Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 30 d., apie 8.30 val., Pagėgiuose, Birutės g., vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono, kliudė stovėjusį automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jį apgadino ir, nepranešęs apie tai policijai bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 33, 231.1, 233 punktų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą nutraukti A. K. bylą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir pakankamai nepagrindęs savo sprendimo, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamame nutarime liudytojų parodymai įvertinti neišsamiai, paviršutiniškai, parodymai nevertinti kaip visuma, nepalyginti tarpusavyje, taip pat su kitais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojo V. P. parodymų, kuris apžiūrėjo ir nufotografavo automobilį ,,Renault“, taip pat automobilį ,,Škoda Octavia“, palygino ant jų esančius sugadinimus, atliko matavimus. Liudytojas V. P. teisme parodė, kad automobilis ,,Renault“ visas buvo netvarkingas, nurodė, kokie buvo šio automobilio dešinės pusės apgadinimai, tarp kurių buvo apgadintas ir dešinės pusės veidrodėlis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliantas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent jo vairuotas automobilis „Renault Megane Scentic“ automobilis kliudė automobilį „Škoda Octavia“, priklausantį V. G. Apeliantas taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė remdamasis tik liudytojų parodymais, kurie yra labai prieštaringi.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog būtent apeliantas 2013 m. gegužės 30 d., apie 8.30 val., Pagėgiuose, Birutės g., vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono, kliudė stovėjusį automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jį apgadino ir, nepranešęs apie tai policijai bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 33, 231.1, 233 punktų reikalavimus.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. padarė ATPK pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012). Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad apeliantas negalėjo nesuprasti to, jog jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Apeliantas nepagrįstai savo skundą grindžia tuo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent jo vairuotas automobilis „Renault Megane Scentic“ automobilis kliudė automobilį „Škoda Octavia“, priklausantį V. G. ir jį apgadino.

ATPK 256 straipsnis reglamentuoja, kas yra įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, o ATPK 257 straipsnis įtvirtina esmines įrodymų vertinimo taisykles. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje įtvirtina, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Išnagrinėjus bylą pagal prašymą, nenustatyta, kad teismai būtų rėmęsi neleistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-2013).

Apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėdamas A. K. inkriminuotų teisės pažeidimų įrodytumo klausimus, savo išvadas grindė įvertintų bylos duomenų visuma, ir, pripažino apeliantą kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus pagrįstai ir teisėtai, esminio proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.

A. K. kaltė yra visiškai įrodyta rašytiniais byloje esančiais įrodymais (tyrėjo A. G. 2013-05-30 tarnybiniu pranešimu, Patrulių būrio vado V. P. 2013-05-31 tarnybiniu pranešimu, Eismo įvykio vietos schema, V. G. rašytiniu 2013-05-30 paaiškinimu, liudytojo T. J. rašytiniu 2013-05-30 paaiškinimu, liudytojos L. J. rašytiniu 2013-05-30 paaiškinimu, pažeidėjo V. K. 2013-05-31 rašytiniu paaiškinimu, 2013-05-30 vaizdo lentelė Nr. 1, 2013-05-31 vaizdo lentelė Nr. 2), teismo posėdyje apklaustų liudytojų T. J., L. J., A. J., A. B., nukentėjusiojo V. G. bei policijos pareigūnų A. G. ir V. Pociaus parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. patvirtino, kad 2013-05-30 apie 8.00 val. atvažiavo automobiliu Renault Megane Scenic pas draugą A. J., automobilį pasistatė aikštelėje Birutės gatvėje, apie 8.10 val., abu užėjo į parduotuvę, užtruko neilgai, po to abu sėdo į automobilį ir išvažiavo. Aikštelėje matė, kad stovi automobilių. Tačiau akcentavo, jog išvažiuojant jis nekliudė jokio kito automobilio, kad būtent stovi „Skoda Octavia“, ir kad jį kliudė, nejuto, tarpas tarp automobilių buvo nemažas ir kliudyti negalėjo (b. l. 36-37).

Taigi, apeliantas neneigia to fakto, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu važiavo pro nukentėjusiojo automobilį „Skoda Octavia“. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Liudytojas T. J. teismo posėdyje 2013-06-28 parodė, kad 2013-05-30 apie 8.00 val. jis su drauge atvažiavo į Pagėgių m. Birutės gatvę, automobilį pastatė toje gatvėje važiuojamojoje kelio dalyje. Jis prieš tai aikštelėje kitoje gatvės pusėje matė automobilį Renault baltos spalvos. Jis šį automobilį įsidėmėjo, jis tuo metu nuo šio automobilio buvo atstumu per 70 m., be to, aikštelėje buvo nedaug automobilių. Jis matė, kaip į Renault Megane įsėdo du vyrai ir pasuko po dešine. Atstumas nuo automobilio Renault Megane įsukimo į Birutės gatvę ir iki tol, kol šį automobilį pamatė, galėtų būti apie 400 m. Jis sėdėdamas savo automobilyje išgirdo garsą, per veidrodį matė kaip automobilis Renault pravažiavo pro automobilį Skoda, ir nuo automobilio Skoda pabiro detalės-plastmasės gabaliukai. Iš pradžių jis pamanė, kad nuolaužos nukrito nuo automobilio Renault.

