Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-28/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-09
Bylos Nr.
1S-28/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Advokatai
Valdas Burneikis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-28/2008
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1, 2.1.16.3
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. J. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties, kuria G. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: jis 2008 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo, kaip įtariama, du polietileninius maišelius su šviesios spalvos neaiškios kilmės milteliais, kurių sudėtyje, kaip įtariama, buvo didelis kiekis narkotinės medžiagos - heroino, 9 vnt. popierinių lankstinukų su šviesios spalvos neaiškios kilmės milteliais, kurių sudėtyje, kaip įtariama, buvo narkotinės medžiagos – heroino, ir polietileninį maišelį su šviesios spalvos neaiškios kilmės milteliais, kurių sudėtyje, kaip įtariama, buvo amfetaminų grupei priskiriamos psichotropinės medžiagos, kuriuos neteisėtai su savimi laikė ir neteisėtai gabeno, kol 2008 m. birželio 5 d. apie 1.05 val., asmens kratos, atliktos jį sulaikius gėrimų parduotuvėje, esančioje J. Janonio g. 2, Klaipėdoje, metu minėtas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

G. J. BK 140 straipsnio numatyta tvarka sulaikytas 2008 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi G. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2009 vasario 5 d. nutartimi įtariamasis suimtas dviem mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, kad byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis G. J. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Be to, jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teistas, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Tokiu būdu apygardos teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Įtariamasis G. J. skunde nurodo, jog jis pastaruosius aštuonerius metus nebuvo teistas, psichotropinių ir narkotinių medžiagų nevartoja, iki sulaikymo turėjo darbą, gyvenamąją vietą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta ir gailisi, bėgti ir slėptis neketina. Tvirtina, kad pas jį rastas narkotinių medžiagų kiekis rodo, jog jo nusikalstamą veiką galima kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir pakeisti kardomąją priemonę (suėmimą) į kitą švelnesnę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. J. gynėjas prašo įtariamojo skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo G. J. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai domenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys yra gauti asmens, daiktų kratos ir apžiūros metu, tai patvirtina liudytojų, kito įtariamojo parodymai, paties G. J. parodymai bei kita byloje surinkta medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo G. J. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Klaipėdos apygardos teismas G. J. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nutarimo 10 punkte nurodoma, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog G. J. , būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis anksčiau teistas, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, o narkotinių medžiagų platinimas buvo jo pragyvenimo šaltinis. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas G. J. darys naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra sudėtinga, įtarimai pareikšti 2 asmenims, iki šiol nepareikšti galutiniai įtarimai kitam nusikalstamos veikos bendrininkui, negautos visos specialistų išvados dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų ištyrimo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairus ikiteisminio tyrimo veiksmai. Visa tai pagrįstai leidžia teigti, kad byla yra sudėtinga.

Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis psichotropinių ir narkotinių medžiagų nevartoja, iki sulaikymo turėjo darbą, gyvenamąją vietą, dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta ir gailisi, bėgti ir slėptis neketina, teistas seniai, nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Iš įtariamojo skundo taip pat matyti, jog įtariamasis prašo skirti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Be to, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties pratęsti suėmimo terminą teisėtumą bei pagrįstumą, nevertina kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, kas nepagrįstai ginčijama įtariamojo skunde. Esant šioms aplinkybėms, Apeliacinis teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys