatas Donatas Petrauskas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Bylai aktualiu laikotarpiu 2014 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 972 nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtinta mėnesinė alga buvo 300 Eur (nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. 300 Eur), todėl išlaidų atlyginimas skaičiuojamas pagal tuo metu galiojusios minimalios algos dydį, jį dauginant iš Rekomendacijose (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) nustatyto koeficiento.

Pažymėtina, kad teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, kad jos įeina į atskirų paslaugų, išvardytų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo (nagrinėjamu atveju atsiliepimo) parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2015 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-6-520/2015).

Iš 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros (serija KV Nr. 14/063) matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už bylos dokumentų analizę, aptarimą su klientu, atsiliepimo į patikslintą skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui parengimą sumokėjo 1121,41 Eur. Minėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2014 m. gruodžio 22 d. sąskaitos bei mokėjimo išrašai.

Pagal Rekomendacijų (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 3 MMA, taigi maksimali galima priteistina suma yra 900 Eur (3 x 300 Eur).

Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1121,41 Eur suma už atsiliepimo parengimą viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl ši suma mažintina iki 900 Eur.

Iš 2015 m. sausio 13 d. sąskaitos-faktūros (serija DP Nr. 15/01-4) matyti, kad už atstovavimą 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdyje sumokėta 700 Eur. 2015 m. sausio 22 d. prašyme „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ detalizuotos šios išlaidos, nurodant, kad šias išlaidos sudaro kelionės sąnaudos Vilnius-Klaipėda-Vilnius ir sugaištas laikas atstovaujant teismo posėdyje. Sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2015 m. sausio 15 d. mokėjimo kvitas.

Pagal Rekomendacijų (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,15 MMA, taigi maksimali galima priteistina suma yra 45 Eur už valandą.

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdis prasidėjo 10.38 val., o baigėsi 12.36 val. Iš viso teismo posėdis truko 1 val. ir 58 min.

Rekomendacijų (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 9 punkte nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Atsižvelgiant į tai, pagrįsta priteistina suma laikytina 90 Eur už atstovavimą 2015 m. sausio 22 d. teismo posėdyje.

Pažymėtina, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo nauja Rekomendacijų redakcija, kuri nustatė naują bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarką. Rekomendacijų (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 756,90 Eur. Pagal Rekomendacijų (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1, taigi maksimali galima priteistina suma yra 75,69 Eur už valandą.

Rekomendacijų (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Iš 2016 m. sausio 15 d. sąskaitos-faktūros (serija DP Nr. 16/01-3) bei 2016 m. kovo 15 d. sąskaitos-faktūros (serija DP Nr. 16/03-3) matyti, kad už pasiruošimą ir atstovavimą 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžiuose sumokėta 1400 Eur. 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. kovo 21 d. prašymuose „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ detalizuotos šios išlaidos, nurodant, kad šias išlaidos sudaro kelionės sąnaudos Vilnius-Klaipėda-Vilnius ir sugaištas laikas atstovaujant. Sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2016 m. sausio 19 d. bei 2016 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymas.

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdis prasidėjo 10.42 val., o baigėsi 11.32 val. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdis prasidėjo 13.32 val., o baigėsi 16.07 val. Teismo posėdžio metu buvo padaryta 10 minučių pertrauka. Vadinasi, iš viso 2016 m. sausio 19 d. (50 min.) bei 2016 m. kovo 18 d. (145 min.) teismo posėdžiai truko 3 val. 15 min.

Atsižvelgiant į tai, pagrįsta priteistina suma laikytina 227,07 Eur už atstovavimą 2016 m. sausio 19 d. bei 2016 m. kovo 18 d. teismo posėdžiuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo transporto išlaidas (advokato išlaidos degalams), sugaištą laiką kelionei Vilnius-Klaipėda-Vilnius bei pasiruošiant 2016 m. sausio 19 d. bei 2016 m. kovo 18 d. teismo posėdžiams.

Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta ir kt. Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Minėta nuostata iš esmės buvo įtvirtinta ir Rekomendacijų 3 punkte, galiojusioje iki 2015 m. kovo 19 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti dar kartą, pareiškėjas svarbių naujų faktinių aplinkybių nebepateikė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi išaiškino nagrinėjamoje byloje taikytinus teisės aktus. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, įrodančių, jog advokato iš Vilniaus miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas, be to, nepateikė duomenų ir apie tai, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Klaipėdos ar Šilalės mieste, nėra. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-693/2014). Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-390/2012, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-693/2014).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti prašymo priteisti transporto išlaidas (advokato išlaidos degalams), išlaidas už sugaištą laiką bei pasiruošimo bylos nagrinėjimui išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ medžiotojų būrelis nagrinėjamoje byloje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikdamas PVM sąskaitą-faktūrą (serija KV Nr. 15/007) bei 2015 m. kovo 10 d. mokėjimo sąrašą, iš kurių matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. el-468/386/2015 sumokėjo advokatui Kęstučiui Virkečiui 968 Eur.

Nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-1008/2014; „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011 m., 311 p.).

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą buvo pateikęs į apeliacinį skundą, todėl šis trečiojo suinteresuoto asmens prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pažymėtina ir tai, jog prašymą, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už apeliacinio skundo surašymą, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti apeliaciniam teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, trečiajam suinteresuotam asmeniui „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui iš medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ priteisiant 1217,07 Eur (900 Eur + 90 Eur + 227,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui (juridinio asmens kodas 176640744) iš pareiškėjo medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ (juridinio asmens kodas 302518998) priteisti 1217,07 Eur (tūkstantį du šimtus septyniolika eurų ir 7 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą dėl 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.