- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- e2YT-542-570/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04077-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Marijampolės savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Marijampolės savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime ir teikdama papildomus dokumentus nurodė, kad pareiškėjos motinai priklausė nekilnojamasis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po jos mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė testamentinis įpėdinis (pareiškėjos brolis) J. J., kuris paveldėjimo bylos neužbaigė, nes (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą po brolio mirties faktiškai pradėdama valdyti turtą, t. y. butą ir ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėja, minėtą turtą valdo ir naudoja iki šiol. VĮ Registrų centras duomenimis butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjos motinai, įregistruotas (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o ūkinis pastatas nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, pareiškėjos valia 2018 m. gegužės 21 d. jam atlikti kadastriniai matavimai, suformuota byla, paskirtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas pareiškėjos motinai buvo perduotas kartu su butu, duomenų, kodėl per 17 metų nebuvo atlikta ūkinio pastato teisinė registracija, nėra, pastatas nėra įregistruotas Marijampolės savivaldybės vardu, dokumentai, reikalingi nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti nėra išlikę. Nurodė, kad nuo 1992 metų ūkinį pastatą M. J. iki mirties valdė ir naudojo kaip savo, teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai, po motinos ir pareiškėjos brolio mirties iki dabar ūkinį pastatą ir butą valdo ir naudoja kaip savo, teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai pareiškėja, ginčo dėl išdėstytų aplinkybių nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijai niekada nepriklausė, neturėjo jokių teisių į ginčo turtą, duomenų apie savavališką statybą suinteresuotas asmuo neturi, savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškia, į šį daiktą nepretenduoja ir neginčija pareiškėjos teisių valdyti, naudoti ar disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra perėmusi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos motinos nurodyto turto valdymą. Prašo pareiškimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį pripažinimo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo (duomenys neskelbtini)Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šią aplinkybę patvirtina į civilinę bylą pateikta Pirkimo - pardavimo sutarties kopija, VĮ „Registrų centras“ išrašas.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos motina, (duomenys neskelbtini) mirė.
Marijampolės antrojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad po M. J. (duomenys neskelbtini) mirties, turto testamentinis įpėdinis J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priėmė M. J. palikimą.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos brolis ir (duomenys neskelbtini) mirė.
Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Marijampolės miesto savivaldybės administracijos archyvinio fondo 1992-2000 metų dokumentuose bei Marijampolės notarinės kontoros archyvinio fondo 1992 metų dokumentuose ir Marijampolės miesto 1-ojo notaro biuro archyvinio fondo 1992-1993 metų dokumentuose duomenų apie sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), jo privatizavimą ar perleidimą M. J. nėra.
Duomenys iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ patvirtina, kad nekilnojamas daiktas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruotas viešame registre.
Į bylą pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas statinys – ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) fiziškai egzistuoja, statybos pradžia – (duomenys neskelbtini), o statybos pabaiga – (duomenys neskelbtini).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) raštas pateiktas į civilinę bylą patvirtina, kad duomenų apie nekilnojamo turto objekto – ūkio pastato (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atliktą statinio patikrinimą ar surašytą savavališkos statybos aktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DVIS @vilys ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos mama ar kas nors kitas būtų įgiję nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą ūkinį pastatą nuo buto įgijimo momento (duomenys neskelbtini) kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ar kad kas nors kitas būtų kreipęsis Valstybės įmonę Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija ir Valstybės įmonė „Turto bankas“ patvirtino, kad statinys – ūkinis pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, jog pareiškėjos motina sąžiningai įgijo nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą ir sąžiningai jį valdė, naudojosi ir tvarkėsi kaip su savo turtu, visą valdymo laiką daiktą valdė teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ilgiau nei 10 metų.
Teismas sprendžia, tai, kad nėra išlikusių, atitinkančių įstatymų reikalavimus, tiek pastato – ūkinio pastato statybos dokumentų, tiek šio pastato perleidimo dokumentų, nepaneigia aplinkybių, jog pareiškėjos motina nuo (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą valdė ir naudojo jį kaip savo, teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išaiškino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas, laikantis tuo metu galiojusių statybą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, tačiau šio pastato registracija viešame registre galimai nebuvo atlikta dėl statytojo aplaidumo.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos motina M. J., nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai ir jį teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savo nuo (duomenys neskelbtini), tai yra daugiau kaip dešimt metų, valdė visą laiką, būdama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už ją. Nors Valstybės įmonės „Registrų centras“ ūkinio pastato valdymas nebuvo įregistruotas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad M. J. šį pastatą valdė kaip savo. Kadangi yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, todėl, sutinkamai su CK 4.47 straipsnio 11 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 448 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos J. K. pareiškimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl ūkinio pastato įregistravimo nuosavybės teise Valstybės įmonėje „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.