Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2018-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-1046/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
1-224-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-580452017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kaltinamasis
T. B.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-224-1046/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-580452017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; (S) 1.2.14.10.1.; 2.12.1.3.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-12-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje, bei be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) 2013-12-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto, 2016-05-25 arešto bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. B. 2017 m. lapkričio 6 d., apie 23.00 val., tyčia, spardydamas ir trankydamas rankomis, sugadino svetimą, A. B. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent: išdaužė automobilio kairės pusės galinių durelių stiklą 40 eurų vertės, automobilio kairės pusės galinį nevarstomą stiklą 40 eurų vertės, nulaužė bei sugadino kairės pusės veidrodėlį 20 eurų vertės, išdaužė automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą 40 eurų vertės, dešinės pusės galinių durelių stiklą 40 eurų vertės, dešinės pusės nevarstomą stiklą 40 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. bendrą 220 eurų vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis T. B., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-11-06, apie 23 val., tyčia apgadino savo broliui A. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-11-06, apie 22- 23 val., nusprendė nueiti pas savo brolį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus, norėjo pakalbėti apie seną konfliktą. Atėjęs prie brolio A. B. namo, paskambino, paprašė susitikti. Brolis atsisakė, neleido ateiti į namus. Tada labai supyko. Pamatė prie (duomenys neskelbtini) namo savo brolio A. B. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Supykęs pradėjo spardyti ir daužyti kumščiais brolio automobilį. Kiek tiksliai kartų ir kur įspyrė ir daužė kumščiu neprisimena, bet tikrai išdaužė automobilio dešinės ir kairės pusės langus, veidrodėlį. Po to išėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-11-07 telefoninio pokalbio su broliu metu pažadėjo broliui atlyginti padarytą žalą. Vėliau padarytą žalą atlygino, su broliu susitaikė. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sutinka, kad ši byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bausmė (b. l. 67-70, 76-78).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo A. B. apklausos protokolų matyti, kad jis paaiškino, jog su broliu T. B. bendrauja retai. 2017-11-06 savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkingą, nesugadintą, paliko prie (duomenys neskelbtini) namo. 2017-11-06, apie 22 val., jam brolis T. B. pradėjo rašinėti trumpąsias SMS žinutes, norėjo susitikti. Kadangi žinojo, kad brolis tą dieną vartojo alkoholį ir yra neblaivus, su juo susitikti nesutiko. Apie 23 val. pamatė kaip brolis T. B. spardė ir daužė rankomis jo automobilį. Kiek kartų įspyrė neįsidėmėjo, iš karto pranešė policijai. Išėjęs į kiemą brolio T. B. nebematė. Apžiūrėjus savo automobilį pamatė, kad išdaužtas automobilio kairės pusės galinių durelių stiklas 40 eurų vertės, galinis kairės pusės nevarstomas stiklas 40 eurų vertės, nulaužtas ir sugadintas kairės pusės veidrodėlis 20 eurų vertės, išdaužti: dešinės pusės priekinių durelių stiklas 40 eurų vertės, dešinės pusės galinių durelių stiklas 40 eurų vertės, dešinės pusės nevarstomas stiklas 40 eurų vertės, viso padaryta 220 eurų vertės turtinė žala. Po šio įvykio bendravo su broliu T. B., kuris atsiprašė dėl apgadinto automobilio, atlygino padarytą 220 eurų turtinę žalą, susitaikė. Galvoja, kad brolis apgadino automobilį dėl jų seno konflikto (b. l. 21-22, 26-29).

Iš 2017-11-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), priekiu pietų kryptimi stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Suraižyta šio automobilio variklio dangčio priekinė centrinė dalis, nulaužtas ir sudaužytas kairės pusės veidrodėlis, sudaužytas kairės pusės šoninis stiklas ties bagažine, sudaužytas dešinės pusės šoninis stiklas ties bagažine, sudaužytas dešinės pusės galinių durų stiklas, išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių lango stiklas. Virš dešinės pusės priekinių durų matomi nutepimai, automobilio salono viduje bei ant žemės prie automobilio pribyrėję lango stiklo šukių. Ant automobilio galinių durų, priekinių durų bei priekinio sparno matomos rausvos spalvos dėmės panašos į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu paimta stiklo šukių ir biologinis ėminys (b. l. 10-15).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2017 m. lapkričio 6 d., apie 23.00 val., tyčia, sugadino svetimą, A. B. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nukentėjusiajam A. B. padarydamas bendrą 220 eurų vertės turtinę žalą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 220 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 32), tačiau vėliau nurodė, kad žala jau yra atlyginta (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio klausimas nebesprendžiamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis T. B. teistas (b. l. 37-47), baustas administracine tvarka (b. l. 54-56), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 50, 53), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 57-58). T. B. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, atlygino padarytą žalą sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 82-84), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – bauda, o paskirtos baudos mokėjimo terminas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai – stiklo šukės (kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)) ir biologinis ėminys (kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir T. B. paskirti galutinę 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo T. B. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus – stiklo šukes (kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)) ir biologinį ėminį (kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Panevėžio apskrities VPK, sunaikinti kaip menkaverčius.

Išaiškinti T. B., kad jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 14 (keturiolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti T. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė