Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. Sp-121 „Dėl D. Š. neregistravimo kandidate rinkimuose į Europos Parlamentą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją įregistruoti pareiškėją kandidate politinės partijos „Laisvės ir teisingumas“ kandidatų sąraše 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą; 3) teismui nusprendus, kad nėra pagrindo tenkinti skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto dalies nuostatos, nustatančios, kad asmuo negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir konstituciniam proporcingumo principui; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamu Sprendimu Komisija nusprendė neregistruoti jos kandidate politinės partijos „Laisvės ir teisingumas“ kandidatų sąraše 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, nes ji neatitinka Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, jog asmuo negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės, reikalavimų.

3. Pareiškėja paaiškina, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kuris įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d. ir buvo patikslintas 2023 m. kovo 13 d., jai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 681 straipsnį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės atėmimas trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Pareiškėja pažymi, kad Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstytas reikalavimas buvo priimtas 2023 m. spalio 10 d. Rinkimų kodekso 11, 69, 76, 85 ir 118 straipsnių pakeitimo konstituciniu įstatymu Nr. XIV-2186, kuris įsigaliojo 2023 m. spalio 26 d., t. y. minėta teisės norma buvo priimta jau po Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

4. Pareiškėja teigia, kad priėmus Rinkimų kodekso 11, 69, 76, 85 ir 118 straipsnių pakeitimo įstatymą yra pabloginama jos teisinė padėtis, nes jai pritaikomi papildomi apribojimai, kas vertintina kaip papildoma sankcija už veiką, už kurią pareiškėja jau yra nubausta ir atliko bausmę. Pareiškėja mano, kad, vadovaujantis lex retro non agit principu, draudžiančiu norminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas taikyti dar iki šio akto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, 2023 m. spalio 10 d. Rinkimų kodekso pakeitimai ir jais nustatomi apribojimai galėjo būti taikomi tik tiems asmenims, kurių nuosprendžiai įsigaliojo po šio teisės akto įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. spalio 26 d. Pasak pareiškėjos, ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu dėl iš lex retro non agit (teisės aktų galia turi būti nukreipta tik į ateitį) principo kylančio draudimo įstatymą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams, o Komisija sprendimą priėmė skubotai, neįvertinusi fakto, kad apribojimai asmens teisiniam statusui negali būti taikomi atgaline data.