- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-28
- Bylos Nr.
- eI3-1761-872/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Agnė Stankevičienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. P. (toliau - ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo: i) panaikinti Lietuvos kariuomenės Daktaro J. B. Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Kaune (toliau – ir Ekspertizės komisija) 2023 m. kovo 29 d. ekspertinį nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ekspertinis nutarimas); ii) įpareigoti Ekspertizės komisiją klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą nagrinėti iš naujo; iii) priteisti pareiškėjui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninė pakomisė Kaune (toliau - KMEK), remdamasi Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais ir Sveikatos būklės įvertinimo metodika, patvirtintais Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijai ir metodika), lentelės 1 skiltimi ir nustatyta C sveikatos grupė, 2023 m. kovo 29 d. ekspertiniu nutarimu (toliau - Nutarimas) ir tos pačios dienos ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1101 (toliau — Pažyma) pareiškėją pripažino tinkamu karo tarnybai.
Pareiškėjas su Nutarimu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas ir priimtas neatsižvelgus į tą aplinkybę, jog pareiškėjo sveikatos patikrinimas, KMEK priimant Nutarimą, dar nebuvo baigtas, t. y. 2023 m. kovo 15 d., kai buvo tikrinama pareiškėjo sveikatos būklė, jis žodžiu buvo informuotas, kad reikalingi papildomi kraujo tyrimai, nors siuntimas šiems tyrimams atlikti nebuvo išduotas ir šie tyrimai iki šiol nėra atlikti. Taigi lieka neaišku, kodėl KMEK pati nustačiusi, kad pareiškėjui reikia atlikti papildomus kraujo tyrimus, siuntimo jiems atlikti ne tik neišdavė, tačiau ši aplinkybė ir nesutrukdė priimti Nutarimą ir pripažinti pareiškėją tinkamu atlikti karo tarnybą. Be kita ko, pareiškėjas apie dvejus metus jaučia juosmeninės stuburo srities skausmą (duomenys neskelbtini) ir jam diagnozuota skoliozė (duomenys neskelbtini) (stuburo iškrypimas į šoną) bei cervikalgija (duomenys neskelbtini) (stuburo judesio segmento pažeidimas), dėl ko Pareiškėjo judesiai atsargūs ir jam yra išduotas siuntimas pas gydytoją ortopedą būtent dėl skoliozės ir tinkamumo karo tarnybai. Tačiau Nutarime šių diagnozių nėra, nors jos ir nurodytos Kriterijuose ir metodikoje. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad KMEK pareiškėjo sveikatos būklę vertino aplaidžiai ir iš esmės neatsižvelgė į jau nustatytas ir (ar) šiuo metu dėl tų pačių požymių tikslinamas diagnozes. Taigi, toks Nutarimas nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Pirmiausia, Pažymoje esančioje specialioje dalyje skiltyje „Ligos šeimoje“ pareiškėjas nurodė, kad aukšto kraujospūdžio ir širdies ligomis, cukriniu diabetu, vėžiu ir insultu sirgo pareiškėjo seneliai. Pareiškėjo manymu, KMEK žodinis informavimas apie poreikį atlikti papildomus kraujo tyrimus susijęs su šiomis ligomis. Teigia, kad jis jokio siuntimo atlikti šiuos tyrimus nėra gavęs iki šios dienos. Atitinkamai jam nėra žinoma, kokius konkrečius kraujo tyrimus jis dar turėtų atlikti, dėl ko šie tyrimai ir nėra atlikti. Nepaisydama šios aplinkybės, KMEK Nutarimu nusprendė, jog pagal sveikatos būklę pareiškėjas vis dėl to yra tinkamas karo tarnybai.
Kita vertus, Pažymoje nurodytos Kriterijų ir metodikos lentelės 1 skiltis ir C sveikatos grupė reiškia limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybiniai navikai ((duomenys neskelbtini)). Atitinkamai Kriterijų ir metodikos 3 punktas reiškia, kad įtarus kraujo krešėjimo sutrikimus, šauktinio tinkamumas vertinamas po hematologo (t. y. specialisto, kurio specializacija yra kraujo ir kraujo komponentų ligos) konsultacijos. Šiuo atveju tokia konsultacija pareiškėjui net nebuvo suteikta. Taip pat pareiškėjui nėra žinoma ir tai, kad jam būtų diagnozuotas limfinis, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybinis navikas. Tačiau KMEK šios aplinkybės nesukliudė priimti Nutarimą, nors teisės aktas nedviprasmiškai nurodo, kad esant kraujo krešėjimui, turi būti specialisto įvertinimas.
Antra, Pažymoje esančioje specialioje dalyje lentelės skiltyje „Dažni nugaros skausmai“ Pareiškėjas pažymėjo „Taip“. Pagal Kriterijų ir metodikos 25 punktą diagnozės (duomenys neskelbtini) reiškia kitos dorsopatijos, t. y. nugaros skausmas. Esant šiai diagnozei, Kriterijų ir metodikos lentelės 1 skilties 25.4 papunktis nurodo, jog „Netinkami, pakartotinė ekspertizė“ ir paaiškinama, kad šis papunktis taikomas nustačius ūmios/ poūmės eigos ligas, kai funkcija atsinaujina ir nelieka organinės pažeidimo simptomatikos. Tiriamiesiems, kuriems rekomenduojamas gydymas, ekspertizė atliekama po gydymo. Atitinkamai diagnozavus nugaros skausmą, daugeliu atvejų, priklausomai nuo funkcijos sutrikimo, šauktinis pripažįstamas netinkamu tarnybai (Kriterijų ir metodikos lentelės 25 punktas).
Be to, pagal Kriterijų ir metodikos lentelės 93 punktą, priklausomai nuo funkcijos sutrikimo, šauktinis taip pat pripažįstamas netinkamu tarnybai. Pažymėtina, jog ūmių susirgimų ar lėtinių ligų paūmėjimo atvejais tiriamiesiems pagal 1 skiltį skiriama pakartotinė ekspertizė po 6 mėn. (Kriterijų ir metodikos 93 punktas).
Remiantis medicininiais išrašais, apie dvejus metus pareiškėjas jaučia juosmeninės stuburo srities skausmą (duomenys neskelbtini), jam diagnozuota skoliozė (duomenys neskelbtini) ir cervikalgija (duomenys neskelbtini), jam buvo taikytas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) ir išrašytas siuntimas „gyd. radiologo k-jai: prašau atlikti stuburo kaklinės dalies, krūtininės dalies 2 kr. RO ir įvertinti dėl pakitimų. Siunčiamas gyd. ortopedui dėl skoliozės ir tinkamumo tarnauti karo tarnybą“.
Nagrinėjamu atveju į diagnozes ((duomenys neskelbtini)) KMEK tiesiog nekreipė dėmesio, neskyrė jokių papildomų tyrimų ir Pareiškėjo juosmeninės stuburo srities skausmo net nevertino kaip diagnozės bei apie ją Nutarime nieko nepažymėjo, nors pagal Kriterijų ir metodikos 25 ir 93 punktus arba po gydymo turėjo būti atliekama ekspertizė, arba iš karto vertinamas Pareiškėjo atitikimas atlikti karo tarnybą.
Trečia, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, Pareiškėjas mano, kad KMEK jo sveikatos būklę vertino aplaidžiai, neskyrė papildomų tyrimų (nors dėl papildomų kraujo tyrimų pati Pareiškėją informavo žodžiu, o dėl nugaros skausmo apskritai nesiėmė jokių veiksmų) ir iš esmės neatsižvelgė į jau nustatytas ir (ar) šiuo metu dėl tų pačių požymių tikslinamas diagnozes. Todėl Pareiškėjas pagrįstai abejoja dėl KMEK priimto Nutarimo objektyvumo ir teisėtumo.
Teigia, kad KMEK neatliko medicininių kriterijų vertinimo pagal realią jo sveikatos būklę, atliekant pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, nesilaikė pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad LK KMT KMEK karinė medicininė ekspertizė atliekama vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 3d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintais tinkamumo pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau - Kriterijai).
2023 m. kovo 15 d. LK KMT KMEK kalinės medicinos ekspertizės metu šeimos gydytojas vertino Pareiškėjo nusiskundimus, taip pat buvo įvertinti sveikatos sutrikimai nurodyti Valstybinės Ligonių Kasos (toliau - VLK) išrašuose apie asmens sveikatą ir fizinę būklę bei duomenys esantys www.esveikata.lt portale. Atliekant vidaus ligų vertinimą buvo atlikti visi privalomi tyrimai patvirtinti 2021 m. kovo 25 d. KMT vado įsakymu Nr. V-208, papildomai vidaus ligų gydytoja paskyrė atlikti biocheminį kraujo tyrimą ir skydliaukės hormonų tyrimą. Šių kraujo tyrimų ištyrimas užtrunka, todėl biocheminio kraujo tyrimo atsakymas yra gautas kovo 16 d., o skydliaukės hormonų atsakymas yra gautas kovo 21d. kovo 23 d. vidaus ligų gydytoja įvertino gautus papildomus kraujo ištyrimo rezultatus ir remiantis turimais duomenimis nustatė diagnozės: Diafragminė išvarža. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) ir Gastropatija (iš anamnezės) (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), taikytas 12 nuostatų punktas ir 3 apribojimo laipsnis.
Pildydamas karinės medicinos aktą eilutėje „Ar kada nors sirgote kokia nors žemiau išvardinta liga ar pastebėjote sutrikimų (pažymėkite TAIP/NE)“ teigiamai pažymėjo šiuos sutrikimus: dažni nugaros skausmai. Eilutėje „Ar gydotės nuo kokios nors ligos šiuo metu? (jei taip, tai nuo kokios ligos ir kuo?)“ pažymėjo „Ne, nesigydau“. Karinės medicinos ekspertizės karo medicinos šeimos gydytojas atlikdamas karinę medicinos ekspertizę vertino šiuos kario nusiskundimus ir atliekant neurologinį vertinimą pažymėjo, kad po sunkaus fizinio darbo paskauda nugarą, tačiau šiuo metu skundų neišsako.
Taip pat buvo įvertinti sveikatos sutrikimai nurodyti Valstybinės Ligonių Kasos (toliau - VLK) išrašuose apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, kuriuose dėl minėtų nusiskundimų nėra nustatytų diagnozių, www.esveikata.lt portale nėra įrašų, kad dėl nugaros skausmų būtų kreiptasi gydymui. Įvertinus turimus duomenis šeimos gydytoja nustatė diagnozę Sveikas (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini).
2023 m. kovo 29 d. įvertinus karinės medicinos ekspertizės komisijos gydytojų priimtas ekspertines išvadas ir tai, kad aukščiausias paskirtas apribojimo laipsnis buvo 4, vadovaujantis Kriterijais nustatyta C sveikatos grupė ir priimtas Ekspertinis nutarimas „Tinkamas pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę.
Pažymi, jog pareiškėjo atstovo pridedami 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 25 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymai vertinti nebuvo, nes šie apsilankymai fiksuoti po ekspertinio nutarimo priėmimo datos. Vadovaujantis Nuostatų 42 punktu, gavus papildomos informacijos apie sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), galima inicijuoti pakartotinę karinę medicinos ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti Ekspertinio nutarimo, nes vadovaujantis tais pačiais sveikatos vertinimo Kriterijais, ji bus įvertinta analogiškai. Taip pat pažymi, kad LK KMT KMEK Ekspertinį nutarimą patvirtinusi komisijos pirmininkė J. Ž., peržiūrėjusi skunde pateiktus argumentus, pagrindo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę nenustatė. Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Ekspertizės komisijos 2023 m. kovo 29 d. ekspertinio nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė atlikta Dr. J. B. karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Kaune ir Ekspertinis sprendimas priimtas 2023 m. kovo 29 d. , kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal C sveikatos grupę.
Ekspertinė komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, ir remdamasi Ekspertiniu sprendimu, 2023 m. kovo 29 d. priėmė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę.
Nesutikdamas su Ekspertiniu nutarimu pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jis priimtas neatsižvelgus į tą aplinkybę, jog pareiškėjo sveikatos patikrinimas, KMEK priimant Nutarimą, dar nebuvo baigtas, t. y. 2023 m. kovo 15 d., kai buvo tikrinama pareiškėjo sveikatos būklė, jis žodžiu buvo informuotas, kad reikalingi papildomi kraujo tyrimai, nors siuntimas šiems tyrimams atlikti nebuvo išduotas ir šie tyrimai iki šiol nėra atlikti. Taigi lieka neaišku, kodėl KMEK pati nustačiusi, kad pareiškėjui reikia atlikti papildomus kraujo tyrimus, siuntimo jiems atlikti ne tik neišdavė, tačiau ši aplinkybė ir nesutrukdė priimti Nutarimą ir pripažinti pareiškėją tinkamu atlikti karo tarnybą. Be kita ko, pareiškėjas apie dvejus metus jaučia juosmeninės stuburo srities skausmą (duomenys neskelbtini) ir jam diagnozuota skoliozė (duomenys neskelbtini) (stuburo iškrypimas į šoną) bei cervikalgija (duomenys neskelbtini) (stuburo judesio segmento pažeidimas), dėl ko Pareiškėjo judesiai atsargūs ir jam yra išduotas siuntimas pas gydytoją ortopedą būtent dėl skoliozės ir tinkamumo karo tarnybai. Tačiau Nutarime šių diagnozių nėra, nors jos ir nurodytos Kriterijuose ir metodikoje. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad KMEK pareiškėjo sveikatos būklę vertino aplaidžiai ir iš esmės neatsižvelgė į jau nustatytas ir (ar) šiuo metu dėl tų pačių požymių tikslinamas diagnozes.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau – ir Karo prievolės įstatymas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ) bei Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Ekspertizės nuostatai).
KASOKTĮ 30 straipsnyje (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) nustatyta, kad į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Pagal Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Minėto straipsnio 15 dalis apibrėžia, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.
Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.
Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai.
Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Karo prievolės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
Ekspertizės nuostatų 12 punkte nustatyta, kad karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją karo tarnybą, stojančius į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atlikti medicinos ekspertizės siunčia Lietuvos kariuomenės padalinio, kuriam pavesta administruoti karo prievolę, viršininkas (vadas) ar jo įgaliotas asmuo. Ekspertizės nuostatų 22 punkte nustatyta, kad medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – Kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru. Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato Karo medicinos tarnybos (toliau – ir KMT) vadas (Ekspertizės nuostatų 24 punktas).
Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Ekspertizės nuostatų 26 punktas).
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, 22 punktu, 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – ir Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodiką (toliau – ir Metodika).
Ekspertizės nuostatų 27 punkte nustatyta, kad, vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, (duomenys neskelbtini)), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai.
Ekspertinė išvada – tai komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Ekspertizės nuostatų 5.2 papunktis).
Pagal Ekspertizės nuostatų 33 punktą, ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai.
Medicinos ekspertizės aktas (toliau – ir Aktas) pildomas vadovaujantis Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. liepos 15 d. akto redakcija).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. kovo 15 d. siuntimas atlikti medicinos ekspertizę išduotas pagal Ekspertizės nuostatų 12 punktą, t. y. kaip prievolininkui, šaukiamam į privalomąją karo tarnybą. Byloje ginčo dėl to nėra. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Kriterijais KMEK 2023 m. kovo 29 d. priėmė Ekspertinį sprendimą, kuris įformintas Ekspertinio nutarimo pažyma. Pareiškėjas pripažintas tinkamu karo tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2023 m. kovo 15 d. LK KMT KMEK karinės medicinos ekspertizės metu šeimos gydytojas vertino pareiškėjo nusiskundimus, taip pat buvo įvertinti sveikatos sutrikimai nurodyti Valstybinės Ligonių Kasos (toliau - VLK) išrašuose apie asmens sveikatą ir fizinę būklę bei duomenys esantys www.esveikata.lt portale.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atliekant vidaus ligų vertinimą buvo atlikti visi privalomi tyrimai patvirtinti 2021 m. kovo 25 d. KMT vado įsakymu Nr. V-208. Be to, papildomai vidaus ligų gydytoja paskyrė atlikti biocheminį kraujo tyrimą ir skydliaukės hormonų tyrimą. Biocheminio kraujo tyrimo atsakymas buvo gautas kovo 16 d., o skydliaukės hormonų atsakymas gautas kovo 21 d. Taigi, vidaus ligų gydytoja įvertino gautus papildomus kraujo ištyrimo rezultatus ir remiantis turimais duomenimis nustatė diagnozės: Diafragminė išvarža. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) ir Gastropatija (iš anamnezės) (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), taikytas 12 nuostatų punktas ir 3 apribojimo laipsnis.
Taip pat nustatyta, jog pildydamas karinės medicinos aktą eilutėje „Ar kada nors sirgote kokia nors žemiau išvardinta liga ar pastebėjote sutrikimų (pažymėkite TAIP/NE)“ teigiamai pažymėjo šiuos sutrikimus: dažni nugaros skausmai. Eilutėje „Ar gydotės nuo kokios nors ligos šiuo metu? (jei taip, tai nuo kokios ligos ir kuo?)“ pažymėjo „Ne, nesigydau“. Karinės medicinos ekspertizės karo medicinos šeimos gydytojas atlikdamas karinę medicinos ekspertizę vertino šiuos kario nusiskundimus ir atliekant neurologinį vertinimą pažymėjo, kad po sunkaus fizinio darbo paskauda nugarą, tačiau šiuo metu skundų neišsako.
Be to, buvo įvertinti sveikatos sutrikimai nurodyti VLK išrašuose apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, kuriuose dėl minėtų nusiskundimų nėra nustatytų diagnozių, www.esveikata.lt portale nėra įrašų, kad dėl nugaros skausmų būtų kreiptasi gydymui. Įvertinus turimus duomenis šeimos gydytoja nustatė diagnozę - Sveikas (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini).
Atliekant oftalmologinį vertinimą buvo nustatyta abiejų akių trumparegystė (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) pritaikytas 48.2 punktas ir skirtas 4 laipsnio apribojimas.
Atliekant psichiatrinį, ortopedinį / traumatologinį, otorinolaringologinį ir dermatologinį vertinimus sutrikimų nenustatyta priimtos diagnozės sveikas ir suformuotos ekspertinės išvados „Tinkamas“, apribojimai netaikyti.
2023 m. kovo 29 d. įvertinus karinės medicinos ekspertizės komisijos gydytojų priimtas ekspertines išvadas ir tai, kad aukščiausias paskirtas apribojimo laipsnis buvo 4, vadovaujantis Kriterijais nustatyta C sveikatos grupė ir priimtas Ekspertinis nutarimas „Tinkamas pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę.
Sveikatos grupes ir apribojimo laipsnius, taikomus nustatant tinkamumą tikrajai karo tarnybai, tarnybai šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai apibrėžia Metodika. Pagal Metodikos 3 punktą apribojimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į: atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimo laipsnį (3.1 papunktis); ligos stadiją, formą, aktyvumą, laipsnį, sunkumo eigą (3.2 papunktis); klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis, atskirų parametrų dydžius (vertes) (3.3 papunktis); rizikos veiksnius ir anamnezės duomenis (3.4 papunktis); medikamentinio ar chirurginio gydymo efektyvumą (3.5 papunktis); komplikacijas ir liekamuosius reiškinius, pasveikimo prognozę (3.6 papunktis); organo anatominio defekto dydį, morfologinius ir fiziologinius pokyčius (3.7 papunktis); kompensacijos fazę (kompensacija, subkompensacija, dekompensacija) (3.8 papunktis); širdies, kitų organų ir jų sistemų nepakankamumo funkcinę klasę ar laipsnį (3.9 papunktis); klinikinių požymių ir simptomų ryškumą (3.10 papunktis); paūmėjimų dažnį ir trukmę, remisijų pobūdį (stabili, ilgalaikė) (3.11 papunktis).
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus medicinos išrašus, neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad pareiškėjo sveikatos patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad Ekspertinis nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės bei turėjo būti atlikta pakartotinė ekspertizė. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė, priimdama ginčijamą Ekspertinį nutarimą, tinkamai rėmėsi sveikatos įstaigų pateiktais duomenimis ir buvo išanalizuotos pareiškėjo buvusios/esamos ligos.
Pažymėtina, kad vadovaujantis KMEN 42 punktu, karinės medicinos ekspertizė atliekama pakartotinai, kai gaunama iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai). Šiuo atveju pareiškėjo prie skundo pridedami 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. balandžio 14 d., 2023 m. gegužės 25 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymai vertinti nebuvo, nes šie apsilankymai fiksuoti po ekspertinio nutarimo priėmimo datos. Kaip minėta, gavus papildomos informacijos apie sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), galima inicijuoti pakartotinę karinę medicinos ekspertizę.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisniu reglamentavimu, daro išvadą, kad Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisė Kaune 2023 m. kovo 29 d. priimdama Ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Darytina išvada, kad Ekspertinio nutarimo pažyma yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, t. y. gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Atitinkamai pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.