- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1335-852/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23404-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
- 1.3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Jūratės Varanauskaitės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ir atsakovo 372-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui 372-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 372-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau tekste – Garažų bendrija, Bendrija) 3899,29 EUR neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 12 d. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat priteisti iš atsakovo 228,80 EUR dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti 314,05 EUR ieškovo patirtų išlaidų, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą su ieškovu atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 13 d. iki faktinio atsiskaitymo su ieškovu dienos po 114,40 EUR per mėnesį, bei įpareigoti atsakovą pakeisti ieškovo atleidimo iš Bendrijos valdybos pirmininko pareigų priežastį į atleidimą pagal Darbo kodekso 136 str. 1 d. 3 p. ir pateikti atitinkamą informaciją VĮ Registrų centrui ir kitoms valstybinėms institucijoms. Ieškovas nurodė, jog 2011 m. gegužės 26 d. Bendrijos narių susirinkimo metu jis buvo išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku, ir 2011-05-31 su juo buvo pasirašyta terminuota darbo sutartis, pagal kurią jis pradėjo eiti Bendrijos valdybos primininko pareigas. Pasak ieškovo, šia sutartimi jis buvo priimtas dirbti pirmininku iki kadencijos pabaigos. Darbo sutartyje terminas nebuvo nurodytas, bet pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste – ir DGNKPPSBĮ) 22 straipsnį, kadencijos trukmė buvo iki 2 metų. Ieškovo darbo užmokestis buvo 395 Lt per mėnesį. Iki 2013 m. birželio 1 d. nebuvo išrinkta naujo pirmininko ir darbo sutartis su ieškovu nutraukta nebuvo. Laikantis darbo kodekso nuostatų, pasibaigus darbo sutarties terminui ir nenutraukus darbo santykių, darbo sutartis tapo neterminuota. Ieškovas toliau ėjo Bendrijos valdybos pirmininko pareigas. 2015 m. vasario 12 d. visuotinis Bendrijos narių susirinkimas išrinko naują pirmininką – V. K., tačiau apie tai ieškovas nebuvo informuotas. Tik 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovas teigia gavęs Bendrijos valdybos raštą, kuriuo buvo prašoma perduoti Bendrijos naujai išrinktai valdybai Bendrijos dokumentus. 2016 m. kovo 1 d. ieškovas nurodo perdavęs Bendrijos dokumentus Bendrijos valdybai pagal du perdavimo-priėmimo aktus. Taip pat iki dokumentų perdavimo ieškovas nurodo pervedęs Bendrijos kasoje buvusias lėšas į Bendrijos sąskaitą banke. Bendrija nesprendė atsiskaitymo su ieškovu klausimo. , Ieškovas kreipėsi su prašymu dėl atsiskaitymo į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, motyvuodama, kad praleistas kreipimosi terminas. Ieškovas, skaičiuodamas jam priklausantį darbo užmokestį, kurį liko skolinga Bendrija, remiasi savo perduotais Bendrijos valdybai dokumentais, jam nustatytu darbo užmokesčiu, taip pat Darbo kodekso nuostatomis. Ieškovas nurodo, jog V. K., tapęs naujuoju Bendrijos valdybos pirmininku, turėjo informuoti ieškovą apie atleidimą iš Bendrijos valdybos pirmininko pareigų ir su ieškovu atsiskaityti jo atleidimo dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovui turi būti sumokėtas ne tik visas darbo užmokestis už jo dirbtus metus, bet ir vidutinis darbo užmokestis už visą tą laiką, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, skaičiuojant nuo ieškovo atleidimo dienos, t.y. nuo 2015 m. vasario 13 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos po 114,40 EUR už kiekvieną pradelstą mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, Bendrija turi padengti ieškovo patirtas išlaidas, jam atsiskaičius su kiemsargiu A. B., iš viso 314,05 EUR. Šios lėšos asmeniškai ieškovo buvo įneštos į Bendrijos kasą, nes nei sąskaitoje, nei kasoje Bendrijos lėšų nepakako, jos buvo tikslinės, skirtos Bendrijai priklausančių vartų ir ventiliacijos sistemos remontui. Ieškovas rengiant perdavimui Bendrijai dokumentus sužinojo, kad jo atleidimas iš pareigų buvo įformintas „darbuotojo prašymu“, tačiau jis pažymi, kad jokio prašymo niekada nerašė ir net nebuvo laiku informuotas apie darbo sutarties nutraukimą. Faktiškai ieškovas nurodo buvęs atleistas iš darbo Bendrijos narių susirinkimo sprendimu, todėl atleidimo priežastis turėtų būti pakeista (b.l.1-5).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašo ieškovė reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas prašė laikyti, jog apie atleidimą iš Bendrijos valdybos pirmininko pareigų ieškovas sužinojo 2015-02-12, nes naujai išrinktas pirmininkas ilgą laiką bandė rasti ieškovą ir informuoti jį apie pasikeitimus Bendrijos vadovybėje. Teigia, kad ieškovas neatlikinėjo pareigų ir nevykdė jokios veiklos, už ką ir buvo atleistas iš pirmininko pareigų. Bendrijos valdybos nariai negalėjo su juo susisiekti, išspręsti jokių su Bendrijos veikla susijusių klausimų. Ieškovas kenkė Bendrijai, nes turėdamas savo žinioje visą dokumentaciją, nebendradarbiavo su Bendrijos nariais, nerinko narių mokesčių, bei nemokėjo mokesčių už įvairias Bendrijai tenkančias paslaugas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: paliko nepakeistą 2016-05-24 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr.DGKS-2349 darbo byloje Nr. APS-36-8325; pakeitė D. P. atleidimo iš darbo 372-oje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje pagrindą iš DK 127 str. 1 d. į DK 124 str. 1 d. 1 p., įpareigojant atsakovą informuoti viešus registrus ir Sodrą apie darbo santykių nutraukimo pagrindo pakeitimą; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad darbo ginčų komisija teisingai vertino procedūrinio termino nustatymo kriterijus bei pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui dėl darbo užmokesčio ir patirtų išlaidų priteisimo yra taikoma DK 27 str. 2 d. nuostata, kurioje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jei DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Teismas pažymėjo, kad dėl paties ieškovo subjektyviai nulemtų veiksmų (neveikimo) jo darbo Bendrijoje laikotarpiu nebuvo sprendžiamas jam mokėtino darbo užmokesčio klausimas. Teismui nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, esant byloje įrodymams, patvirtinus paaiškinimais pačiam ieškovui, jog jis nuo pat 2012 m. žinojo apie savo pažeidžiamas teises – negaunamą darbo užmokestį. Jokių priežasčių, įrodymų apie jas, galinčių patvirtinti, jog ne dėl savo kaltės ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, byloje nėra.
Teismas nustatė, kad rašytinio prašymo ieškovas dėl atleidimo iš darbo nerašė. Pagal faktinę situaciją, jog naujas bendrijos pirmininkas V. K. buvo išrinktas 2015 m. vasario 12 d. 372 - osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkime, tuo pačiu nusprendus nutraukti D. P. įgaliojimus, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo darbo santykiai su atsakovu nutrūko 2015-02-12 DK 124 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. nutraukus darbo sutartį Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 2 d. pagrindu, visuotiniame susirinkime jį atšaukus iš pareigų. Todėl teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, nurodant, jog ieškovas buvo atleistas DK 124 str. 1 d. 1 p. pagrindu, bei įpareigojant atsakovą atlikti veiksmus pateikiant su ieškovo atleidimu susijusią informaciją viešiems registrams ir Sodrai. Teismas pažymėjo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Paprastai įmonės vadovas, be kita ko, turi teisę disponuoti darbdavio lėšomis, yra atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, kitas įstatymuose nustatytas funkcijas ir jų tinkamą vykdymą, veikia įmonės interesais (LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 11 p., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Taigi, įmonė per savo darbuotoją, kuris eina vadovo pareigas, įgyvendina juridinio asmens teises ir vykdo pareigas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje atsakovas yra ne akcinė bendrovė, o garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, tačiau pagal valdymo struktūrą (DGNKPPSB Įstatymo 3 skirsnis), remiantis įstatymų analogija (DK 9 str., CPK 3 str. 6 d.), sprendė, jog bendrijai vadovauja jos pirmininkas, ar Valdybos pirmininkas, priklausomai, kokia vadovybė buvo suformuota visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Ginčo atveju, ieškovas 2011 m. gegužės 26 d. visuotinio narių susirikinimo sprendimu buvo išrinktas garažų bendrijos valdybos pirmininku, ėjo vadovaujančias pareigas Bendrijoje. Teismas nustatė, kad ieškovas faktiškai nevykdė jokių Bendrijos valdybos pirmininko pareigų, per visą jo darbo bendrijoje laikotarpį, nesirūpino Bendrijos atstovavimu įmonėse ir organizacijose, nemokėjo paslaugų mokesčių, bei nebuvo renkamas bendrijos narių mokestis, nebuvo šaukiami narių susirinkimai. Pagal surinktus įrodymus byloje, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, 372-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatais, bendrijos lėšas sudaro stojamasis narių mokestis, bendrijos narių pajus, bendrijos gauti kreditai, kitos įplaukos. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos, teismas nustatė, kad atsakovo lėšų nepakako ne tik darbo užmokesčio mokėjimui, bet ir atsiskaitymams už Bendrijai teikiamas paslaugas. Teismas sprendė, kad atsakovui nekyla pareigos atsiskaityti su buvusiu Bendrijos valdybos pirmininku, nustačius, kad realiai, Bendrija, be ieškovo, net neturėjo galimybės sekti Bendrijos lėšų judėjimo, disponavimo jomis, o tuo pačiu ir darbo užmokesčio mokėjimo. Teismas laikėsi kasacinio teismo formuojamos praktikos ir sprendė, jog nustačius netinkamą atsakovo bendrijos buhalterinių dokumentų tvarkymą, narių įnašų rinkimą ir apskaitą, už kurį buvo atsakingas ieškovas, darbo užmokestis ieškovui už laikotarpį nuo 2012 metų sausio mėn. iki 2015 m. vasario 12 d. nebuvo išmokėtas dėl jo paties kaltės.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 54,19 EUR neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-02-12. Ieškovas pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo atstovas pripažino, kad ieškovas buvo atšauktas iš pareigų 2015-02-12 susirinkime, kuriame buvo nuspręsta nutraukti D. P. įgaliojimus DK 124 str. 1 d. 1 p. Nurodo, kad šis klausimas 2015 m. 02-12 visuotiniame narių susirinkime net nebuvo svarstomas. Ieškovo D. P. atleidimo iš darbo pagrindo keitimas iš DK 127 str. 1 d. į DK 124 str. 1 d. 1 taip pat negali būti teisėtas. Pažymi, kad atsakovas iš pareigų atleistas nuo 2013-06-01, o ne nuo 2015-02-12. Atleidimo pagrindu galėtų būti ir tai, kad ieškovas nevykdė jam pavestų darbo funkcijų. Atsakovas taip pat prašė priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nes teismas šio klausimo neišsprendė.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad ieškovas buvo atšauktas iš pareigų anksčiau nei nuo 2015-02-12. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas nevykdė savo funkcijų. Nurodo, kad jis mokėjo atlyginimą kiemsargiui, be to tvarkė ir perdavė Bendrijai visus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas D. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra atmestas jo reikalavimas priteisti 54,19 EUR darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 12 d. Ieškovas D. P. 2017 m. kovo 10 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo ir patvirtina, kad žino skundo atsisakymo teisines pasekmes (CPK 308 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, priima ieškovo atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą dėl ieškovo apeliacinio skundo nutraukia.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimą yra apskundęs ir atsakovas 372-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, apeliacija toliau tęsiama pagal šio apelianto skunde suformuluotus argumentus.
Atsakovas 372-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ginčija teismo sprendimo dalį, kurioje yra pakeistas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas iš DK 127 str. 1 d. į DK 124 str. 1 d. 1 p. Teisėjų kolegija patikrinus bylą apskųstoje teismo sprendimo dalyje, pagrindų pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą nenustatė. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad su ieškovu 2011 m. gegužės 31 d. sudaryta terminuota darbo sutartis, savaime nepasibaigė suėjus sutarties terminui („iki kadencijos pabaigos“), bet turėjo būti nutraukta kompetentingo juridinio asmens organo sprendimu, šiuo atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas – visuotinio narių susirinkimo sprendimu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 2 d.). Kadangi tokio sprendimo, pasibaigus bendrijos pirmininko kadencijai, susirinkimas nepriėmė, teismas turėjo pagrindą nuspręsti dėl to, kada ieškovas buvo atleistas ir kokiu pagrindu. Apelianto teiginiai, kad D. P. buvo atleistas 2013 m. birželio 1 d., pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui, nėra pagrįsti įstatymu.
Iš 2015 m. vasario 12 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad tame susirinkime buvo nuspręsta dėl ieškovo D. P. atšaukimo iš pirmininko pareigų. Atsakovas 372-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija apeliaciniame skunde teigia, kad šiame susirinkime nebuvo priimtas sprendimas dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo, tačiau susirinkimo protokole fiksuotas J. B. iškeltas darbotvarkės klausimas dėl D. P. atstatydinimo ir tuo klausimu priimtas sprendimas „kreiptis į Registrų centrą su prašymu nutraukti D. P. įgaliojimus“, leidžia teismui vertinti, kad tai ir yra sprendimas dėl D. P. darbo sutarties nutraukimo. Taigi teismas teisingai nustatė darbo sutarties nutraukimo datą. Atsakovo sprendimą (valią) atleisti ieškovą iš pirmininko pareigų ir jo priėmimo datą įrodo ir kiti rašytiniai bylos įrodymai, t.y. naujai išrinkto bendrijos pirmininko V. K. 2015 m. kovo 25 d. socialinio draudimo įstaigai pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu socialinio draudimo pabaigą (b.l. 150), kuriame nurodyta darbo sutarties su ieškovu pasibaigimo data „2015-02-12“ ir pagrindas „DK 127 str. 1 d.“. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų apie DK 127 str. 1 d. numatyto darbo sutarties nutraukimo pagrindo „darbuotojo prašymu“ egzistavimą, t.y. nepateikė darbuotojo prašymo, teismas teisėtai ir pagrįstai perkvalifikavo darbo sutarties nutraukimo pagrindą, į DK 124 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą (kai darbo sutartis nutraukiama kitais įstatymų numatytais pagrindais) ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 2 d. (visuotiniam narių susirinkimui atšaukus bendrijos pirmininką). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis teisinis pagrindas labiausiai atitinka visuotinio narių susirinkimo 2015 m. vasario 12 d. priimto sprendimo aplinkybes ir priežastis.
Apeliantas kelia klausimą dėl senaties taikymo šioje byloje sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tačiau šie argumentai objektyviai neturi reikšmės teismo priimtam sprendimui dėl ginčo esmės, nes komisija atsisakė nagrinėti ginčą ir jo nesprendė. Teismas pasisakydamas dėl reikalavimo, kurio ieškovas nesuformulavo, t.y. patikrinti darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumą, nepažeidė teismo prerogatyvos darbo bylose spręsti procesinius ir materialinius klausimus ex officio.
Teismo sprendimo dalis dėl ieškovo reikalavimų priteisti darbo užmokesčio nepriemoką ir išeitinę išmoką nėra apskųsta atsakovo apeliaciniu skundu, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo nesprendžia. Teisėjų kolegija savo iniciatyva patikrinusi bylą šioje dalyje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas, nes teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui apskųstoje dalyje nėra būtina papildomai tirti ar rinkti naujus įrodymus ir išklausyti šalių paaiškinimus (CPK 322 str.).
Apeliantas teigia, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, tačiau šis klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. papildomu sprendimu, kuriuo teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą byloje dėl to, jog tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas rėmėsi CPK 98 str. įtvirtinta taisykle, nustatančia, jog proceso šalies išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes ir šalių procesinį elgesį, vertina, jog nėra svarbių priežasčių, dėl kurių teismas turėtų kitaip taikyti CPK 98 str. 1 d. nuostatas. Atsakovas šioje byloje buvo atstovaujamas advokato, tačiau įrodymus apie išlaidas už advokato pagalbą byloje pateikė tik po teismo sprendimo paskelbimo. CPK 98 str. 1 d. nuostatomis siekiama, kad šalys nepiktnaudžiautų bylinėjimosi išlaidomis, priklausomai nuo vėliau paaiškėjusios bylinėjimosi baigties. Šiuo atveju atsakovo pateiktuose dokumentuose yra prieštaravimų (advokato išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad advokato atlygį sudaro ir atsiliepimo parengimas, bet atsiliepimas į bylą buvo pateiktas iki atstovavimo sutarties sudarymo, be to sąskaitoje ir pinigų priėmimo kvite nesutampa mokėtina suma: sąskaitoje nurodyta 496,10 EUR (b.l. 190), o pinigų priėmimo kvite – 500 EUR(b.l 172)), todėl teismas negali vadovautis šiais dokumentais.
Įrodymų apie išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys nepateikė.
Vadovaujantis CPK 308 str., CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo D. P. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti ir apeliacinį procesą pagal jo apeliacinį skundą nutraukti.
Atsakovo 372-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.