Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-14 · Civilinė byla Nr. 2S-74-198/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-14
Bylos Nr.
2S-74-198/2014
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00800-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
L. B.
Suinteresuotas asmuo
J. M., L. U., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S –74– 198/2014

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00800-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-863-477/2013 pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., L. U. ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės ir giminystės santykių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas yra J. M., miręs 1969-01-08, o ji yra J. M. dukra. Taip pat pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs 1969-01-08, yra Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-10-13, brolis. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad nuo 1960 metų jos tėvai J. M. ir Z. G. gyveno kartu, 1961 metais gimė pareiškėjos brolis J. M., 1963 m. gimė sesuo L. G. (duomenys neskelbtini) o 1968 metais gimė pareiškėja L. G. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvas J. M. mirė 1969-01-08. Pareiškėja nurodė, kad aplinkybes, jog J. M. yra pareiškėjos tėvas įrodinės suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, nuotraukomis ir 2013-10-28 Panevėžio vyskupijos Antazavės Dievo apvaizdos parapijos išduotu krikšto liudijimu, kuriame nurodyta, kad krikštijamos L. G. tėvai yra J. M. ir Z. G.. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2013-10-13 mirė Z. B.. Pareiškėja yra Z. B. dukterėčia. Z. B. yra pareiškėjos tėvo J. M. sesuo. Pareiškėja nurodė, kad aplinkybes, jog J. M. buvo Z. B. brolis įrodinės liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo tikslu.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nutartimi nustatė L. B. terminą trūkumams pašalinti iki 2013-12-13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėja prieš kreipiantis į teismą būtų pasikreipusi į atitinkamą instituciją dėl įrašo gimimo liudijime papildymo. Pareiškėja nepateikė notarų pažymų iš kurių būtų matyti, kad po J. M. bei Z. B. mirties niekas jų palikimo nepriėmė ir nebuvo užvesta bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėja nenurodė ar be jos ir brolio J. M. bei sesers L. U., yra kitų tos pačios eilės įpėdinių. Pareiškėja nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ji kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir jis atsisakė jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, į jos tetos Z. B. palikimą. Pareiškėja taip pat nepateikė dokumentų apie J. M. ir Z. B. šeimos sudėtis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta. Nei CK 3.146 str. 1 d. nei CPK 391 str. nenustato ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl teismo išvada nepagrįsta. Pareiškėja negali kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą, nes negali pateikti dokumento, kuriame reiktų taisyti duomenis, nes į Civilinės metrikacijos įstaigą kreipiamasi, jei pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, tačiau juose nurodyti neteisingi duomenys. J. M. gimimo liudijimas nėra išlikęs, todėl pareiškėja priversta kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, kad J. M. yra Z. B. brolis. Teismo nurodyti nepateikti duomenys yra susiję su materialiniu, o ne procesiniu pareiškimo reikalavimo aspektu. Pareiškėja gali šiuos duomenis pateikti iki teismo posėdžio dienos, todėl tai negali būti vertinama kaip procesinio dokumento trūkumas. Nurodo, kad reikalaujami pateikti dokumentai nėra susiję nei su reikalavimu dėl tėvystės santykių nustatymo, nei su reikalavimu dėl giminystės santykių nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus, nurodydamas ir išaiškindamas pareiškėjai dėl neteisminės jos keliamų klausimų sprendimo tvarkos kreipiantis į Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu dėl įrašo gimimo liudijime papildymo, pateikiant šiai institucijai visus su šiuo klausimu turimus dokumentus. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog tik pasinaudojus išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka ir institucijai sprendimu atsisakius atlikti prašomą veiksmą, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nustatyta CPK 445 str. Taip pat teismas nustatė pareiškėjai terminą pateikti visą eilę rašytinių dokumentų ( pažymą iš notaro, kad po J. M. mirties jo palikimo niekas nepriėmė ir nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo; jei tokia byla užvesta, yra ir kitų suinteresuotų asmenų, kurie turi dalyvauti bylos nagrinėjime; pažymą apie J. M. šeimos sudėtį jo mirties momentu, tikslu nustatant jo įpėdinius; įpareigojo nurodyti kitus tos pačios eilės įpėdinius, jei tokių be pareiškėjos brolio J. M. ir L. U. yra).

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas pareiškėjai pašalinti trūkumus kreipiantis į civilinės metrikacijos skyrių dėl neteisminės jos keliamų klausimų sprendimo tvarkos, įpareigojant pateikti visą eilę rašytinių įrodymų, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą, priėmė neteisėtą nutartį.

Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 5, 7 straipsniai). Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. teismas turi būti aktyvus. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau kartu tai reiškia ir teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pareikalauti dokumentų iš notaro, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, bet ne per trūkumų šalinimo institutą. Įstatyme nustatyta aiški pareiškėjo pareiga prie pareiškimo pri­dėti įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat įrodymus, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 str. 3 p.). Pareiškėja prie pareiškimo pridėjo visą eilę įrodymų: savo gimimo ir santuokos liudijimų kopijas, suinteresuotų asmenų civilinės metrikacijos įstaigų išduotų liudijimų kopijas, pažymas iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, nurodydama, kad juridinę reikšmę turinčius faktus dėl tėvystės, giminystės santykių nustatymo įrodinės rašytiniais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, fotonuotraukomis. Pareiškėja pateikė Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2013-11-05 pažymą, kurioje nurodyta, kad Antazavės Romos katalikų bažnyčios 1926-1930 metų metrikų knygose J. M., Liudvikos sūnaus gimimo duomenų nerasta (b.l. 20). Taigi, pareiškėja asmens, kurį prašo pripažinti savo tėvu, gimimo liudijimo neturi, nes įrašo apie jo gimimą Antazavės Romos katalikų bažnyčios 1926 – 1930 metų metrikų knygose nerasta. Pareiškėja negali pateikti spėjamo tėvo gimimo liudijimo, nes jis neišlikęs, metrikų knygose įrašo apie pareiškėjos nurodyto asmens ( tėvo) gimimą nėra, t.y. pareiškėja negali neteismine tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių tėvystės, tuo pačiu ir giminystės su kitais jos nurodytais asmenimis ryšius ir apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neteismine tvarka gauti J. M. gimimo liudijimą pareiškėja yra pasinaudojusi. Pareiškėja kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pateikė Lietuvos Valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2013-11-05 pažymą Nr.P5-951/P10-1913, kurioje nurodyta, kad Zarasų rajono civilinės būklės aktų įrašų archyvinime fonde, mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1969m. sausio 8 d. Antazavės apylinkės Dervinių kaime mirė J. M. (40 metų amžiaus). Akto įrašas sudarytas 1969m. sausio 10 d. Nr.1 (b.l.10). Taigi, pareiškėja nurodo, kad šia archyvine pažyma kartu su kitais įrodymais įrodinės, kad J. M., miręs 1969m. sausio 8 d., yra jos tėvas, nes pareiškėjos gimimo liudijime duomenų skiltyje apie tėvą, išskyrus vardą „Juozas“ nėra (b.l.22). CPK 391 str. 1d. nustatyta, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y., ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja pareiškimą pateikė teismui remiantis CPK 444 str. 2 dalies 1 punkto pagrindu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs 1969 m. sausio 8 d., yra pareiškėjos tėvas. Pažymėtina, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, santykių, tačiau CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ( tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui ). Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs, nors iki mirties savo tėvystę pripažino ir vaiką išlaikė. Tokia pozicija yra dėstoma ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005m. gruodžio 29d. nutarimu Nr. 56 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę faktų nustatymą, apžvalgoje ( Teismų praktika Nr. 24, psl. 202.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos gimimo liudijime tėvu nurodytas “Juozas”, o spėjamas vaiko tėvas J. M. miręs, todėl vadovaujantis aptartu įstatyminiu reglamentavimu pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė nustatydamas terminą pašalinti pareiškimo trūkumą, pasiūlydamas pareiškėjai pasinaudoti neteismine tvarka dėl jos gimimo įrašo papildymo žiniomis apie tėvą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos L. B. pareiškimas dėl tėvystės santykių nustatymo, dėl giminystės nustatymo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus pareiškimo formai, bei pareiškimo turinio reikalavimus, nurodytus CPK 447 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas ne­turi pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas, jau paduodamas pareiškimą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į pareiškimo patenkinimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų nepakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti pareiškimo. Įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Taigi, civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad pareiškimas būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Tačiau kartu su pareiškimu nepateikiant tam tikrų teisiškai reikšmingų įrodymų, neprašant jų išreikalauti arba nenurodant, kodėl įrodymų nėra galimybės pateikti, pareiškėjai tenka rizika, kad vėlesnėse proceso stadijose pa­teikti įrodymai gali būti įvertinti kaip pavėluotai pateikti įrodymai ir bus atsisakyta juos priimti (CPK 181 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Birutė Jonaitienė