Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-10-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-13332-494/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-30
Bylos Nr.
e2YT-13332-494/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02960-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
A. C., P. C., P. Č., V. T. Č.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13332-494/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02960-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. C., P. C. (P. C.), P. Č. (P. Č.) ir V. T. Č. (V. T. Č.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjai A. C., P. C., P. Č. ir V. T. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. L. Č. mirties palikimą tinkamai priėmė A. C., P. C., P. Č. ir V. T. Č.

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. L. Č. (toliau – mama). Pareiškėjai per 3 mėnesių laikotarpį nesikreipė pas notarą, kad priimtų mamos palikimą, atitinkamai paveldėjimas nebuvo priimtas laiku. Tai nebuvo padaryta laiku, nes pareiškėjai pamiršo atlikti tokius veiksmus ir nežinojo, kad juos būtina atlikti per 3 mėn. laikotarpį. Pareiškėjai 2025 m. vasario 20 d. pasirašė panaudos sutartį (toliau – panaudos sutartis), kuri patvirtina, kad pareiškėjai nuo mamos mirties ėmėsi aktyvių veiksmų priimti palikimą faktiniu valdymu. Vienintelis paveldimas turtas, likęs po mamos mirties, – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Pareiškėjai po mamos mirties nepriėmė jos turto, todėl yra teikiamas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo. Mama testamentų sudariusi nebuvo. Visi mamos įpėdiniai yra pareiškėjai, kurie yra vieninteliai paveldėtojai. Mama daugiau vaikų be pareiškėjų neturėjo. Pareiškėjai rūpinosi žemės sklypo sutvarkymo ir nuosavybės teisės klausimais po mamos mirties. Tai patvirtina panaudos sutartis. Aktyvūs pareiškėjų veiksmai įrodo, kad jie atliko visus įmanomus veiksmus tam, kad būtų tinkamai disponuojama žemės sklypu ir juo rūpinamasi. Ginčo nėra, duomenų apie tai, kad būtų užvesta paveldėjimo byla po mamos mirties, taip pat nėra. Pareiškėjai priėmė mamos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjai pradėjo valdyti turtą iš karto po mamos mirties, pradėdami faktiškai juo rūpintis ir atstatyti nuosavybės teisę. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

3. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime nurodyta, kad NŽT neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjų teiginius apie galimą turto paveldėjimą, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, taip pat neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nes žemės sklypas yra privati nuosavybė ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso mirusiajai Z. L. Č. NŽT prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei remiantis teismų praktika, ir neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

4. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko atsiliepime nurodyta, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. L. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. L. Č. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. VĮ Turto bankas prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų A. C. (buvusi pavardė – B.), P. C., P. Č. ir V. T. Č. motina – Z. L. Č. Remiantis byloje esančiu medicininiu mirties liudijimu ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2025 m. rugpjūčio 5 d. pažyma apie asmens duomenis, Z. L. Č. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. rugpjūčio 11 d. išrašo matyti, kad palikėjos vardu yra įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro 2025 m. rugpjūčio 4 d. išrašą palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų nėra.

9. Po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjai (palikėjos vaikai) su panaudos gavėju T. Č. (T. Č.) 2025 m. vasario 20 d. sudarė privačios žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį, kurios pagrindu pareiškėjai kaip panaudos davėjai 5 m. laikotarpiui perdavė panaudos gavėjui naudoti palikėjai priklausiusį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjai po palikėjos mirties pradėjo valdyti jos turtą, kaip savo, t. y. kaip turto bendrasavininkai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kiti asmenys po palikėjos mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjai priėmė palikimą, atsiradusį po motinos Z. L. Č. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

10. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lenkijos Respublikos asmens dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)), P. C. (P. C.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), P. Č. (P. Č.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. T. Č. (V. T. Č.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po motinos Z. L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė