Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2020-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-366/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
1A-5-366/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-404714-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
D. S.
Nukentėjusysis
L. V.
Advokatai
Kristijonas Paliutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-366/2020Proceso Nr. 1-01-1-404714-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.5.1; (S) 2.1.15.3.3.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,gynėjui advokatui Kristijonui Paliučiui,nuteistajam D. S.,nukentėjusiam L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Kristijono Paliučio apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-05-22 nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir jam paskirta 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda. Iš D. S. priteista 200 eurų L. V. jo neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. nuteistas už tai, kad jis 2018-01-27, apie 17.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliui L. V. vykdant tarnybines pareigas ir vairuojant tarnybinį automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, tyčia, vieną kartą dešine koja spyrė L. V. į dešinę galvos pusę, taip nukentėjusiajam L. V. sukėlė fizinį skausmą ir pasipriešino tarnybines pareigas vykdžiusiam valstybės tarnautojui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu D. S. gynėjas advokatas Kristijonas Paliutis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

3. Skunde dėstomos D. S. sulaikymo aplinkybės. Nurodoma, kad D. S. 2018-02-27 apie 16:05 val., pasibaigus (duomenys neskelbtini), „A” žiūrovų zonoje, (duomenys neskelbtini). buvo sulaikytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų dėl to, kad tarp jo draugų kompanijos ir nenustatytos asmenų grupės įvyko konfliktas. Konfliktas jau buvo pasibaigęs ir jo dalyviai jau sėdosi į automobilius, kuomet pro šalį ėjo policijos pareigūnai raminti kito tuo metu vykusio konflikto. D. S. ir su juo automobilyje buvę asmenys policijos pareigūnams aiškino, kad jis automobilio nevairavo, tačiau pareigūnai vis tiek nurodė D. S. eiti kartu su jais. Paklusęs pareigūnų reikalavimui, nuėjo prie jų automobilio ir buvo įsodintas. D. S. seneliui priklausantį automobilį vairavo visiškai blaivus draugas L. Z., tačiau tiek jis, tiek kiti draugai policijos pareigūnų reikalavimu paliko automobilį ir į Vilnių grįžo taksi. Policijos automobilio bagažinėje (būdelėje) D. S. buvo uždarytas apie valandą, t. y. iki 17:20 val., kol iš „A“ zonos išsiskirstė visi pasibaigusio ralio žiūrovai. Tuomet policijos pareigūnai jį nuvedė į kitą policijos automobilį tikslu nuvežti į ligoninę paimti kraują. Pats vedimo į policijos automobilį faktas yra užfiksuotas D. S. telefonu darytame vaizdo įraše, kuris buvo perduotas ikiteisminį tyrimą atlikusiam imuniteto pareigūnui. Tai, kad D. S. sulaikymo metu nesipriešino pareigūnams ir vykdė visus jų nurodymus, galėjo patvirtinti paties D. S. filmuota medžiaga ir kartu buvę L. Z., P. M. Š., K. K., A. P., D. M., A. B., tačiau teismas atsisakė juos apklausti. Priėjus prie kito policijos automobilio, kažkuris pareigūnas liepė išjungti telefoną ir akimirksniu užlaužė jo rankas, uždėjo antrankius ir įgrūdo jį į automobilį. Nuo tos akimirkos D. S. nieko neatsimena iki momento, kai jau ligoninėje daktaras jo klausia, ar jis turi kokių pastabų. D. S. tuomet paprašė, kad daktaras patikrintų nugarą dėl skausmo ties krūtine. Sekančią dieną po sulaikymo, t. y. 2018-02-28 D. S. buvo pareikšti įtarimai dėl vairavimo neblaiviam ir pasipriešinimo policijos pareigūnams, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2018 m. pavasarį, nenustačius nusikalstamų veikų sudėties ir niekas, įskaitant L. V., nutarimų neskundė.

4. Skunde minėtas ikiteisminis tyrimas siejamas su kitu ikiteisminiu tyrimu, pradėtu tame pačiame policijos komisariate, kuriame buvo tiriami pareigūnų galimai neteisėti veiksmai, kuriais buvo sužalotas D. S. ir atkreipiamas dėmesys į šių dviejų ikiteisminių tyrimų sąsajas. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik ikiteisminio tyrimo atnaujinimas, bet ir bylos nagrinėjimas teisme sutampa su procesiniais sprendimais byloje dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir D. S. sveikatos sužalojimo. Atnaujinant ikiteisminį tyrimą D. S. atžvilgiu dėl tariamo pasipriešinimo policijos pareigūnams ir skubiai perduodant baudžiamąją bylą teismui, aiškiai parodoma, kad už siekį ieškoti teisingumo dėl asmens sveikatai policijos pareigūnų veiksmais padarytos žalos įvertinimo, D. S. susilauks nuteisimo paminėtoje byloje.

5. Gynėjas skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis net kelis kartus skirtingais pagrindais ir motyvais teismui teikė prašymus prijungti prie bylos dokumentus apie D. S. sveikatos sužalojimą, tačiau teismas atmetė. Tuomet gynėjas teikė šiuos dokumentus su prašymu skirti ekspertizę, argumentuojant, kad 2018-01-27 policijos pareigūnai D. S. atžvilgiu atliko veiksmus, draudžiamus nuteistojo ligos atveju ir galėjo būti nuteistojo stuburo slankstelių kompresinių lūžių priežastimi. Tai, gynėjo manymu, turi įtakos tyčios nustatymui D. S. inkriminuojamuose veiksmuose.

6. Gynėjas teigia, kad byloje buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai, susiję su kaltininko teise į nešališką teismą. Jis (gynėjas) pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, nes ji viso proceso metu neleido gynėjui ginti savo atstovaujamo asmens įrodinėjant svarbias faktines aplinkybes, kurias teismas siekė nustatinėti išimtinai policijos pareigūnų parodymais. Teismas atmetė visus gynėjo prašymus dėl kartu su D. S. buvusių liudytojų apklausos, kaip neva nesusijusios su nagrinėjama byla, nors vėliau teismas dėl tų pačių faktinių aplinkybių uždavė klausimus policijos pareigūnams (sulaikymo priežasčių ir aplinkybių, laikymo iki vežimo).

Šalies argumentai

7. Utenos apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai konstatavo tiesioginę tyčią D. S. inkriminuotose veiksmuose. D. S. darytame vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai tinkamai besielgusiam D. S. davė komandą nustoti filmuoti ir po šios žodinės komandos vaizdas akimirksniu nutrūksta. Iš dar sekundę girdimo garso ir kitos bylos medžiagos žinoma, kad tuomet D. S. buvo užlaužtos rankos, uždėti antrankiai ir jis buvo įsodintas į policijos automobilį.

8. Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad 2018-01-27 policijos pareigūnai D. S. atžvilgiu padarė viską, ką sergant tokia liga yra draudžiama daryti, t. y. staigiai lenkti nugarą (rankų užlaužimas), negalima ilgalaikė priverstinė kūno padėtis (sėdėjimas automobilyje su už nugaros surakintomis rankomis, vėliau jis buvo parklupdytas ar paguldytas ant automobilio grindų su už nugaros surakintomis rangomis). Tai leidžia daryti prielaidą, kad tokie policijos pareigūnų veiksmai galėjo būti D. S. nustatytų stuburo slankstelių kompresinių lūžių priežastimi ir atitinkamai kelia rimtų abejonių ar D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką (įspirti automobilį vairuojančiam pareigūnui į galvą). Teismas nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą prijungi minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir skirti ekspertizę baudžiamojoje byloje. Tuomet priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris pagrįstas išimtinai policijos pareigūnų parodymais.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

10. Apeliacinis skundas tenkinamas.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius, šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

12. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl D. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

13. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Aptariamo straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).

14. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vien tik nukentėjusiojo L. V. ir policijos pareigūnais dirbančių liudytojų R. N., M. N., L. M., M. J., G. K. - parodymus, pripažino įrodytomis aplinkybes, jog D. S. kaltinime nurodytu laiku vežamas į Utenos ligoninę kraujo mėginiui paimti, vartojo necenzūrinius žodžius ir tyčia vieną kartą spyrė tuo metu tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui L. V. į galvos sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Minėtus D. S. veiksmus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pasipriešinimas tarnybines pareigas vykdžiusiam valstybės tarnautojui ir kvalifikavo pagal BK 286 straipsnį.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais bei atlikęs įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas atliktas nesilaikant BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymo vertinimo taisyklių. Teismas visapusiškai neišanalizavo ir neįvertino visų bylai svarbių D. S. atsakomybę lemiančių aplinkybių ir jo kaltę konstatavo, nesant visų būtinų nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėties požymių.

17. D. S. viso proceso metu teigė, kad policijos pareigūnams nesipriešino ir vedamas pats ėjo į policijos automobilį. Patį vedimo į policijos automobilį faktą fiksavo telefonu. Priėjus prie automobilio, policijos pareigūnai paėmė telefoną ir nuo to momento nebeprisimena kas vyko. Juto, jog yra laužiamos rankos, griuvo į automobilio saloną. Pripažįsta, kad buvo supykęs ant policijos pareigūnų, nes jį neteisingai apkaltino vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Neprisimena, kad būtų ką nors daręs policijos pareigūnui, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo taip pasielgti. Šie nuteistojo parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais - policijos pareigūnų parodymais bei byloje esančiu vaizdo įrašu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad D. S., bent jau iki to momento kada iš jo buvo paimtas telefonas, jokių veiksmų, kurie rodytų jo pasipriešinimą ar agresyvų elgesį, neatliko. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai paaiškino, kad D. S., vedamas į policijos automobilį, nesipriešino ir fizinio smurto nei vieno pareigūno atžvilgiu nenaudojo. Privestas prie automobilio, D. S. ėmė piktintis pareigūnų darbu, šaukti, kad jis nieko nepadarė ir yra neteisėtai sulaikomas. Pareigūnai liepė D. S. sudėti savo rankas už nugaros. D. S. pakluso pareigūnų reikalavimams, po ko buvo uždėti antrankiai. Uždėjus antrankius, D. S. buvo liepta lipti į tarnybinį automobilį ir šis nesimuistydamas ir nesispyriodamas įlipo į automobilį bei atsisėdo ant galinės sėdynės per vidurį. Iš abiejų pusių atsisėdo pareigūnai L. M. ir M. J.. D. S. buvo neblaivus, kas buvo matyti iš jo nerišlios kalbos ir alkoholio kvapo. Anot M. J., D. S. sėdėjo su už nugaros antrankiais surakintomis rankomis, tačiau nesimuistė, tik reiškė priekaištus, kad buvo nepagrįstai sulaikytas, pareigūnų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), D. S. nustojo kalbėti, apsiramino, po to, staiga, nieko nesakęs, pakėlė dešinę koją ir per automobilio sėdynių tarpą įspyrė automobilį vairavusiam vyr. patruliui L. V. į galvą. Po spyrio L. V. palinko į priekį, susiėmė ranka už savo galvos ir sustabdė vairuojamą automobilį. Sakė, kad jam skauda ir laikė ranka susiėmęs už galvos. Šias policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir pareigūnų darytas garso įrašas automobilyje (1 t., b. l. 18). Iš šio įrašo matyti, kad D. S. įsodinus į automobilį ir pradėjus važiuoti, jis kurį laiką daug ir aktyviai kalbėjo, jo nuotaikos keitėsi – tai jis juokėsi, tai piktinosi duobėtu keliu ar, kad per lėtai važiuojama. Tai buvo tipiškas neblaivaus asmens elgesys. Nors jis kalbėdamas pakankamai dažnai vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau iš visos jo kalbos akivaizdu jog tie keiksmažodžiai nebuvo adresuojami kam nors iš policijos pareigūnų. Kurį laiką jo balso išviso nebuvo girdėti ir tada pasigirdo policijos pareigūno ištartas keiksmažodis, po kurio garso įrašas nutrūksta. Iš minėtų įrodymų galima daryti išvadą, kad D. S. fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju buvo, tačiau tai nėra pakankama aplinkybė konstatuoti BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą - būtina nustatyti, kad kaltininkas panaudojo smurtą pareigūno atžvilgiu, siekdamas pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas. Nustatyta, kad policijos pareigūnai, veždami D. S. į gydymo įstaigą, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko ir D. S. nebuvo jokios dingsties priešintis jiems (jokios dingsties ar pagrindo neišsakė ir pats D. S. anksčiau minėtame savo monologe). Todėl D. S. fizinis kontaktas su L. V. niekaip negali būti siejamas su trukdymu jam atlikti tarnybines pareigas, juolab kad nukentėjusysis tik vairavo automobilį ir niekaip nebuvo prisidėjęs nei prie D. S. sulaikymo, nei prie jo surakinimo antrankiais ar tiesioginio saugojimo vežimo metu.

18. Aptartų įrodymų visuma paneigiama apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, kad D. S. savo veiksmais kėsinosi į L. V., kaip į tarnybines pareigas vykdžiusio valstybės tarnautojo veiklą, todėl D. S. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 286 straipsnį.

19. Paneigus kaltininko tikslą kėsintis į tarnybines pareigas atliekančio asmens veiklą, D. S. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma kelia abejones ir dėl fizinio skausmo sukėlimo. Nukentėjusysis L. V. parodė, kad jam po smūgio svaigo galva, buvo atsiradęs patinimas dešinėje galvos pusėje ir laikėsi kelias dienas. Kitos dienos ryte jautė galvos ir kaklo skausmą, galvoje buvo patinimas, jautė diskomfortą. Tačiau ši aplinkybė byloje liko neįrodyta. Nukentėjusysis po fizinio kontakto į galvą tęsė vairavimą, jo niekas nekeitė, nors žinodamas kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juo labiau būdamas policijos pareigūnu, L. V. turėjo suprasti, kad esant galvos svaigimui jis negali toliau vairuoti transporto priemonės ir taip rizikuoti savo ir keleivių sveikata bei gyvybe. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai teigė, kad L. V. nuo smūgio kentė skausmą, tačiau nei vienas iš jų negalėjo logiškai paaiškinti iš ko padarė tokią išvadą ir nei vienas nenurodė, kad sužalojimų vietoje matė pakitimus. Nei tą, nei kitą dieną L. V. pas gydytojus nesikreipė, o pagal 2018-01-27 surašytą užduotį atlikti kūno tyrimą (1 t., b. l. 57-58), į teismo medicinos specialistą kreipėsi tik 2018-02-09 ir tai tik po tyrėjos paraginimo. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2018-02-09 teismo medicininio apžiūrėjimo metu L. V. kūno paviršiuje sužalojimų nerasta (1 t., b. l. 59). Taigi, aplinkybė kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, pirmosios instancijos teismo faktiškai yra konstatuota tik paties nukentėjusiojo parodymais. Grįsti kaltinimą vien nuketėjusiojo parodymais, jei jų nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai, negalima, o šiuo atveju tokių objektyvių įrodymų nėra. Kolegijos abejones dėl nukentėjusiojo L. V. bei jo kolegų parodymų objektyvumo sustiprina pati ikiteisminio tyrimo eiga. Ikiteisminis tyrimas dėl D. S. veiksmų buvo pradėtas 2018-01-27, tačiau 2018-03-13 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Inos Zabielienės nutarimu buvo nutrauktas, motyvuojant, kad įtariamasis D. S. nepadarė veiksmų, numatytų BK 286 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje. D. S. iniciatyva 2018-08-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tuo pačiu metu galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, kuriais sužalota jo sveikata, po ko L. V. 2018-08-30 pateikė skundą Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui A. Mačerauskui dėl 2018-03-13 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Inos Zabielienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą D. S. atžvilgiu. L. V. nepateikė jokių rimtų argumentų kodėl priimtą prokurorės nutarimą nutarė apskųsti praėjus beveik penkiems mėnesiams. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjęs asmuo šiuo atveju yra policijos pareigūnas, išmanantis baudžiamojo proceso nuostatas, reglamentuojančias procesinių sprendimų priėmimo bei apskundimo tvarką ir terminus, todėl jo argumentas, kad apie minėtą nutarimą jam tapo žinoma tik 2018-08-14, neįtikinamas, nes jis, būdamas nukentėjusiuoju, turėjo pareigą domėtis proceso eiga. Iš apelianto paaiškinimų matyti, kad jis ir neketino kelti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o juo labiau skųsti tokį nutarimą. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme L. V. pripažino, kad skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo jis pateikė po to kai tai faktiškai daryti paragino tiesioginis vadovas.

20. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-05-22 nuosprendis, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, naikinamas ir, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21. Skundžiamu nuosprendžiu iš D. S. priteista 200 eurų L. V. jo neturtinei žalai atlyginti. Išteisinus D. S. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-05-22 nuosprendį naikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo D. S. iš kaltinimo pagal BK 286 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Donatas JatužisDaina Vaidachavičienė