Šis liudytojas pažymėjo, kad jis įsitikinęs, kad baltos spalvos Renault kliudė automobilį Skoda, nes balta spalva ir modelis šio automobilio tas pats, kuris stovėjo prieš tai aikštelėje. Jis buvo nuėjęs prie automobilio „Skoda Octavia“. Prie šio automobilio kairėje pusėje matė juodos spalvos nuolaužas, veidrodėlis nulenktas, nuo jo nukritusios plastmasės. Kažkas pakvietė „Skoda Octavia“ savininką, kuris apie eismo įvykį pranešė policijai (b. l. 37-38). Pažymėtina, kad savo 2013-05-30 rašytiniame paaiškinime T. J. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 7), todėl jo parodymai pripažintini nuosekliais bei pakankamai aiškiais, siekiant atskleisti įvykio aplinkybes.

Liudytoja L. J. savo rašytiniame 2013-05-30 paaiškinime nurodė, kad 2013-05-30 apie 8.30 val. pastebėjo Birutės g., Pagėgiuose, kaip baltos spalvos Renault Scenic automobilis atsitrenkė į automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir jį apgadinęs nuvažiavo toliau dideliu greičiu (b. l. 8). Liudytoja L. J. teismo posėdyje 2013-06-28 parodė, kad 2013-05-30, apie 8.30 val. išėjo iš parduotuvės, esančios Pagėgių m., Birutės gatvėje, išgirdo garsą ir pamatė nuo gydytojo V. G. automobilio nukritusį veidrodėlį (jis kabėjo), automobilių kontakto nematė, matė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį, žmonių jame neįsidėmėjo, automobilių modelių nežino. Mano, kad pravažiuojanti mašina kliudė stovėjusį automobilį ir jį apgadino (b. l. 38).

Teigti, kad šie liudytojos parodymai prieštarauja jos rašytiniame 2013-05-30 paaiškinime nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo. Tokia išvada darytina todėl, kad tiek teismo posėdyje, tiek rašytiniame paaiškinime nurodė, jog girdėjo susidūrimo garsą bei matė greitai nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį. Taigi, iš esmės šios liudytojos parodymai laikytini pakankamai nuosekliais bei logiškais.

Byloje esantis patrulių būrio vado V. P. 2013-05-31 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog nenustatytos markės automobilio nenustatytas vairuotojas, nepasirinko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį Skoda Octavia. Apklausiant netoli eismo įvykio buvusius asmenis, T. J. ir L. J., pastarieji teigė, kad matė kaip baltos spalvos Renault Megane Scenic automobilis, kliudęs „Skoda Octavia“, užpakalinio vaizdo kairės pusės veidrodėlį ir jį nulaužęs, toliau nuvažiavo nesustojęs. Minėti piliečiai taip pat paaiškino, kad matė kaip prieš tai automobilis „Renault Megane Scenic“ buvo sustojęs toje gatvėje ir įsidėmėjo, kad ant jo nebuvo kairės pusės priekinio sparno. Vėliau minėtas automobilis buvo rastas Piktupėnų k. Automobilio savininkas, A. K., gyv. Pagėgių r. sav., Piktupėnų k. paaiškino, kad minėtu laiku buvo Birutės g., tačiau neigė, kad jis apgadino automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat teigė, kad automobiliu naudojasi ir jo tėvas, V. K., tačiau jį apklausus pastarasis nurodė, kad yra neįgalus ir automobiliu nesinaudoja (b. l. 4).

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas pareigūnas V. P. parodė, kad jis pats 2013-05-30 eismo įvykio vietoje apklausė įvykį mačiusius liudytojus T. J. ir L. J., buvo dar ir apgadinto automobilio savininkas. Nubraižė eismo įvykio schemą. Liudytojai nurodė, kad įvykį padaręs baltos spalvos automobilis Renault nuvažiavo. Jis važinėjo po Pagėgių miestą, ieškojo pagal liudytojų parodymus nurodyto automobilio, ieškojo pagal duomenų bazę, pagal nurodytus požymius rado du automobilius baltos spalvos „Renault Megane Scenic“, registruotus Pagėgių sav. Sekančią dieną pats „Skoda Oktavia“ savininkas nurodė radęs aplankstytą, apibraižytą automobilį „Renault Megane Scenic“, nurodė jo buvimo vietą. Tada jis su apylinkės inspektoriumi nuvažiavo į Piktupėnų kaimą. A. K. kieme stovėjo baltos spalvos Renault. Jis automobilį apžiūrėjo, nufotografavo. Minėtas automobilis buvo apgadintas – buvo nubraižytas dešinės pusės šonas, ant dešinės pusės durelių matyti įbrėžimai, dešinės pusės veidrodėlis apgadintas, apgadintas bamperis, nuo automobilio buvo nuimtas kairės pusės priekinis sparnas. Jis matavo aukščius nuo sugadinimų, padarė palyginimus su sugadinimais „Skoda Oktavia“, užfiksuotais fotonuotraukose, jo nuomone galimai buvo automobilių kontaktas veidrodėliais. Visas automobilis „Renault Megane Scenic“ netvarkingas, ant jo daug smulkių įbrėžimų (b. l. 49-50).

Taigi, teismo posėdyje policijos pareigūnas aiškiai įvardijo, kad apžiūrėdamas A. K. kieme stovėjusį balstos spalvos automobilį „Renault Megane Scenic“ išmatavo aukščius nuo sugadinimų, padarė palyginimus su sugadinimais „Skoda Oktavia“, užfiksuotais fotonuotraukose, jo nuomone automobilių kontaktas galimai buvo veidrodėliais.

Apygardos teismas pažymi, kad Tauragės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė procesinio sprendimo motyvus, detaliai ir argumentuotai pasisakė, kodėl remiasi būtent liudytojo T. J. ir policijos pareigūno V. P. parodymais. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti liudytojai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje reikšmingi duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Byloje esanti 2013-05-30 vaizdo lentelė Nr. 1 su keturiomis automobilio „Skoda Octavia“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nuotraukomis patvirtina, kad užfiksuoti automobilio „Skoda Octavia“ apgadinimai, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, apgadintas kairės pusės sparnas (b. l. 11-12). 2013-05-31 vaizdo lentelė Nr. 2 su keturiomis automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nuotraukomis patvirtina, kad yra užfiksuotos šio automobilio apgadintos dešinės pusės durelės, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 14-15).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai neabejoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas eismo įvykis (kontaktas) buvo būtent tarp šių automobilių. Apygardos teismas yra įsitikinęs, kad eismo įvykis įvyko automobiliui „Renault Megane Scenic“ pravažiuojant pro stovintį automobilį „Skoda Oktavia“, automobilių kontaktavo ne tik galinio vaizdo veidrodėliais, bet ir automobilio „Renault Megane Scenic“ kairiu šonu su automobilio „Skoda Oktavia“ dešiniu šonu, dėl ko buvo padaryti minėtų automobilių apgadinimai.

Apeliantas savo skunde teigia, kad policijos pareigūnai negalėjo paaiškini, kodėl nebuvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas, ką reiškia byloje esančiose fotonuotraukose liniuotė ir kokią informaciją ji gali suteikti, nes joje nematyti jokių skaičių ir nėra galimybės palyginti automobilių susilietimų aukščių, tačiau tokie argumentai nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti.

Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu apeliantas automobiliu „Renault Megane Scenic“ važiavo pro stovintį automobilį „Skoda Oktavia“. Antra, automobiliui „Skoda Oktavia“ visi padaryti apgadinimai yra kairėje pusėje: kairės pusės priekinis sparnas; kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, o automobiliui „Renault Megane Scenic“ padaryti apgadinimai yra dešinėje pusėje: apgadinimai ant dešinės pusės durelių, ant užpakalinio dešinės pusės vaizdo veidrodėlio, dešinės pusės durelių apsaugų apgadinimai.

Ta aplinkybė, jog byloje esančiose fotonuotraukose nematyti liniuotės jokių skaičių, negali sukelti pagrįstų abejonių ar juo labiau paneigti anksčiau nustatytas aplinkybes, kadangi įvairūs anksčiau išvardyti duomenys visiškai įrodo, jog minėti automobiliai kontaktavo administracinio teisės pažeidimo protokole bei liudytojų parodymais nustatytu būdu. Be to, policijos pareigūnas V. P. teismo posėdyje patvirtino, kad jis matavo aukščius nuo sugadinimų, padarė palyginimus su sugadinimais „Skoda Oktavia“, užfiksuotais fotonuotraukose, jo nuomone, automobilių kontaktas galimai buvo veidrodėliais. Todėl teigti, kad fotonuotraukose esančioje liniuotė neatsispindi jokia informacija ir dėl to abejoti šių duomenų patikimumu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Be to, teismo vidinį įsitikinimą, kad būtent apeliantas sukėlė eismo įvykį ir tai supratęs neteisėtai iš jo pasišalino, lemia ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirminio paaiškinimo metu nurodė, kad automobiliu naudojasi ir jo tėvas V. K. (b. l. 4, 9). Tačiau apelianto tėvas V. K. savo 2013-05-31 paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, jog jau 10 metų yra I-os grupės invalidas ir guli lovoje, todėl jokio automobilio nevairuoja. Baltą automobilį vairuoja jo sūnus (b. l. 10).

Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog nuo pat eismo įvykio aiškinimosi aplinkybių pradžios apeliantas buvo nenuoširdus ir siekė suklaidinti įvykį tiriančius policijos pareigūnus. Apeliacinės instancijos teismas tai vertinai išimtinai kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekimą išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto A. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta visiškai. Abejoti jo kalte nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.