Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. K. (I. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 59-194 netaikyti nuteistajam I. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo I. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 59-194 netaikyti nuteistajam I. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Žemesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į I. K. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką (yra arčiau didelės nusikalstamumo rizikos), nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus jį charakterizuojančius duomenis, konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundu nuteistasis I. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 59-194 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai vertino ankstesnius nuteistojo teistumus, kadangi pastarasis pagal ankstesnius nuosprendžius bausmes jau yra atlikęs. Be to, I. K. neturi priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, o už jų vartojimą pataisos namuose buvo nubaustas nepagrįstai, narkotinių medžiagų pas jį rasta nebuvo. Nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad nėra agresyvus, kontroliuoja savo emocijas, nepraranda savitvardos, yra motyvuotas dirbti, suvokia darbo naudą. I. K. neseniai sukūrė šeimą, su kuria ir sieja ateities planus. Bausmės atlikimo metu jis neišreiškė kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, diskriminacinių nuostatų kitų visuomenės grupių atžvilgiu, stengiasi suprasti, kad buvimas visuomenės nariu yra tam tikra teisė ir atsakomybė. Nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose programose, buvo skatintas, savanoriškai atliko nemokamus gerbūvio darbus, įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę. I. K. palaiko socialinius ryšius su savo žmona, kuriai yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ir nuteistasis pagal galimybes rūpinasi jos sveikata. Išėjęs į laisvę jis ketina su ja gyventi. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo I. K. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu I. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. sausio 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu I. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. K. paskirta galutinė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 29 d.

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu I. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), BK 214 straipsnio 1 dalį (du epizodai), BK 215 straipsnio 1 dalį (du epizodai), BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. K. paskirta galutinė trejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendis pakeistas ir I. K. paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė iš dalies sudėta su Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. K. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 2 d.

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi, perbendrinus I. K. paskirtas bausmės, paskirta galutinė ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis pakeista, tačiau galutinė subendrinta bausmė palikta tokia pati – laisvės atėmimas ketveriems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia: 2012 m. lapkričio 28 d.

Bausmės pabaiga: 2017 m. balandžio 26 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis I. K. 1/2 bausmės atliko 2015 m. vasario 10 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pastarasis pagal galimybes vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus I. K. nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (70 balų). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai jis buvo pristatomas primą kartą, ankstesnių nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatų asmens byloje nėra, todėl aukštesnės instancijos teismas vertina nuteistojo pastangas, mažinant šią riziką. Taip pat turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Iš 2016 m. liepos 5 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-147 matyti, kad I. K. pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat profesinėje mokykloje mokosi suvirintojo specialybės. Įkalinimo įstaigoje dėl darbo vietų stokos jis nedirba, tačiau geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus, iki įkalinimo taip pat nedirbo, išėjęs į laisvę planuoja darbą susirasti savarankiškai, tačiau jokių objektyvių duomenų apie galimybę įsidarbinti nėra, o galimybė įsidarbinti yra nurodoma, kaip vienas iš I. K. kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis pataisos namuose yra remiamas piniginėmis išmokomis, kasdienėms išlaidoms pinigų pakanka, sugeba valdyti lėšas. Tuo atveju, jei nuteistasis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis turės kur gyventi – gyvens su žmona, gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Nors skunde I. K. nurodo, kad jo žmonai yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad toks darbingumo lygis S. Z. buvo nustatytas iki 2016 m. liepos 29 d. Naujesnių duomenų nuteistasis nepateikė. Bausmės atlikimo metu I. K. vieną kartą skatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo keturiose elgesio pataisos programose. I. K. socialinius ryšius palaiko tik su žmona, su kuria susituokė, būdamas pataisos namuose, yra jos lankomas, skambina telefonu, rašo laiškus. Asmuo pakankamai komunikabilus, save vertina pakankamai adekvačiai, tarpasmeniniai socialiniai įgūdžiai išvystyti pakankamai, nėra agresyvus, savitvardos nepraranda, motyvacija darbui ir doram gyvenimui teigiama. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

I. K. teistas penkis kartus, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – abu kartus sąlygas pažeidė. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta subendrinus bausmes pagal kelis teismo nuosprendžius. Būdingas nusikaltimų modelis – vagystės, nusikaltimai planuoti, turintys konkretų išankstinį tikslą. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad pagal ankstesnius nuosprendžius bausmes jis jau yra atlikęs, todėl ankstesni teistumai neturėtų būti vertinami, aukštesnės instancijos teismo nuomone, šie faktai apibūdina nuteistojo kriminalinę praeitį ir visumoje yra reikšmingi. Nors šiuo metu I. K. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu jis penkiolika kartų pažeidė režimo reikalavimus, tiek pat kartų buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis neigia priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jis buvo baustas už jų vartojimą pataisos namuose. Skunde I. K. nurodo, kad buvo nubaustas nepagrįstai, narkotinių medžiagų pas jį rasta nebuvo, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis 2014 m. gegužės 14 d. pats prisipažino vartojęs opiatus. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymo reikalavimus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmens požiūris į priežiūrą kartais vis dar yra priešiškas, jis linkęs nevykdyti jam nepalankių nurodymų. Nors nuteistasis bausmę atlieka jau ketvirtus metus, yra remiamas finansiškai, tačiau iš jo priteistos žalos (7 912 Eur) nemoka, finansinės skolos yra nurodytos, kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių, pinigų stygius praeityje vertė daryti vagystes, iš ko galima daryti išvadą apie dar vieną kriminogeninį veiksnį – problemų sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo stoką. I. K. nusikalstamumo rizika vis dar yra vidutinė (70 balų), iš kurių 48 balus sudaro statiniai veiksniai, kurių sumažinti nėra galimybės, ir 22 balus – dinaminiai, t. y. mažintini. Tai reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos, vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis I. K. toliau gali būti taisomas laisvėje. Priešingu atveju, būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. K. (I. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.