- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 2-218/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- R. E. V.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R.E. V. prašymas leisti jam susipažinti su bankrutuojančios E. V. transporto paslaugų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais civilinėje byloje Nr. B2-26-253/2008 E. V. transporto paslaugų įmonės bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R.E.V. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotą asmenį A. Galminą leisti jam susipažinti su bankrutuojančios E. V. transporto paslaugų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, susijusiais su administravimo išlaidomis ir nurodytais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, bei išduoti prašomas kopijas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti ir nurodė, kad pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio trečiąjį punktą kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų. Taigi, įvertinus bankroto proceso ypatumus, būtinumą, kad bankroto procedūriniai klausimai būtų sprendžiami kuo operatyviau, LR Įmonių bankroto įstatymas numatė procesą, jog skundus dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti kreditorių susirinkimas, o asmuo, nesutikdamas su jo nutarimais, gali paduoti skundą teismui, bet jau ne dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo tokiu klausimu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sutinkamai su minimu LR Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio trečiuoju punktu bei taikant analogiją, Įmonių bankroto įstatymo kreditoriams suteikiamos teisės pripažįstamos taip pat ir bankrutuojančios individualios įmonės savininkams, todėl pareiškėjas, būdamas bankrutavusios ir likviduojamos E. V. transporto paslaugų įmonės savininku, privalo laikytis šios tvarkos ir skundą dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai pateikti kreditorių susirinkimui, o tuo atveju, jeigu jo nepatenkintų susirinkimo nutarimas šiuo klausimu, tik tada kreiptis į teismą, paduodant skundą, dėl tokio nutarimo. Šiuo atveju nėra duomenų, kad įmonės kreditorių susirinkimas būtų nagrinėjęs pareiškėjo R. E. V. skundą dėl administratoriaus veiksmų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R.E.V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį ir įpareigoti bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotą asmenį A. Galminą leisti jam susipažinti su bankrutuojančios E. V. transporto paslaugų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teisėja A. Pupeikienė puikiai žino, jog administratorius yra subūręs jam palankią kreditorių grupę, kurie pažeisdami įstatymus niekada neleis apeliantui susipažinti su jo bankrutuojančios įmonės buhalteriniais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi apeliantą pripažino bendraatsakovu, todėl jam galioja visos teisės numatytos CPK 42 straipsnyje. Tačiau teisėja A. Pupeikienė sąmoningai netaikė CPK 1 ir 42 straipsnių bei CK 4.249 straipsnio nuostatų ir priėmė nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirais skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip jau minėta, pareiškėjas R.E.V. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotą asmenį A. Galminą leisti jam susipažinti su bankrutuojančios E. V. transporto paslaugų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, susijusiais su administravimo išlaidomis ir nurodytais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, bei išduoti prašomas kopijas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies penkioliktąjį punktą, teikti informaciją bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jos savininkui bei kitiems šioje normoje nurodytiems asmenims apie bankroto proceso eigą, tame tarpe ir apie lėšas, išieškomas iš debitorių, šių lėšų panaudojimą ir kt., yra įpareigotas bankrutuojančios įmonės administratorius. Šioje normoje taip pat nurodyta, kad tokia informacija teikiama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kaip žinoma, kreditorių susirinkimas – tai visų įmonės kreditorių susirinkimas, kuris turi specialius įstatyme įtvirtintus įgaliojimus bei pareigas, susirinkimo nutarimai privalomi administratoriui, visiems kreditoriams, taip pat įmonės savininkams, o šie nutarimai gali būti apskųsti teismui per keturiolika dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str.).
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog pagal ĮBĮ 23 straipsnio trečiąjį punktą kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų. Taigi, įvertinus bankroto proceso ypatumus, būtinumą, kad bankroto procedūriniai klausimai būtų sprendžiami kuo operatyviau, ĮBĮ numatė procesą, jog skundus dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti kreditorių susirinkimas, o asmuo, nesutikdamas su jo nutarimais, gali paduoti skundą teismui, bet jau ne dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo tokiu klausimu.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sutinkamai su minimu ĮBĮ 23 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu bei taikant analogiją, Įmonių bankroto įstatymo kreditoriams suteikiamos teisės pripažįstamos taip pat ir bankrutuojančios individualios įmonės savininkams, todėl toks asmuo, nagrinėjamu atveju – atsakovo bankrutuojančios E. V. transporto paslaugų įmonės savininkas R.E. V., privalo laikytis šios tvarkos ir skundą dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai pateikti kreditorių susirinkimui, o tuo atveju, jeigu jo nepatenkintų susirinkimo nutarimas šiuo klausimu, tik tada kreiptis į teismą, paduodamas skundą, dėl tokio nutarimo.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.